Vasario 14-ąją meilės Mančesterio klubui nepademonstravusi UEFA skyrė Anglijos čempionams beprecedentę bausmę – dvejų metų diskvalifikaciją iš Čempionų lygos ir 30 mln. eurų baudą.
„Man City“ po gniuždančio sprendimo nepasidavė ir jau po kelių dienų kreipėsi į CAS, siekdama panaikinti ar bent sušvelninti UEFA sprendimą.
Anglijos klubas bando įrodyti, kad klubų finansine kontrole užsiimantis valdymo organas priimdamas sprendimą nebuvo nepriklausomas, o tai galėjo nulemti jo šališkumą. Be to, „Man City“ teigimu, didelė dalis tyrimo medžiagos buvo paviešinta žiniasklaidoje, kas taip pat galėjo padaryti įtaką UEFA sprendimui.
Jungtinių Arabų Emyratų prezidento brolio ir šalies ministro pirmininko Sheiko Mansouro bin Zayedo al-Nahyano 2008-aisiais įsigytas klubas tikisi, jog nepriklausomi tyrėjai įrodys „Manchester City“ nekaltumą.
Pirmiausia, Anglijos klubo poziciją išklausys trys CAS teisininkai, o tai užtruks mažiausiai tris dienas. Iš viso CAS tyrimas turėtų užtrukti kelis mėnesius – tikimasi, kad verdiktą teismas paskelbs tik vasaros pabaigoje.
„Manchester City“ neįrodžius savo tiesos, klubas netektų teises varžytis Čempionų lygoje ir prarastų dešimtis milijonų pajamų, kurias klubai gauna už pasirodymą stipriausiame Europos turnyre bei transliacijų teises.
Be to, „miestiečiai“ negalėtų varžytis ir UEFA Supertaurės rungtynėse, jei 2019-2020 m. sezone triumfuotų Čempionų lygoje.
Priešingu atveju, labai susvyruotų UEFA ir finansinių taisyklių mechanizmo autoritetas.
„Manchester City“ kartu su Kataro milijardierių valdomu Paryžiaus „Saint-Germain“ klubu dar nuo 2014 m. yra kaltinami finansinių taisyklių pažeidimais, tačiau iki šiol klubai už tai buvo baudžiami tik jiems mažai ką reiškiančiomis piniginėmis bausmėmis.
Pavyzdžiui, 2015-aisiais „Man City“ sumokėjo maždaug 55 mln. eurų baudą, bet iš Čempionų lygos pašalintas nebuvo.
Diskvalifikacija iš Europos turnyrų už finansinius pažeidimus iki šiol buvo nubaustas tik tuo metu kinų valdytas „AC Milan“ klubas, praradęs teisę varžytis UEFA Europos lygoje.
