1 pastebėjimas nuo sofos
Didžiausias intriga prieš šį mačą buvo, kuri žaidėją – Manuelį Loccatelli ar Marco Verratti – pasirinks Roberto Mancini aikštės viduryje. Pirmasis puikiai sužaidė pirmus du mačus, antrasis žibėjo – trečiajame su Velsu. Strategas pasirinko PSG saugą, bet dalinti vertikalius perdavimus ir sukti visą italų žaidimą šį kartą jam niekas neleido – aikštės viduryje austrai buvo puikūs.
Franco Foda nuo pirmų minučių išleido devynis Vokietijos „Bundesliga“ futbolininkus, kurios įrėmino vartininkas Danielis Bachmannas iš anglų „Watford“ ir vienintelis puolėjas Marko Arnautovičius iš Kinijos „Shanghai Port“.
90 minučių italams sutankintoje varžovų gynyboje buvo labai sunku atrasti laisvas erdves, nors kamuolio kontrolės rodiklis su kiekviena minute vis didėjo. Austrija labai organizuotai gynėsi, o du komandos ilgaplaukiai Marcelis Sabitzeris ir Florianas Grillitschas puikiais perdavimais išvengdavo italų spaudimo bei meistrišai mušė rungtynių tempą.
2 pastebėjimas nuo sofos
Abu italų įvačiai sukurti tik Leonardo Spinazzolos individualaus meistriškumo dėka, „aplenkiant“ vidurio zoną.
Visgi iki tos lemtingos 95-osios minutės italų stovykloje buvo daug nerimo, o antrojo kėlinio antroje pusėje „Squadra Azzurra“ likimas pora kartų kabėjo ant labai plono plauko. 68-ąją minutę Marko Arnautovičius netgi pasiuntė kamuolį į vartus, bet Anthony Tayloras po VAR įvartį atšaukė dėl nuošalės. Po kelių minučių jau Stefanas Laineris buvo griaunamas baudos aikštelėje, bet italus nuo katastrofos gelbėjo tai, kad tikrindami epizodą, teisėjai dar prieš tai irgi įžvelgė nuošalę.
„Esame nusivylę ir liūdni. Futbole būtinas teisingumas, bet šį kartą jis mus sužeidė labai skaudžiai. Nuošalė minimali, bet buvo ir mes turime su tuo susitaikyti“, – po mačo pripažino austrų treneris Franco Foda.
3 pastebėjimas nuo sofos
Fizinis austrų pasirengimas buvo tiesiog puikus. 90 minučių jie atrodė neprastesni ir niekuo nenusileido dvikovos favoritams. Visgi sudėties gylis šį kartą buvo svarbus faktorius.
Kai neveikė planas A, R.Mancini turėjo pakankamai žaidėjų ir talento ant suolo, kad įjungtų planą B. F.Fodai pratęsime teko važiuoti su tuo pačiu degalų baku ir galiausiai pasiekti baudinių serijos nepavyko. Nuo suolo pakilę Federico Chiesa ir Matteo Pessina buvo figūros, nusprendusios rungtynių baigtį.
„Mums reikėjo šviežios energijos, – po mačo kalbėjo R.Mancini, – ir į aikštę įžengę vaikinai buvo puikūs“.
Viltį atgaivinęs Sasa Kalajdziciaus įvartis 114 minutę buvo supersudėtingas. Prieš tai jie neįmušė kur kas paprastesnių.
Lūžio taškas
95-oji minutė. Kai į puolėjo vaidmenį įsikūnijęs L.Spinazzola austrų baudos aikštelėje puikiai priėmė kamuolį, pakėlė galvą ir surado visiškai laisvą F.Chiesą. Turino „Juventus“ puolėjas savo progos nepaleido – suklaidino vėluojantį Konradą Laimerį ir jau kitą akimirką siuntė kamuolį į vartus. Iki šio epizodo atrodė, kad tai bus rungtynės iki pirmo įvarčio. Jautėsi, kad įmušus italams, pergalės jie neišleis.
Didmeistrių partija
Pilkšvas švarkas ir pypkė buvo neatsiejamos legendinio Enzo Bearzoto įvaizdžio detalės per auksinį italams 1982-ųjų pasaulio čempionatą. Dabar pasipuošęs lygiai tokios pačios spalvos „Armani“ švarku į rungtynes atvyksta ir R.Mancini. Rezultatai kol kas nenuvilia, bet tiesiai iki šiol žingsniavusiems italams pagaliau pasitaikė ir posūkių ir kalnelių.
