Pirmasis į sceną žengė paraiškos vadovas šeichas Mohammedas bin Hamadas bin Khalifa Al Thanis ir sklandžia prancūzų kalba kreipėsi į Vykdomojo komiteto narius prašydamas paremti jo šalį.
Paskutinė scenoje pasirodė šeichė Moza. Septynių vaikų mama, kaip visuomet, spinduliavo elegancija. Moteris turi puikų stiliaus pojūtį. Ji visada rengiasi kukliai, bet rafinuotai, atiduodama duoklę savo šalies tradicijoms. Taip buvo ir tądien. Ji vilkėjo griežtai pasiūtą šilkinį bordo kostiumėlį su plačiomis kelnėmis – spalvos, kokia dominuoja Kataro nacionalinėje vėliavoje.
„Pone Blatteri ir kiti vykdomojo komiteto nariai, norėčiau jums užduoti klausimą. Kada? Kada, jūsų nuomone, yra tinkamas laikas pasaulio futbolo čempionatui atvykti į Artimuosius Rytus?“ – šaltai būdama scenoje kreipėsi moteris.
Vyriška auditorija nuščiuvo.
Nė vieno nereikalingo žodžio. Moza kalbėjo lėtai, pasitikėdama savimi ir įtikinamai.
„Kalbu iš širdies, ne tik kaip savo vaikų motina. Kalbu už visą Artimųjų Rytų jaunąją kartą. Matau, kad futbolas mums nėra tik žaidimas. 2022 metais daugiau nei pusė regiono gyventojų bus jaunesni nei 25-erių, todėl pasaulio čempionatas čia turės didesnį poveikį nei bet kur kitur pasaulyje. Jūs galite mums padėti įgyvendinti šią nepasiekiamą svajonę. Jūs galite padėti mūsų jaunimui siekti didelių tikslų“, – kalbėjo šeichė.
Tai buvo meistriškai valdomas elegancijos šedevras.
Vienas įtakingiausių vykdomojo komiteto narių Michelis Platini vėliau prisipažino, kad šie Moza žodžiai buvo lemiami.
Ir tada, padariusi meistrišką pauzę, šeichė savo kalbą vėl baigė klausimu: „Kada? Kaip manote kada yra tinkamas laikas futbolui atvykti į Artimuosius Rytus? Ponios ir ponai, laikas atėjo. Tas laikas yra dabar.“
Visa kita yra istorija. Balsai krito į balsadėžę, Kataras iškovojo vieną svarbiausių pergalių per visą jaunos valstybės istoriją.
Praėjo dvylika metų. Šalį valdo jau ne Mozos vyras Hamadas, o antrasis sūnus Tamimas, bet ji ir toliau išlieka įtakinga moterimi pagal griežtą struktūrą ir patriarchalines tradicijas sukurtoje valstybėje.
42-ejų šeichas Tamimas turi tris žmonas, su kuriomis susilaukė trylika vaikų – 7 sūnų ir 6 dukterų. Visos žmonos turi ne tik svarbius reprezentacinius vaidmenis, tačiau ir atlieka rimtas funkcijas valdžios aparate.
Vis dėlto Moza taip pat tebėra ryški Kataro valstybės figūra. Įspūdingo intelekto ir ryžto moteris pirmiausia rūpinasi šalies vidaus reikalais, daugiausia dėmesio skirdama švietimui, kultūrai ir medicininei priežiūrai. Ji yra Kataro fondo pirmininkė ir rūpinosi amerikietiškojo aukštojo mokslo integracija bei plėtra Katare, kultūrinėmis iniciatyvomis, kaip Kataro filharmonijos orkestro subūrimas, naujų ligoninių steigimas.
Ji daug prisidėjo šalyje kuriant kompetencijos centrus, kad būtų didinamos Kataro žmonių galimybės ir kuriami ištekliai švietimo, mokslo, bendruomenės plėtros, sveikatos ir kitose srityse.
