Ch.Erikseno širdis sustojo praėjusį šeštadienį per Danijos ir Suomijos rungtynes, pirmojo kėlinio pabaigoje.
Medikų komanda ilgiau nei 10 minučių aikštėje gaivino sportininką, kuris galiausiai sąmonę atgavo dar gulėdamas ant vejos.
Iki dabar Ch.Eriksenas yra gydomas ligoninėje, jam atliekami tyrimai. Ketvirtadienį Danijos rinktinės gydytojas pranešė, kad futbolininkui bus implantuotas specialus prietaisas, padėsiantis reguliuoti širdies ritmą, jei to prireiks.
Vokietis medikas Jensas Kleinefeldas, padėjęs atgabenti elektrošoko aparatą, „Bild“ papasakojo, kaip buvo suteikiama pagalba Danijos futbolo superžvaigždei.
„Aš sėdėjau tribūnoje kitoje aikštės pusėje, kai Eriksenas nukrito, pasakojimą pradėjo J.Kleinefeldas. – Iš pradžių nemaniau, kad nutiko kažkas rimto. Tačiau, kai pamačiau, kad Danijos rinktinės gydytojas elgiasi paklaikusiai, supratau, jog tai nebuvo įprasta trauma.
Susisiekiau su šalia aikštės buvusia medikų komanda, jie išbėgo į aikštę. Su savimi jie turėjo defibriliatorių. Tuomet pasakiau savo kolegoms, jog ir mes turime skubėti į pagalbą.
Danijos rinktinės gydytojas turėjo sunkumų valdant situaciją. Kai pradedi reanimuoti, turi tai daryti kaip įmanoma greičiau. Tačiau komandų gydytojai dažniausiai susiduria su kitokio tipo traumomis, jiems širdies problemas identifikuoti gali būti sunkiau.
Mes matėme, kad jie bandė ištraukti liežuvį iš gerklės. Tai nesąmonė, tai neišgelbės gyvybės.
Elektrošokas turi būti panaudotas per pirmas dvi minutes. Kalbant apie Erikseną, tai užtruko dvi ar tris minutes. Tokiu atveju šansai išgyventi yra labai dideli. Jei defibriliuoti žmogus pradedamas per dvi minutes, išgyvenimo procentas siekia 90 proc. Šis procentas krenta po 10 proc. per minutę. Turėjome skubėti.
Po dviejų minučių pamačiau, kad elektrošokas buvo sėkmingas. Tuomet užtruko dar 20 ar 30 sekundžių, kol jis atgavo sąmonę.
Jis atsimerkė ir kalbėjosi su manimi. Aš jo paklausiau, ar jis jau sugrįžo. Jis atsakė: „Taip. Aš jau čia. O šūdas, man juk tik 29-eri.“
Pasakiau jam, kad viskas yra gerai, kad pavojaus nebėra. Jis iškart viską suprato, galėjo uždėti ranką sau ant krūtinės. Tai buvo puikus gyvybės išsaugojimo pavyzdys.
Matau save kaip žmogų, gelbstintį gyvybes. Ypač po kursų, pratybų, kurias mes esame praėję. Tiesiog visą tai pritaikiau. Buvo nuostabu, kai Eriksenas vėl atsimerkė.“