Pirmas privalumas – patirtis
A.Skarbaliui tikrai nereikės įrodinėti „Žalgirio“ futbolininkams, kad moka paspirti kamuolį.
Jis pats yra tapęs Lietuvos čempionu su Vilniaus „Žalgiriu“, kai būdamas jaunu futbolininku įsiliejo į stipriausią šalies klubą jam išgyvenant sudėtingus laikus, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę. Tuo metu komandos lyderiai jau dairėsi kelių į užsienį, bet kilo nauji žaidėjai, tokie kaip A.Skarbalius ar Edgaras Jankauskas.
Futbolo technika ir IQ išsiskyręs A.Skarbalius atstovavo „Žalgiriui“ 1992-1994 metais ir per 43 oficialias rungtynes įmušė 6 įvarčius, o 1994 m. buvo išrinktas geriausiu Lietuvoje žaidžiančiu futbolininku.
Karjeros pradžioje rungtyniavęs krašto saugu, o paskui į krašto gynėjo poziciją pasislinkęs 176 cm ūgio futbolininkas sužaidė 65 rungtynes ir pelnė 5 įvarčius Lietuvos rinktinėje, kuriai atstovavo nuo 1991 iki 2005-ųjų ir dalį metų ryšėjo kapitono raištį.
„Jis buvo vienas ryškiausių kapitonų – ne koks klapčiukas“, – apie A.Skarbalių yra atsiliepęs buvęs Lietuvos rinktinės treneris Algimantas Liubinskas.
Po etapo Vilniuje A.Skarbalius vieną sezoną rungtyniavo Kauno „Inkaro-Grifo“ klube, su kuriuo darsyk tapo šalies čempionu, o iš ten išvyko rungtyniauti į Daniją.
A.Skarbalius buvo vienas iš kelių Lietuvos rinktinės futbolininkų, žaidusių UEFA Čempionų lygos grupės varžybose, kur atstovaudamas „Brondby“ susidūrė su tokiais varžovais kaip Davidas Beckhamas („Manchester United“) ar Luisas Figo („Barcelona“). Kopenhagos priemiesčio klubo sirgalių „Auri“ pramintas lietuvis penkis kartus tapo Danijos čempionu, o 2002 metais buvo pripažintas geriausiu komandos žaidėju.
A.Skarbalius yra vienintelis aukšto lygio Vakarų Europos klubą treniravęs lietuvis. Vienos garsiausių Danijos komandų „Brondby“ strategu jis dirbo 2011-2013 metais ir 2016-2017 m., o taip pat vadovavo dar dviem aukščiausioje lygoje žaidusioms komandoms: „Koge“ ir „Viborg“.
Antras privalumas – intelektas
Tai viena šviesiausių Lietuvos futbolo asmenybių, pasižyminti itin sklandžiu ir aiškiu minčių dėstymu. Bet tai nėra nuostabu, žinant, kas yra A.Skarbaliaus tėvai.
Buvęs rankininkas Antanas Skarbalius yra treniravęs ne tik geriausias mūsų šalies, bet ir Urugvajaus vyrų ir moterų rankinio rinktines, po Nepriklausomybės dėstęs šalies universitetuose ir įgijęs mokslų daktaro laipsnį. Pastaruosius pastaruosius kelerius metus Antanas Skarbalius vadovavo Lietuvos rankinio federacijai ir iki šiol treniruoja stipriausią šalies rankinio moterų komandą Kauno „ACME-Žalgiris“.
Naujojo „Žalgirio“ trenerio motina – buvusi dėstytoja, žurnalo „Mano ūkis“ redaktorė Danguolė Skarbalienė, o brolis Dainius Skarbalius yra žaidęs Lietuvos rankinio rinktinėje.
Ir Aurelijaus Skarbaliaus sukurtoje šeimoje sportas pinasi su mokslais – biomedicinos įmonėje dirbanti žmona yra mokslininkė, plaukimą lankiusi dukra studijuoja teatro mokslus, o sūnus lanko futbolo treniruotes.
Pastaraisiais metais ir pats A.Skarbalius daugiau laiko mokė kitus – vedė seminarus Lietuvos futbolo treneriams ir konsultavo Utenos „Utenio“ klubą.
Trečias privalumas – lyderis
Buvęs Lietuvos futbolo rinktinės kapitonas pasižymi išskirtinėmis gebėjimo valdyti savybėmis, taip pat ir drąsa. Prieš kelerius metus jis vienas iš pirmųjų prabilo apie Lietuvos futbolo žaizdas, geldamas futbolo federacijai ir siūlydamas ieškoti naujų vaistų.
Tie, kurie yra klausę A.Skarbaliaus paskaitų, pažymi jo itin gilų žinių bagažą bei gebėjimą įtikinti savo klausytojus – pats neperša savo nuomonės, bet siūlo įvairius sprendimų būdus.
Ir šį antradienį pasiklausyti jo seminaro Utenoje susirinko apie šimtas futbolo trenerių iš Lietuvos ir Latvijos.
Pirma abejonė – rezultatai
Nors A.Skarbalius stovėjo prie kelių Danijos klubų vairo, jam nepavyko su jais pasiekti įspūdingų rezultatų, nors startas buvo neprastas.
Su pirmuoju klubu – „Herfolge“ pavyko laimėti Danijos antrąją lygą ir pakilti į Superlygą 2009 metais.