Nuo šio amžiaus pradžios Moza tapo ne tik šiuolaikinio Kataro, bet ir šiuolaikinės arabų moters veidu. Ji yra viena iš nedaugelio šiuolaikinių Artimųjų Rytų karališkųjų šeimų moterų, kurios yra dažnai matomos viešumoje, priklauso „Forbes“ įtakingiausių pasaulio moterų šimtukui.
Būdama vieša emyro sutuoktinė, ji atstovavo Katarui kartu su vyru ir savarankiškai daugelyje tarptautinių renginių.
Jaunosios kartos Kataro moterys kopijuoja šeichės stilių ir aprangą, žavisi jos gebėjimu daryti įtaką šiuolaikiniame arabiškame pasaulyje bei gebėjimu suderinti tradicijas ir modernumą, šeimos lūkesius ir asmeninius siekius, individualią saviraišką ir socialines atsakomybes.
Būtent Mozos dėka Kataro moterys turi kur kas laisvesnį ir svarbesnį vaidmenį visuomenėje nei, tarkim, kaimyninėje Saudo Arabijoje. Tiesa, kur kas konservatyvesnėje vienintelėje kaimynėje, su kuria Kataras turi sieną, šeichės įvaizdis vertinamas dviprasmiškai – neretai ji vaizduojama kaip valdžios trokštanti silpnų vyrų manipuliatorė.
Kai Katarą dar valdė Mozos vyras Hamadas, šalis dažnai veikė tarsi dviguba monarchija – nors šeichė niekada atvirai nekvestionavo emyro valdžios, jai buvo suteikta didžiulė veiksmų laisvė įgyvendinti savo kultūros ir švietimo plėtros viziją per Kataro fondą, kuriam skiriama daug lėšų.
Kataro fondo tikslas buvo reformuoti šalies mokslo, meno ir kalbų mokymo programas, įskaitant Kataro universitetų reformą ir Amerikos universitetų, tokių kaip Kornelio ir Džordžtauno, satelitinių miestelių įkūrimą Švietimo mieste.
Čempionato atidarymo ceremonijoje „Lusail“ stadione Moza vėl spinduliavo savo elegancija ir santūrumu, nors televizijos kameros rodė tik turnyrą atidarančius jos vyrą ir sūnų.
Ji vėl nuolankiai tenkinosi antraplaniu vaidmeniu, kaip ir tądien prieš dvylika metų Ciuriche, puikiai suprasdama, kad arabų pusiasalyje įvykiai užkulisiuose kartais būna netgi svarbesni už tai, kas vyksta ant scenos.
Savo tikslą šeichė pasiekė. Atidarymo rungtynių metu tribūnose buvo galima matyti labai daug vietos moterų, dėvinčių juodas abajas. Kataro debiutas pasaulio pirmenybėse buvo didelė šventė ir joms, juolab kad rungtynės buvo praturtintos turtinga kultūrine programa.
Šeichė šypsojosi. Vis dėlto įsibėgėjus pirmenybėms vaizdas gerokai pasikeitė.
Netenka abejoti, kad turnyras Katare yra mažiausiai procentiškai moterų į tribūnas pritraukiantis čempionatas istorijoje.
Futbolas buvo ir lieka vyrų teritorija ir konservatyvi Kataro visuomenė keičiasi labai iš lėto. Bet kažkaip reikėjo pradėti ir Moza pradėjo.
Moterų sėkmės istorijų Katare yra ir daugiau. Kino režisierė Hamida Issa tapo pirmąja moterimi, įžengusia į Antarktidą, šeichė Asma Al Thani yra žinoma ir patyrusi keliautoja ir alpinistė. Ji yra pirmoji Kataro moteris, 2018-aisiais pasiekusi Šiaurės ašigalį.
Šių metų gegužę ji tapo ir pirmąja Kataro moterimi, kurį įkopė į aukščiausią pasaulio viršukalnę Everestą. Ekspedicijos metu, kuri truko 40 dienų, moteris į Džomolungmą atgabeno oficialų šio pasaulio futbolo čempionato kamuolį „Al-Rihla“, kurio pavadinimas išvertus iš arabų kalbos turi simbolinį pavadinimą „kelionė“.
