Trečiadienį vykusiame Vykdomojo komiteto posėdyje netrūko aistrų. Nuo birželio pabaigos rinktinę laikinai treniruojantis ir už naujo trenerio paieškas atsakingas vokietis R.Breu rodė aiškią iniciatyvą likti šiose pareigose ir toliau, tačiau LFF vadovų tokie 52-ejų bavaro viražai nesužavėjo.
15min žiniomis, per šį pusmetį R.Breu buvo siūlomi keli užsienio specialistai, tarp kurių Balkanų šalių treneriai bei MLS lygoje dar visai neseniai dirbęs ir „Toronto FC“ treniravęs ispanas Javieras Pérezas, tačiau nė viena užsieniečio kandidatūra nei vokiečio, nei LFF nesužavėjo.
Posėdžio metu R.Breu pristatė trenerių sąrašą, kurie turėtų vadovauti nacionalinei ir jaunimo rinktinėms. Nacionalinės komandos vedliu jis įrašė save, U21 rinktinės poste siūlė Tomą Ražanauską, o prie U17 vairo – Andrių Veličką.
Vokiečio lape trūko U19 komandos stratego, nes į šią poziciją nusižiūrėtas italas Fabio Mazzone šiomis dienomis išvyko į Daniją, priėmęs antros šios šalies lygos klubo pasiūlymą.
LFF vykdomasis komitetas tvirtinti R.Breu sąrašo nenorėjo ir sprendimo priėmimą nukėlė iki sausio 30-osios.
15min žiniomis, dar prieš VK posėdį R.Breu kontaktavo su buvusiu rinktinės treneriu E.Jankausku ir siūlė šiam specialistui atsilaisvinusią U19 rinktinės kėdę.
Visgi vienintelio UEFA Čempionų lygą laimėjusio lietuvio toks pasiūlymas, panašu, nesužavėjo.
Tačiau LFF vadovai praleisti galimybės taip pat nebuvo linkę. Tarp įmanomų kandidatų sugrįžti prie rinktinės vairo E.Jankauskas buvo minimas ir prieš kelis mėnesius.
Tiesa, tuo metu buvęs „Porto“ puolėjas kartu darbavosi su Švedijos strategu Glennu Stahliu. Iš pradžių abu jie dirbo Vilniaus „Riterių“ klube, o kai švedas išsiskyrė su sostinės komanda ir po kurio laiko sulaukė pasiūlymo iš egzotiškosios Saudo Arabijos, į šią šalį jis pasikvietė ir E.Jankauską.
G.Stahlis vadovavo „Al-Bukiryah“ klubui. Saudo Arabijos trečioje pagal pajėgumą lygoje švedo ir lietuvio tandemas kilstelėjo komandą iki antrojo turnyro lentelės laiptelio ir „Al-Bukiryah“ rimtai pretendavo pakilti į aukštesnį ešeloną, tačiau dėl G.Stahlio nesutarimų su klubo vadovais treneriui teko ieškotis naujo darbo.
Metų pradžioje E.Jankauskas sugrįžo į Lietuvą ir išsyk pateko į LFF radarą.
Labai tikėtina, jog pusmetį trenerio nesėkmingai ieškantiems federacijos vadovams tai gali būti vienintelis likęs vilties šiaudas. Kitu atveju lygiai po savaitės vyksiančiame neeiliniame Vykdomojo komiteto posėdyje gali tekti vėl brukti ant dviejų kėdžių sėdinčio R.Breu kandidatūrą. Tačiau tokia perspektyva Vykdomojo komiteto daugumos, panašu, nedžiugina.
Lietuvos profesionalių futbolininkų asociacijos vadovas ir buvęs rinktinės gynėjas Arūnas Klimavičius savaitgalį pirmasis pranešė, jog E.Jankauskas gali sugrįžti ant vienos karščiausių Lietuvos sporto kėdžių.
15min žiniomis, pirmadienį treneris turėtų susitikti su T.Danilevičiumi ir E.Stankevičiumi bei aptarti galimo bendradarbiavimo galimybę.
„Neslėpsiu, su Edgaru bendraujame. Šį vakarą turėsime susitikimą su juo. Kalbėsime ir žiūrėsime, kokie yra jo planai. Praėjusią savaitę jis turėjo vieną pokalbį su techniniu direktoriumi. Dabar susitiksime vadovybės lygmeniu“, – pirmadienį 15min patvirtino LFF generalinis sekretorius E.Stankevičius.
