Publikuojame N.Kesmino mintis.
„Sveikinu Tomą Danilevičių pradėjus antrą kadenciją Lietuvos futbolo federacijos prezidento poste. Aišku, LFF konferencija jį perrinks tik rytoj, bet... O kodėl aš negaliu būti pirmas, kuris pasveikino? Juolab kad su Tomu visada smagiai bendravome – ir tada, kai jis žaidė, ir dabar, kai vadovauja futbolui.
Sakote, yra Paulius Malžinskas? Yra. Bet jis surinks gal dešimt procentų konferencijos dalyvių balsų. Iš tikrųjų manau, kad mažiau, bet apsimeskime, kad tikime, jog šalies futbole yra daugiau demokratijos negu jos yra.
Geriausias pavyzdys – tas pats P.Malžinskas. LFF jau išmetė jį iš savo vykdomojo komiteto už tai, kad Vilniaus regiono futbolo sąjungos vadovas išsakė kai kurias mintis socialiniuose tinkluose. LFF viską sudramatizavo taip, tarsi P.Malžinskas būtų Juliano Assange'o ar Edwardo Snowdeno lygmens šnipas. Paskui iš jo dar ir UEFA inspektoriaus pareigas bei, suprantama, uždarbį atėmė.
Aš sveikinu T.Danilevičių, bet ne futbolą. Pirma 2020 metų nuo Kristaus gimimo rugpjūčio diena iš esmės nieko nepakeis. Vaikų futbolą gaivinti bandančių ir dėl pasirinkimo, kaip dirbti, laisvės kovojančių Gedimino Tvarijono ar Darvydo Šerno balsai į dangų nenueis, nes jie, kaip ir P.Malžinskas, yra nesisteminiai, o LFF tokius trumpina nesukdama galvos dėl metodų.
Švinius ir toliau už futbolo pinigus bylinėsis su Skirmantu Malinausku, nes, pasak federacijos, šis įžeidė ne konkretų asmenį, o futbolą. Nieko nesakau – gyvename laikais, kai Švinius Lietuvoje ir yra futbolas.
O pati futbolo bendruomenė nesikeičia nuo Vytauto Dirmeikio valdymo laikų. Ji – kaip strutis: tegul pasturgalis į skutus plyšta, svarbu, kad į smėlį sugrūsta galva – sveika. Net nekalbėsiu apie LFF įstatų ydingumą, vis tiek jie aiškins, kad dėl futbolo negandų kaltas gali būti bet kas, tik ne jie.
T.Danilevičius sako, kad, jei dabartinė strategija veiks, pasaulio ar Europos čempionatų finaliniuose turnyruose būsime po 6-8 metų. Tomai, pažadu: po aštuonerių metų, jei gyvas būsiu, būtinai paklausiu: kur tie čempionatai? Nes neveiks. Ir nebūsime.
Čia, matyt, tokia LFF prezidentų karma. Kažkada federacijai vadovavęs Liutauras Varanavičius svaigo, kad Europos čempionate mes žaisime 2016-aisiais, o populiarumu futbolas krepšinį nunešti turėjo šiemet. T.Danilevičiaus dar paklausiu, o L.Varanavičiaus mandagiai galiu pasiteirauti jau dabar: Liutaurai, kur visa tai?
Kas dar? Darbingo šeštadienio, ponai konferencijos dalyviai. Nors, kita vertus, kam jūs renkatės, jei viskas ir taip aišku?“
