LFF apie P.Malžinskui paskirtas didžiules sankcijas paskelbė trečiadienį. Federacijos etikos komitetas esą fiksavo daugybę nusižengimų ir pritaikė griežtą bausmę.
Ketvirtadienį jau pats P.Malžinskas sureagavo į LFF sprendimą ir kvestionavo Etikos komiteto sudėtį bei nepriklausomumą. Remiantis P.Malžinsko įrašu, šis LFF darinys yra itin glaustai susijęs su prieštaringos reputacijos pilkuoju Lietuvos futbolo kardinolu Arūnu Pukeliu.
Vis tik tuo P.Malžinsko veiksmai nesibaigė – jis penktadienį pranešė, kad traukiasi Vilniaus regiono futbolo sąjungos vadovo posto.
Į visą šį viešą karą sureagavo ir N.Kesminas. Jo mintis, išdėliotas feisbuke, yra tokios:
„Oficialu – Paulius Malžinskas lekia iš futbolo dvejiems metams. Sunkiaatletis Aurimas Didžbalis tokios pat bausmės sulaukė tada, kai pirmą kartą buvo sugautas vartojęs dopingą.
Kuo prasikalto P.Malžinskas? Sprendžiant iš Lietuvos futbolo federacijos Etikos komiteto oficialiame pranešime išvardytų pažeidimų straipsnių, Vilniaus regiono futbolo asociacijos vadovas, – kadangi nusprendė atsistatydinti, dabar jau turbūt buvęs, – pažeidė neutralumo ir konfidencialumo principus, buvo nelojalus LFF, šmeižė, vėlėsi į interesų konfliktus, piktnaudžiavo padėtimi. O dar prisiminus, kad kartais pamiršta LFF ženklelį įsisegti – recidyvistas.
Iki visiškos šlovės viršūnės liko tik automatą iš policininko atimti. Bet gal būtų banalu – šitą kažkas jau darė.
P.Malžinskas, be kita ko, pažeidė LFF Etikos kodekso punktą 12.3, kalbantį apie bendrąsias pareigas – nesielgė oriai ir etiškai bei neveikė visiškai patikimai ir sąžiningai. Nuostabus kūrinys tas Etikos kodeksas: nusprendžiau, kad vakarais nebeskaitysiu Kurto Vonneguto, Michailo Bulgakovo ar Gabrielio Garcios Marquezo. Etikos kodeksai – daug geriau.
Tas, kurį surašė LFF, pavyzdžiui, teigia, kad kodeksą galima pažeisti ne tik veikimu ar neveikimu, bet ir kėsinimusi ar rengimusi pažeidimus padaryti. O bausti Etikos komitetas gali vadovaudamasis precedentais arba susiformavusia praktika.
Alio, laikydamiesi šių logikos ir būk tai teisės principų viduramžiais dori katalikai raganas į laužus mėtydavo. Šiuo atveju svarbu ne tai, kas parašyta, o kas sprendžia. P.Malžinskas sako, – ir, atrodo, tai yra tiesa, – jog sprendžia LFF viceprezidento Arūno Pukelio seni prieteliai.
Aišku, kad visi etikos kodeksai yra panašūs. Etika neturi ir negali turėti objektyvių kriterijų, todėl keli žmonės, kaip kokie Harry Potteriai, turi galių šūdą paversti uogiene. Arba atvirkščiai.
Bet etikos standartus turėtų vertinti nešališki žmonės. Ar taip yra LFF? Sakykime, kad istorija kol kas nutyli. Ar galėjo P.Malžinskas šioje situacijoje nebūti nuspirtas į užribį? Atsistokite ant geležinkelio bėgių prieš atlekiantį garvežį – būsite patikrinę.
O galėjai, Pauliau, būti etiškas. Juk sugebėjo, tarkime, Enrikas Daktaras – ar Doktoras, kas ten dabar supaisys? – išlipti iš bagažinės be telefono ir dantų, bet vis tiek nepriduoti Šviniaus mentams. Va čia – lojalumas ir konfidencialumas. Jums, futbolininkams, yra kur tobulėti.
P.S. Jei būčiau tas, kuriam privaloma laikytis LFF etikos kodekso, šiuo tekstu būčiau pažeidęs beveik visus reikalavimų punktus, susirinkęs penkiaženklę baudų sumą ir turbūt diskvalifikaciją iki gyvos galvos. Ačiū Dievui, neprivalau, bet... Pone P.Malžinskai, pabandykite mane pranokti, kai – ar ... jeigu?... – jums leis grįžti.“
