Vienas geriausių praėjusio amžiaus Lietuvos futbolininkų Vytautas Dirmeikis, sėdęs į LFF prezidento postą, savo pavardę pavertė skandalų, majonezo ir kamštelių gamybos sinonimu.
Jo pėdomis žengiantis rezultatyviausias visų laikų rinktinės futbolininkas Tomas Danilevičius tikisi, jog naftalinu atsiduodančiais LFF koridoriais seksis laviruoti kur kas geriau.
39-erių metų klaipėdietis per savo įspūdingą karjerą lengviau nei bet kuris kitas lietuvis surasdavo raktą nuo varžovų vartų, tačiau ar šios savybės jam padės ir apsivilkus klerko kostiumą, kol kas yra didelis klaustukas.
Šeštadienį Kaune vyksiančios konferencijos metus konkurento T.Danilevičius neturės. 15min žiniomis, pasimatuoti prezidento antpečius nebūtų prieštaravę ir dar keli puikiai futbolo visuomenei žinomi asmenys, tačiau senieji LFF vilkai nusprendė, kad kurti intrigą bei bent minimaliai rizikuoti neverta.
Kad šalies futbolas ir toliau tvirtai vairuojamas tų pačių rankų, puikiai iliustruoja faktas, kad T.Danilevičių į LFF prezidento postą iškėlė Lietuvos futbolo teisėjų (LFTA), Futbolo techninio vystymo (FTVA) bei Lietuvos vaikų ir jaunių futbolo (LVJFA) asociacijos.
Pastarosioms dviem vadovauja pilkuoju šalies futbolo kardinolu vadinamas Stasys Stankus ir jo bendražygis Vytautas Vaškūnas. Būtent šie kauniečiai bene labiausiai šiaušėsi dėl reformų, kurias prieš pasitraukdamas iš posto kartu su gerosios valdymo praktikos grupe siūlė ankstesnis prezidentas Edvinas Eimontas.
| Vytautas Dirmeikis | 1992 balandis - 1999 balandis |
| Vytautas Zimnickas (laikinas) | 1999 balandis - 1999 spalis |
| Liutauras Varanavičius | 1999 spalis - 2012 kovas |
| Julius Kvedaras | 2012 kovas - 2016 sausis |
| Edvinas Eimontas | 2016 sausis - 2017 gegužė |
| Vidmantas Butkevičius (laikinas) | 2017 gegužė - 2017 rugsėjis |
| Tomas Danilevičius | nuo 2017 rugsėjo |
Pagal jų parengtą pirminį projektą, LFF valdymo mechanizme FTVA bei LVJFA buvo planuojamas tik epizodinis vaidmuo.
Ar tikrai dar visai neseniai apie Lietuvos futbolo skaudulius nevengęs kalbėti T.Danilevičius staiga perbėgo į kitą barikadų pusę ir pradėjo žaisti pagal kreivais sovietiniais principais S.Stankaus suprojektuotas taisykles?
Atviras 15min pokalbis su būsimu LFF prezidentu apie Lietuvos futbolo realybę.
– Puiki karjera, geras vardas, ramus gyvenimas kalnų apsupto Lugano ežero pašonėje, naujos nekilnojamojo verslo idėjos. Juokais kalbant, koks velnias tokį sėkmės lydimą ir gerbiamą žmogų nešė į šią galerą? Ar nebijot, kad šviesi it krištolas reputacija būnant ne pačioje populiariausioje kėdėje pradės aižėti? – pradėjome pokalbį su T.Danilevičiumi.
– Velnio galera futbolą vadinate jūs, žurnalistai. Man futbolas visada buvo tam tikras įvaizdžio klausimas. Visada tikėjau ir tikiu šio žaidimo perspektyva. Turiu tinkamą patirtį, man žinoma visa darbo specifika. Niekada nebijau priimti naujo iššūkio.
– Prieš metus turbūt apie tokią galimybę net nepagalvojote. Ar ilgai jūsų galvoje brendo šis sumanymas?
– Visiškai tiesa, sprendimas subrendo ne taip ir seniai, po visų paskutinių įvykių ir permainų LFF. Tuomet gavau pasiūlymą, viską apsvarsčiau, pasvėriau už ir prieš.
Futbolo specifika man puikiai pažįstama. Ilgai buvau rinktinės kapitonu, turiu administravimo ir verslo patirties, domina iššūkiai tėvynėje. Pasitaręs su šeimyna nusprendžiau, kad noriu imtis šio darbo.
– Buvote įtrauktas ir į Futbolo forumo inicijuotos gerojo valdymo praktikos darbo grupę. Tai buvo pirmasis žingsnis dabartinio sprendimo link?
– Galima sakyti, jog taip. Man atrodo, kad pati Forumo idėja yra nepaprastai sveikintina. Tai buvo pirmasis žingsnis, vėliau buvau paskirtas LFF inicijuoto žaidėjų stebėsenos (skautingo) užsienyje projekto vadovu. Palaipsniui viskas išsirutuliojo taip (šypsosi).