2011 m. A.Skarbalius tapo „Brondby“ treneriu, kai dešimt kartų Danijos čempionu tapęs klubas išgyveno finansinę krizę. Kaip vieną prisikėlimo ženklų lietuvis pasitelkė dažus, kartu su futbolininkais paėmęs teptukus ir šviesesnėmis klubo spalvomis nudažęs persirengimo kambarį. A.Skarbaliui pavyko išlaikyti komandą Danijos Superlygoje, kurioje 2012 ir 2013 metais „Brondby“ abu kartus finišavo devintas. Bet nauji savininkai norėjo daugiau ir nusprendė pakeisti trenerį.
Sirgaliams lietuvis patiko, bet Danijoje A.Skarbalių vertino ne visi. 1992 metų auksinės Danijos rinktinės vartininkas Peteris Schmeichelis, prieš kelerius metus Kopenhagoje paklaustas apie Danijos klubą treniruojantį A.Skarbalių, Lietuvos žurnalistams atsakė taip: „Auri buvo geras žaidėjas, bet kaip treneris jis yra mįslė“.
A.Skarbalius šiek tiek laiko buvo be darbo ir buvo apsiėmęs treniruoti Danijos penktosios lygos komandą „Haslev“.
2014-2015 metais A.Skarbalius treniravo „Viborg“ klubą, su kuriuo iškrito į žemesnę lygą ir kitą sezoną vėl iškopė atgal į Danijos Superlygą. Bet ten komanda nusprendė remtis jau kitu treneriu.
2015 m. A.Skarbalius tapo „Brondby“ jaunimo treneriu, o pernai balandį darsyk stojo prie pagrindinės „Brondby“ ekipos vairo po keisto skandalo šiame klube – lietuvis pakeitė Thomasą Franką, kai treneris atsistatydino išaiškėjus, jog apie jį neigiamus komentarus internete anonimiškai rašė klubo savininkas. Iš pradžių „Brondby“ kvietė garsųjį Anglijos rinktinės gynėją Johną Terry, bet šiam atsisakius, paprašė lietuvio pagalbos. Tą sezoną jam pavyko pakelti ekipą – atėjus A.Skarbaliui „Brondby“ buvo penkta, finišavo ketvirta.
Šių metų pradžioje A.Skarbalius pasitraukė iš „Brondby“ klubo, pareikšdamas, jog pasiilgo naujų iššūkių.
Antra abejonė – nauja aplinka
A.Skarbalius Danijoje praleido net 21 metus iš eilės.
Pastaraisiais metais, kai sudarė sutartį su Lietuvos futbolo federacija ir „Uteniu“, jis dažnai skraidydavo iš Kopenhagos į Lietuvą, kur būdavo nuo pirmadienio iki trečiadienio.
Treniruodamas „Žalgirį“ jis nuolat gyvens Vilniuje, kur pirmą kartą treniruos savo tėvynės komandą. Jam teks bandyti prikelti psichologiškai kritusį klubą, kuris pirmą kartą po kelerių metų pertraukos žais nebe Čempionų lygos, bet Europos lygos turnyre.
Neįprasta, bet Lietuvoje A.Skarbalius bandys derinti dvi pareigas – jis taip pat liks Utenos „Utenio“ konsultantu, kur jo pareigų barai apims jaunimo akademiją.
Trečia abejonė – aktyvūs partneriai
Reikia pastebėti, kad „Žalgirio“ vadovai pastaraisiais metais nesiblaškė ir nekeitė trenerių kasdien – Marekas Zubas klubą treniravo pustrečių metų, Valdas Dambrauskas – beveik trejus metus. Tik jo vietą užėmęs baltarusis Aleksandras Brazevičius, su žalgiriečiais pralaimėjęs finalinio rato lenktynes ir lemiamą mūšį „Sūduvai“, Vilniaus klube dirbo vos mėnesį.
Įdomu, kaip klube pritaps A.Skarbalius, nes dabar viename klube turės sutilpti trys ryškios asmenybės.
Ne paslaptis, kad „Žalgirio“ klubo gyvenimo ritmą diktuoja klubo vadovai – Vilma Venslovaitienė ir Mindaugas Nikoličius.
Pastarasis užima sporto direktoriaus pareigas ir renka komandai žaidėjus. Buvo vasarų, kai M.Nikoličius nėrė į futbolo rinką prieš pat svarbiausias tarptautines rungtynes ir, parduotais ar įsigytais žaidėjais, sujaukė įprastą sudėtį. M.Nikoličius dažnai rungtynes stebi prie pat trenerio ir nevengia pasidalyti patarimais, ką reikėtų keisti.
V.Venslovaitienės atsakomybė yra klubo biudžetas, siekiantis apie 2 mln. eurų, bet ši patyrusi vadybininkė „Žalgirį“ vadina savo šeima ir klubo futbolininkams kartais tampa ne tik vadove, bet ir savotiška motina, ne tik viską žinančia apie jų nuotaikas, gyvenimą, bet ir slegiančia savo kontrole bei reikalavimais.
Ar užteks vietos dar vienam lyderiui? Ir kaip A.Skarbalius, jeigu norės būti lyderiu, atsispirs M.Nikoličiaus ir V.Venslovaitienės įtakai?
