„Jeigu reikėtų išskirti žaidėją, kuris man davė daugiausiai gerų emocijų ir jas suteikė dažniausiai, tai būtų Justas Lasickas. Jo sezonas geras, gavo europinės patirties, tapo čempionu. Jis nusipelnė. Jis turėtų būti tas geriausias“, – sausio pradžioje tinklalaidėje „Skrieja kamuolys“ svarstė geriausiu mūsų šalies treneriu tituluojamas Valdas Dambrauskas.
Panašiai futbolo koridoriuose buvo kalbama jau ilgai, o tai tapo oficialu pirmadienio vakarą „Žalgirio“ arenoje vykusiame renginyje.
„Nežinau... Pernelyg nesureikšminu šio prizo, – sakė J.Lasickas. – Smagu prisiminti visas geras emocijas. Jei išrenka, reiškia buvo įsimintinų momentų, rungtynių. Malonu, kad gerų momentų buvo daugiau nei blogų, žmonėms tas įsiminė ir jie išrinko. Šiandienos nesureikšminu, bet su malonumu prisimenu visus praėjusius metus.“
J.Lasickas geriausiųjų trejete atsidūrė su Pijumi Širviu ir Gvidu Gineičiu, tačiau nebuvo linkęs sutikti su mintimi, jog Lietuvos futbole jau įvyko kartų kaita.
„Nėra taip, kad staiga ateina vieneri metai ir keičiasi kažkokia era, – įsitikinęs geriausias 2023-ųjų Lietuvos futbolininkas. – Po truputį pokyčiai vyksta. Negalime nuvertinti Arvydo Novikovo, Fiodoro Černycho svaros mūsų rinktinei. Nežinau, ką dar laikote ta vyresne karta, jau tuoj ir mane prie jos priskirsite, kai Gvidas ateis atsiimti apdovanojimų. Noriu, kad vertintume visus žaidėjus, kurie gal ir vyresni, gal ne visada puikiai žaidžia, bet yra labai svarbūs rinktinės nariai.“
J.Lasickas su Liublianos komanda 2022-23 metų sezone laimėjo ir Slovėnijos čempionatą, ir šalies taurę. Pastarojo turnyro finale lietuvis pasižymėjo ir įvarčiu.
Nors šio sezono starte portugalas treneris Joao Henriquesas 26-erių vilnietį buvo pastūmęs ant atsarginių suolo, o į aikštę leido savo tautietį iš Portugalijos, galiausiai „Olimpija“ su strategu atsisveikino.
Vairą perėmęs Zoranas Zeljkovičius vėl ėmė rodyti pasitikėjimą Justu, minutės aikštėje augo, o galiausiai sėkmingas bendras darbas buvo įprasmintas nauja sutartimi. J.Lasickas sudarė naują kontraktą su „Olimpija“, galiosiantį iki 2026-ųjų vasaros.
Tiesa, apie naują kontraktą paklaustas futbolininkas atskleidė, jog po padėtu parašu slypi ir daugiau niuansų.
„Sutarčių pasirašymai retai reiškia, kad visą tą laiką ir išbūsi klube. Kartais tai būdas išvengti artėjančio konflikto, – užsiminė J.Lasickas. – Buvo likę šeši mėnesiai kontrakto ir žinot, kaip būna: pratęsi arba klubas nebeturi prasmės tave leisti į aikštę. Negaliu garantuoti, kad ilgą laiką liksiu Liublianoje, bet šiuo metu esu patenkintas situacija, klubo pasirodymais, rezultatais. Pratęsiau sutartį ir bent pusmetį esu ramus. Dėl vietos reikės kovoti, yra didelė konkurencija, kausimės dėl pirmos vietos. Bus sunkus pusmetis. Viskas priešaky.“
Metai rinktinėje taip pat buvo puikūs geriausiam metų futbolininkui.
Nors Europos čempionato atrankos starte J.Lasickas sužibėjo raudona kortele rungtynėse su Bulgarija, vėliau dešiniajame gynybos krašte jis spindėjo ir gindamasis, ir puldamas.
Kone ikoniniu Lietuvos metų futbolo epizodu tapo J.Lasicko rezultatyvus perdavimus Fiodorui Černychui mače su Juodkalnija Dariaus ir Girėno stadione. 1:0 pirmavę lietuviai praleido dukart, tačiau jau per pridėtą laiką nuo susitikimo pradžios žaidęs gynėjas įveikė kelis varžovus, iš paskutiniųjų krisdamas siekė kamuolio, jį parideno rinktinės kapitonui, o šis smogė neatremiamai.
Šį epizodą ekrane apdovanojimų metu pamatęs Justas plačiai nusišypsojo.
„Parodėme charakterį. Rungtynės su vengrais, bulgarais taip pat buvo įsimintinos. O tas epizodas... Sakykit ką norit, bet savame stadione, prie savų sirgalių įvarčiai kitaip jaučiasi, kitaip juos šventi, – dėstė J.Lasickas. – Gal ta šypsena ir išlindo, nes ir mano emocija buvo. Tas rezultatyvus perdavimas tai juokingas (šypteli) – blogas lietimas, per daug kamuolį atleidi, po to jau vejiesi, bandai išmušti. Iš kitos pusės, tai parodo mūsų charakterį, vertybes.“
Rezultatyviu perdavimu J.Lasickas pasižymėjo ir pergalingose rungtynėse su Bulgarija išvykoje. 2:0 laimėjusiai Lietuvos komandai abu įvarčius mušė Pijus Širvys, o J.Lasickas juvelyriniu perdavimu pasižymėjo į tinklą siunčiant antrą kamuolį.
Beje, klubiniame futbole dabar J.Lasickas ir P.Širvys yra didžiausi priešai, mat Slovėnijoje vienas atstovauja „Olimpija“, kitas – „Maribor“.
„Kalbėjom, klausė jis manęs, kokia situacija, – pasakojo J.Lasickas. – Ir Slovėnijoje jau teko duoti interviu apie tai. Kad ir kokia priešprieša yra tarp „Olimpija“ ir „Maribor“, mano ir Pijaus draugystė yra svarbesnė. Man svarbu padėti jam, kuo galiu, linkiu sėkmės naujame klube ir tikiuosi, kad jis ten gali užsikabinti. Kartu kovosime Slovėnijos lygoje ir Lietuvos futbolo gerbėjai dėl to galės tik džiaugtis.“