Karališkosios šeimos narė taip pat dirba Kataro olimpiniame komitete, kur eina Rinkodaros ir komunikacijos departamento vadovės pareigas.
Kataro moterys yra labiau išsilavinusios ir kvalifikuotos nei jų tautiečiai vyrai. Tiesa, beveik trečdalis studijas baigusių vietos moterų susiduria su įsidarbinimo problema. Kaip bebūtų, skirtingai nei kitose arabų šalyse moterys yra svarbios beveik visuose Kataro valdžios ir visuomenės lygmenyse, išskyrus naftos ir finansų sektorius.
Juose dominuoja vyrai.
Nors Kataro moterų apranga vis dar yra konservatyvi, ji nėra tokia griežta kaip kaimyninėje Saudo Arabijoje. Daugelis moterų vis dar dėvi viso ilgio juodą apsiaustą abają, paprastai ant vakarietiškų drabužių, ir tik pačios konservatyviausios prisidengia veidą šydu. Jų tradiciniai drabužiai dažnai puošti aukso ar sidabro siuvinėjimais.
Iš kitos pusės, lyčių nelygybė Arabijos pusiasalyje tebelieka viena opiausių ir dažniausiai aptarinėjamų temų, o pasaulio čempionatas Katare šiuos skirtumus tik dar labiau išryškina.
Prieš pirmenybes viešoje erdvėje nuskambėjo ne viena istorija, jog Katare svetimšalės moterys susiduria ne tik su išnaudojimo rizika, bet ir triguba diskriminacija – kaip mažas pajamas gaunančios darbuotojos, kaip kitos rasės asmenys, galiausiai kaip moterys.
Prieš dvejus metus Dohos Hamado tarptautinio oro uosto tualete buvo rastas paliktas naujagimis. Aštuoniolika australių kartu su kitų šalių moterimis buvo išlaipintos iš dešimties skirtingų skrydžių – įskaitant „Qatar Airways“ lėktuvą į Sidnėjų.
Visos moterys buvo priverstinai nuvežtos į ginekologijos kliniką apžiūrai, tyrėjams stengiantis išsiaiškinti, kuri yra vaiko motina.
Dėl tokio elgesio su moterimis kilo didžiulis triukšmas.
Visgi daugelyje pranešimų apie šį įvykį trūko klausimo, kokios aplinkybės galėjo paskatinti moterį manyti, kad vienintelė išeitis – palikti kūdikį oro uosto tualete.
Kataro baudžiamajame kodekse numatyta baudžiamoji atsakomybė už nesantuokinius lytinius santykius tarp suaugusiųjų. Vietos kalėjimuose ir deportacijos centruose yra daug nėščių moterų, sulaikytų dėl kaltinimų „neteisėtais santykiais“ už santuokos ribų. Dauguma šių moterų yra namų darbininkės.
Net jei moteris yra išžaginimo auka, ji gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn, jei valdžios institucijos mano, kad lytiniai santykiai buvo nesantuokiniai. Abortai daugeliu atvejų yra neteisėti. Moterys dažnai gimdo būdamos įkalintos. Yra kalėjimų skyriai, labiau primenantys gimdymo skyrius, kuriuose pilna gimdyti besiruošiančių arba kūdikius turinčių moterų. Standartinė bausmė už nesantuokinius neteisėtus lytinius santykius yra vieneri metai kalėjimo, o po to – deportacija.
Čia galima įžvelgti absurdišką paradoksą: moterys, kurios atvyksta į Katarą atlikti intymiausių užduočių – rūpintis žmonių šeimomis ar slaugyti pagyvenusius žmones – laikomos „amoraliomis“, jei pačios ieško intymumo, ir „netinkamomis motinystei“, jei iš to intymumo gimsta vaikas.