Realių progų italai per visą mačą nelabai ir turėjo, o vargai su austrais tik dar labiau suaštrino abejones, kaip „Squadra Azzurra“ atrodys, kai jai teks kautis ne su vidutiniokais, o pačiomis stipriausiomis žemyno komandomis. Ketvirtfinalis su visai kitokio kalibro belgais ar portugalais turėtų duoti daug atsakymų.
Pirmuose trijuose mačuose nemažai eksperimentavęs austrų strategas F.Foda šį kartą rinktinės lyderį Davidą Alabą iš karto metė į kairį gynybos kraštą, vidurio gynėjo funkcijas patikėdamas Martinui Hintereggeriui.
Ironiška, bet svarbiausia italų ataka ir baigėsi rezultatyviai per šį kraštą, kai K.Laimeris (pirmajame kėlinyje žaidęs dešinėje) nesuspėjo paskui F.Chiesą, o D.Alaba paliko savo poziciją ir puolė saugoti į baudos aikštelę kertančio M.Pessinos. Atsivėrusia laisva erdve F.Chiesa pasinaudojo meistriškai.
X faktorius
Florianas Grillitschas pirmus du čempionato mačus stebėjo nuo suolo, bet trečiajame su Ukraina surengė įspūdingą pasirodymą ir buvo išrinktas geriausiu mačo žaidėju. Šį kartą „Hoffenheim“ atstovą F.Foda metė nuo pirmųjų minučių ir su „Squadra Azzurra“ vidurio saugais jis tvarkėsi tiesiog genialiai. Matydamas tai, R.Mancini drąsiai keitė žaidėjus, kol galiausiai atrado savuosius džokerius vis tiek.
Prožektorių šviesoje
L.Spinazzola. Šiame „Euro 2020“ žibantis „Roma“ gynėjas ir vėl buvo nepakartojamas. Abu italų išpuolius pradėjo būtent šis žaidėjas. Viso mačo metu Leo ne tik puikiai tvarkėsi savo kairiajame krašte, bet ir kūrė grėsmę varžovams.
Kritiko strėlė
Sminga į D.Alabą ir K.Laimerį Puikiai visą mačą veikusi Austrijos gynyba subyrėjo pratęsimo pradžioje, kai abu šie futbolininkai nesusikalbėjo ir paliko visiškai laisvą F.Chiesą.
Saldžioji porelė
M.Sabitzeris prieš Jorginho. Abu savo komandų mocartai aikštės viduryje kūrė aukščiausio lygio pasirodymą.
Žmogus su švilpuku
Anglas – Anglijos futbolo šventovėje. A.Tayloras dirbo namuose, bet rungtynės nebuvo lengvos. Pagrindinio laiko metu po VAR intervencijos ir nuošalės teko priimti du austrams nepalankius sprendimus. Abi komandos maždaug nuo antrojo kėlinio vidurio pradėjo žaisti pakankamai atsargiai, tad ir karštų epizodų nebuvo daug.
Intrigos/nuobodulio metras
80 proc. Turėjome puikų mačą. Austrų pasirodymas viršijo lūkesčius ir prieš dvikovą aiškiais favoritais laikyti italai turėjo daug vargo. Pavojingų situacijų prie vienų ar kitų vartų beveik nebuvo, tačiau futbolas ne visuomet būna tik apie įvarčius.
Vibracija tribūnose
6/10. Didesnį palaikymą tribūnose turėjo italai, bet tie 18,9 tūkst. sirgalių „Wembley“ tribūnose atrodo labai skurdžiai, ypač po tos karštinės Budapešte, kur finišavo grupių etapas.
Skaičius
1168 – tiek minučių įvarčio buvo nepraleidę Italijos futbolininkai iki S.Kalajdziciaus smūgio galva. Šiuo rezultatu R.Mancini „Squadra Azzurra“ tapo pasaulio rekordininke. Ankstesnis rekordas (1143 minutės) irgi priklausė italams ir buvo pasiektas 1972-1974 metais vartus ginant legendiniam Dino Zoffui.
Žodis – ne žvirblis
„Idealiu atveju norėtume išvengti abiejų, tačiau tai neįmanoma“, – R.Mancini apie ketvirtfinalyje laukiantį Portugalijos arba Belgijos barjerą.
Istorijos nesuklastosi
Italijai tai buvo 31-aisias nepralaimėtas mačas iš eilės. R.Mancini aplenkė legendinį Vittorio Pozzo, kuris ketvirtajame dešimtmetyje su „žydraisiais“ nepralaimėjo 30 mačų paeiliui ir padovanojo Italijai 1934 ir 1938 metų pasaulio čempionų titulus.
Garso takelis
