Pateikiame feisbuke N.Kesmino publikuotą komentarą
„Loputulos. Šis žodis suomiškai, pasirodo, reiškia rungtynių pabaigą. Naujo Europos klubų sezono loputulos Lietuvai nutiko vakar Kuopijo mieste – Marijampolės „Sūduva“ 0:2 pralaimėjo suomių čempionui KuPS ir pasitraukė iš Europos lygos atrankos.
Pirmą kartą per ketverius pastaruosius metus – jokių paskutinių atrankos etapų. Iš mūsų atimta savaitė, kurią būtume galėję svaigti apie dar vieną istorinį šansą sužaisti Europos lygos grupių turnyre.
Apmaudu? Tai kad nelabai. Tiesiog kitaip būti vargu ar galėjo. Iki antro praleisto įvarčio „Sūduva“ Suomijoje žaidė geriausią savo futbolą šio sezono Europoje. Bet ir to nepakako pergalei prieš – su visa pagarba KuPS – tikrai ne stipresniam varžovui už Kipro, Izraelio čempionus, kuriuos Marijampolės futbolininkai yra mušę, ar Budapešto „Ferencvaros“, su kuriuo „Sūduva“ nuožmiai kapojosi Europos lygos grupių turnyrų prieangyje pernai. Atvirai kalbant, suomių komanda gerokai silpnesnė už tas, kurios ką tik buvo paminėtos.
Subjektyvu, gal net ciniška, bet... Lietuvos čempionai be trenerio Vladimiro Čeburino ir su nejaunėnčiais lyderiais yra silpnesni nei praėjusiais metais ar užpernai.
Vilniaus „Žalgiryje“ – taip, reikia pripažinti, kad jį šią vasarą eliminavęs varžovas buvo tiesiog per stiprus – vykstantys procesai primena centrifugą, kuri nepernelyg seniai plaikstė simpatiškos mergaitės trumpą sijonėlį per LFF taurės turnyro burtų ceremoniją. Todėl, jeigu klubo ėjimo į priekį koncepcija yra, mano smegenys nepajėgios jos suvokti.
„Kauno Žalgiris“, kalbant apie Europą, dar negali. Komandos būrimo strategiją prieš porą sezonų pakeitę Vilniaus „Riteriai“ negali dabar.
Galutinis šalies koeficientas UEFA klubų reitinge, beje, šiemet nėra labai blogas – 1,625 balo. Pernai buvo tiek pat. Reitinge Lietuva dabar – 34-ta tarp 55 šalių. Prieš kitą sezoną yra reali tikimybė pakilti dar vienu laipteliu aukštyn – įskaitiniai yra penkių prieš tai buvusių sezonų taškai, 2021-aisiais sudegs tik pusė 2016-2017-aisiais sukaupto balo. Aplenksime Lichtenšteiną.
Teoriškai pro Lietuvą gali prašokti Bosnija ir Hercegovina, Airija, Armėnija, Albanija, Suomija bei Farerų salos. Realiai – tik bosniai, visų kitų šalių klubai – tuo atveju, jei laimės Čempionų lygą. Gerai, perlenkiu – jei pateks į grupių etapą ir ten pamedžios nemažai taškų.
Lieka klausimas, ar tie taškai Lietuvai kuo nors svarbūs. Atsakymas: globalia prasme – ne. Europos turnyruose vis tiek turėsime keturias komandas, penktąją gauti galėtume, jei pasiektume penkioliktąją reitingo poziciją.
Smagūs trijų buvusių sezonų reitingai apčiuopiamos naudos atnešė tik konkretiems klubams. „Sūduvos“, bei Vilniaus „Žalgirio“ pergalės suteikia ir vieniems, ir kitiems galimybę gauti silpnesnį varžovą pradiniuose atrankos etapuose.
Kurį laiką tos privilegijos išliks, bet skaičiai nėra svarbiausia. Svarbiau tai, kas vyksta aikštėse ir tai, ko galime tikėtis iš artimiausios ateities.
Šiuo atveju norėčiau būti blogas orakulas, bet spėju, kad penkių UEFA reitingo balų, sukauptų 2017 ir 2018 metais, kurį laiką nebus. Nei A lygos, kurioje liko vos šešios komandos, tuštėjimo metas, nei vis išlįsdavę lažybinių istorijų šešėliai Lietuvos čempionatui patrauklumo neprideda.
Silpnėjant lygai, tikėtina, stipriausi šalies klubai įveiks mažiau etapų ir uždirbs mažiau gyvybiškai svarbių pinigų. Tikrai nesakau, kad pragaro vartai atsivėrė. Gal labiau toks loputulos – galbūt grįšime, tik neaišku kada.
Gražus buvo trejus metus trukęs sapnas, bet pabudome – ir kelkimės. Laiko, kai vėl galės ne tik svajoti, bet ir tikėti, lietuviško futbolo mėgėjams, matyt, teks palaukti. Praktika rodo, kad jie lauks, net jei lyga ir toliau demonstruos, kaip nereikia dirbti“, – rašo N.Kesminas.