Galima prisiminti, jog LFF vadovybė ne vieną ir ne du kartus buvo pakartojusi, jog nacionalinės komandos vyriausiojo trenerio poste norėtų lietuvio. Rinktinės vairas buvo siūlomas Valdui Dambrauskui ir Andriui Skerlai, bet abu šie specialistai pasiūlymą atmetė.
Tarp variantų buvo minimi ir rinktinei jau vadovavęs Valdas Urbonas bei Rokas Garastas. Visgi su pirmuoju dirbti nenorėjo R.Breu, o antrasis neseniai pratęsė sutartį su „Kauno Žalgiriu“.
Taigi svarbiausių federacijos vyrų akys vis labiau krypsta į kol kas „laisvą“ E.Jankauską.
Tiek T.Danilevičius, tiek E.Stankevičius puikiai atsimena, kaip 2016-aisiais E.Jankauskas sugebėjo sėkmingai debiutuoti prie komandos vairo, ir viliasi, kad panašią kibirkštį galėtų įskelti ir dabar.
Tąsyk lietuviai labai pakiliai pradėjo 2018-ųjų pasaulio čempionato atranką ir sužaidė lygiosiomis su Slovėnija bei Škotija, o vėliau dar įveikė ir Maltą.
Griūtis prasidėjo vėliau, skaudžiai pralaimėjus Trnavoje slovakams, tačiau prie E.Jankausko rinktinė turėjo aiškų braižą, solidų trenerių štabą, joje žaidė geriausi šalies futbolininkai.
Po E.Jankausko šią karštą kėdę išbandžiusiems V.Urbonui ir Valdui Ivanauskui sekėsi sunkiai. Rinktinės stovyklose nuolat vyravo chaosas ir konfliktai su žaidėjais. V.Urbonui dar retkarčiais pavykdavo įpūsti gyvybės, tačiau eksperimentas su V.Ivanausku išvis baigėsi absoliučiu fiasko.
E.Jankauskas su nacionaline rinktine per 26 mačus iškovojo 3 pergales, 5 sykius sužaidė lygiosiomis ir patyrė 18 pralaimėjimų.
Jei LFF pasitikės E.Jankausku, jis taps vos trečiuoju treneriu Lietuvos rinktinės istorijoje, kuriam pavyko sugrįžti prie komandos vairo. Iki šiol daugiau nei po sykį rinktinei vadovavo tik legendiniai Benjaminas Zelkevičius (1990–1991, 1995–1997, 2001–2003) ir Algimantas Liubinskas (1992–1994 ir 2003–2008).
Atrodo, jog toks variantas nebūtų blogiausias ir pačiam R.Breu.
Jei LFF paskirs vyriausiuoju treneriu E.Jankauską, labai tikėtina, kad pats R.Breu perims laisvą U19 rinktinės trenerio postą. Vokietis niekada neslėpė, jog norėtų techninio direktoriaus pareigas derinti su kurios nors jaunimo rinktinės trenerio pozicija.
Tiesa, nacionalinėje rinktinėje savo ateitį pastaruoju metu projektavusiam R.Breu leistis keliais hierarchiniais laipteliais žemyn gali nepatikti. Kita vertus, vokietis praėjusią savaitę Vykdomajame komitete gavo aiškų signalą, jog matyti jį prie rinktinės vairo nelabai kas nori.
Likęs vyriausiuoju treneriu vokietis rimtai rizikuoja „sudegti“ ir tokiu atveju netolimoje ateityje galėtų stipriai pradėti braškėti ir jo LFF techninio direktoriaus kėdė.
Pastarasis pusmetis, kai jis laikinai vadovavo rinktinei, buvo vienas slogiausių per pastaruosius kelerius metus. Lietuva atsidūrė ties silpniausiu UEFA Tautų lygos D divizionu, o Baltijos taurės keturių komandų turnyre liko paskutinė.
Vis daugiau visuomenės nepasitenkinimo kelia tai, jog R.Breu mažai pažįsta futbolininkus, nežino jų stipriųjų pusių, o dažnu atveju ir pozicijų. Vokietis daug kritikos sulaukia ir už tai, jog nesugeba arba nėra suinteresuotas į komandą iškviesti visų pajėgiausių Lietuvos žaidėjų.
