Superlyga patyrė mirtinus dūrius, kai paskui Anglijos futbolo klubus turnyrą nusprendė palikti Italijos komandos.
Milano abu klubai paskelbė, kad „įsiklausė į sirgalius“, o paskui juos „viso gero“ tarė ir Madrido „Atletico“.
Net ir praėjusią naktį išplatintas pareiškimas apie planus ateičiai nesulaukė pagarbos iš ir lygos įkūrėjų, kurie vienos po kito paskelbė apie pasitraukimą.
Štai pasitraukusiųjų komandų chronologija:
„Manchester City“ – antradienį vakare
„Liverpool“ – antradienį vakare
Londono „Arsenal“ – antradienį vakare
„Manchester United“ – antradienį vakare
„Tottenham Hotspur“ – antradienį vakare
Londono „Chelsea“ – naktį iš antradienio į trečiadienį
Madrido „Atletico“ – trečiadienį vidurdienį
Milano „Inter“ – trečiadienį vidurdienį
„Milan“ – trečiadienį popiet
Turino „Juventus“ – trečiadienį popiet
Vienas iš ilgiausiai delsusių buvo Turino „Juventus“, kurio prezidentas Andrea Agnelli buvo vienas Superlygos architektų kartu su Madrido „Real“ šeimininku Florentino Perezu.
„Real“ ir „Barcelona“ trečiadienį vakarop liko vienintelės, dar nepaskelbusios apie išėjimą iš Superlygos.
„Barcelona“ prezidentas Joanas Laporta teigė, kad prieš sprendimą reikalingas klubo narių pasitarimas.
Jo nelaukęs „Barcelona“ komandos gynėjas Gerard'as Pique paleido aiškią užuominą prieš Superlygą, „Twitter“ pareiškęs, kad „futbolas priklauso sirgaliams“.
Tuo metu „Barcelona“ treneris Ronaldas Koemanas, trečiadienį dalyvavęs spaudos konferencijoje prieš Ispanijos lygos rungtynes, stengėsi išvengti tiesaus atsakymo.
„Normalu, kad klubo prezidentai galvoja apie ateitį, – sakė R.Koemanas ir ėmė kritikuoti UEFA. – Rungtynių skaičius yra neįtikėtinai didelis, žaidžiame per daug turnyrų.
Visi kalba apie Superlygą ir Čempionų lygą, bet UEFA nerūpi žaidėjai ir rungtynių skaičius. Vienintelis jiems rūpintis dalykas – pinigai. Tas pats ir su „La Liga“. Mes žaisime rytoj 22 valandą vietos laiku. Reikia saugoti žaidėjus.“
Kol kas pasidavimo ženklų neparodė ir Madrido „Real“, kurio prezidentas F.Perezas ir turėjo vadovauti Superlygai.
Joje turėjo žaisti 20 komandų, iš kurių 15 būtų nuolatinės.
Žaisdami tarpusavyje daug rungtynių didieji klubai vylėsi uždirbti daug pinigų.
Tačiau dauguma sirgalių pasipriešino ir užtvindė kritika savo klubus, pažymėję, jog uždarame turnyre būtų pažeidžiamas sportinis principas, į tokias varžybas niekada negalėtų patekti mažesnės komandos, nacionalinės pirmenybės prarastų intrigą.
