RFS klubas įkurtas 1962-aisiais metais. Kelis dešimtmečius šioje komandoje rungtyniaudavo sporto akademijos studentai.
Vieną didžiausių Latvijos futbolo akademijų RFS turi ir šiuo metu. Joje išugdytas visas būrys žinomų šios šalies futbolininkų.
Į naują etapą RFS žengė 2016-aisiais, kai su finansiniais sunkumais susidūręs daugkartinis šios šalies čempionas Rygos „Skonto“ negavo licencijos ir buvo priverstas atsisveikinti su elitine „Virsliga“.
Šalies futbolo flagmano poziciją buvo pasiūlyta užimti antrame Latvijos ešelone sidabrą iškovojusiam Valmieros klubui, tačiau pastarojo vadovai šia galimybe nesusiviliojo.
Trečia 2015-aisiais metais buvusi RFS priėmė iššūkį ir sutiko keltis į stipriausią divizioną.
Debiutiniame sezone tarp stipriausių Rygos komanda nepapuolė ir užėmė šeštąją vietą. Šiemet klubas žengė žingsnį į priekį ir finišavo penktas.
Tiesa, RFS surinko lygiai tiek pat taškų, kaip ir ketvirtoje vietoje likęs „Ventspils“, bei tik dviem atsiliko nuo sidabrą ir bronzą pasidalijusių „Liepaja“ ir „Riga“ ekipų.
„Nuo to laiko, kai atsisveikinau su „Žalgiriu“, praėjo pusantro mėnesio. Beveik iš karto po to pradėjau dairytis kito darbo, nes nuo futbolo nutolti nenorėjau. Turėjau keletą pasiūlymų, turėjau ne vieną ir ne du susitikimus. Manau, pasirinkau geriausią variantą iš tų, kuriuos šiuo metu turėjau“, – 15min pasakojo V.Dambrauskas.
– Kiti pasiūlymai buvo iš Lietuvos klubų? – paklausėme specialisto.
– Nenorėčiau labai detalizuoti. Pasiūlymų buvo iš visur. Turėjau variantų tiek iš Lietuvos, tiek iš kelių kitų šalių. Visada sakiau, kad futbole svarbiausia yra žmonės. Rygoje sutikau tokius, kuriais patikėjau.
– Kuo patraukė Latvijos klubo pasiūlymas?
– RFS turi daug ambicijų, turi viziją, finansinį stabilumą. Šiuo metu man tai yra pats geriausias pasirinkimas.
– Po atsisveikinimo su „Žalgiriu“ praėjo vos pusantro mėnesio. Nenorėjote pailsėti psichologiškai šiek tiek ilgiau?
– Šio laiko man užteko, kad atsipūsčiau, susidėliočiau mintis, apgalvočiau, ką pavyko nuveikti ir ko ne per pastaruosius kelerius metus. Kokios to priežastys. Per šias savaites labai daug bendravau su futbolo žmonėmis. Visi, kas mane pažįsta, puikiai žino, kokią svarbią vietą mano gyvenime užima bendravimas. Futbolas man niekada nebuvo darbas. Tai – malonumas, kuris suderinamas su darbu.
Norėtųsi kitąmet žengti dar žingsnelį į priekį ir pakovoti dėl aukštesnių vietų, patekti į Europos taurių turnyrus.
– Užsiminėte apie augančias RFS ambicijas. Ko tikisi klubo vadovai iš jūsų ir komandos ateinantį sezoną?
– Jie norėtų, kad žengtume į priekį, klubas toliau vystytųsi ir pasiektų geresnį rezultatą, nei pavyko iki šiol. Tai yra gana jaunas klubas, aukščiausioje lygoje jam bus vos trečias sezonas. Pernai buvo šeštas, šiemet – penktas. Norėtųsi kitąmet žengti dar žingsnelį į priekį ir pakovoti dėl aukštesnių vietų, patekti į Europos taurių turnyrus. Ambicijų yra, vizija ir planas – taip pat. Belieka tik tai įgyvendinti.
– Kiek galios jūsų sutartis su naujuoju klubu?
– Yra niuansų ir apie sutarties detales nenorėčiau kalbėti. Išlaikome konfidencialumą. Kitą sezoną tikrai dirbsiu ten.
– Kada pradėsite darbus?
– Šiuo metu dar esu Lietuvoje, bet darbas jau yra prasidėjęs. Ieškome žaidėjų, planuojame draugiškas rungtynes, treniruočių stovyklas, susitikinėju su treneriais, asistentais, medicinos personalu. Treniruotis pradėsime sausio 5-ąją.
– Įmanoma, kad į Rygą galite pasikviesti ir keletą Lietuvos futbolininkų?
– Kalbėti apie tai dar šiek tiek ankstoka, tačiau visada buvau tas treneris, kuris į žaidėjo pasą ar tautybę nežiūri. Jei bus vieta, kurią mums reiks užpildyti, ir toje pozicijoje matysiu Lietuvos futbolininką, kodėl gi ne. Tačiau treneris turi rinktis žaidėjus ne pagal amžių ar tautybę, o darbą, kurį futbolininkai atlieka aikštėje. Nors komanda turi branduolį, kai kurias pozicijas vis dėlto norėtume pastiprinti.
Futbolas man niekada nebuvo darbas. Tai – malonumas, kuris suderinamas su darbu.
– Jūsų padėjėjai bus vietos specialistai ar dairotės asistentų Lietuvoje?
– Kol kas apie tai kalbėti dar anksti. Per porą savaičių viskas turėtų išsispręsti.
– Šeima liks gyventi Vilniuje?
– Taip. Atstumas tikrai nėra didelis, jis labai palankus. Kelionė nuo Vilniaus iki Rygos – neilga. Mūsų namai yra Vilniuje, čia gyvename, čia vaikai eina į mokyklą, turime savo namus. Kartais grįšiu aš, kartais šeima mane aplankys. Nuo šeimos tikrai nesiruošiu nutolti. Visi mane žino pirmiausia kaip šeimos žmogų. Ji visada bus šalia.