– Sumaištis, atvėrusi jums kelią į prezidento postą, kilo po to, kai federaciją į dvi stovyklas suskaldė E.Eimonto pasiūlytas įstatų projektas. Kaip jūs vertinate buvusio prezidento siūlytas reformas?
– Darbo grupės diskutavo daug ir įvairiais klausimais ir man atrodo, kad produktas pagamintas visai neblogas. Viena aišku visiems – permainos buvo būtinos ir to reikalavo „mamos“ UEFA ir FIFA. Įstatai turėjo būti pertvarkyti ir tai buvo padaryta.
– Bet jūsų pirmtakas permainų norėjo dar ryškesnių...
– Netikiu revoliucijomis ir dideliais perversmais. Svarbiausia, kad eitume į priekį ir viską darytume žingsnis po žingsnio. Manau, jog viskas yra teisinga. „Šventaisiais raštais“ aš netikiu, keisti galime tik kalbėdamiesi ir diskutuodami.
– Pagal priimtą įstatų projektą naujam LFF prezidentui teks tik reprezentacinės funkcijos. Užteks galių?
– Dabartinė situacija mane tenkina, kitaip nebūčiau su pasiūlymu sutikęs. Gyvename demokratiškoje valstybėje, tad ir sprendimai turi būti priimami demokratiškai. Nemanau, kad vieno žmogaus valdymu paremtas vadovavimas yra teisingas. Be to, reikėtų žiūrėti į pasaulinę praktiką. Daugelio šalių asociacijų pagrindines vykdomosios valdžios funkcijas atlieka generalinis sekretorius.
„Šventaisiais raštais“ aš netikiu, keisti galime tik kalbėdamiesi ir diskutuodami.
– Kokias didžiausias Lietuvos futbolo problemas matote ir kokius dalykus akcentuosite šeštadienį pristatydamas savo programą?
– Ruošiu kalbą ir programą. Visą ją apimti dabar būtų sudėtinga, bet pagrindiniai punktai ir iššūkiai yra įvaizdis, reputacija, bendruomenės pasitikėjimas. Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į rinktinę, klubus bei pamainos ugdymą. Tai yra problemos, kurias, mano nuomone, reikėtų svarstyti nedelsiant.
– Kaip vertinate pirmtako E.Eimonto atliktą darbą?
– Aš manau, kad Edvino darbą vertinti būtų neetiška. Savo gyvenime turiu tam tikrus principus. Būdamas futbolininku, niekada nevertinau kitų žaidėjų, nes tai yra neetiška. Persėdęs į prezidento kėdę laikysiuos tų pačių principų.
– LFF prezidentas bus renkamas prieš tai buvusio ir atsistatydinusio prezidento kadencijos laikotarpiui, t.y. dvejiems metams. Ar užteks šio laikotarpio įgyvendinti visus sumanymus?
– Manau, kad pirmiausia reikia pradėti daryti darbus. Kai darbai bus pradėti, tuomet ir matysime. Laikas „suspaustas“. Dveji metai – nėra daug. Matome, kad ir rinktinei bei naujam treneriui dvejų metų nelabai užtenka įgyvendinti savo tikslus. Futbole niekas greitai nevyksta ir pasikartosiu, stebuklais aš netikiu.
– Jums, kaip buvusiam sportininkui, nesinorėjo, jog kovoje dėl prezidento posto būtų buvęs bent vienas oponentas? Dabar, panašu, jog beliko tik parašyti gražią programą ir ją išdėstyti...
– Klausimas geras, bet nežinau, kaip šiame kontekste galėjau daryti vienokią ar kitokią įtaką. Pretendentus galėjo iškelti bet kuris LFF Vykdomojo komiteto narys. Galbūt tai galėtų būti priekaištas ir jums: kodėl neviešinote ir nekėlėt klausimo, kad pretendentų būtų daugiau? Aš nei pats save kėliau, nei galiu kitą iškelti (juokiasi).
Aš nei pats save kėliau, nei galiu kitą iškelti.
– Ar dar nenusibodo klausimai apie giminystės ryšį su dabartiniu LFF generaliniu sekretoriumi Nerijumi Dunausku ir ar su savo svainiu kalbėjotės, priimdamas šį sprendimą?
– Faktas yra tas, kad Nerijus yra vedęs mano seserį. To niekas nesiruošia slėpti. Bet kur kas svarbiau už giminystės ryšius yra darbo kokybė. Manau, kad šiame kontekste yra svarbiausia įvertinti, jog tiek Nerijus, tiek aš turėjome savo visiškai nesusijusias karjeras. Ne naujiena, kad aš dvidešimt metų profesionaliai žaidžiau futbolą. Nerijus ilgus metus buvo teisėjas, vėliau tapo federacijos darbuotoju. Tai yra siaura sritis ir specialistų turime tik tiek, kiek turime. Ką padarysi...
– Bet prieš priimdamas sprendimą, veikiausiai apie darbą kartu su juo kalbėjotės...
– Nekalbėjome, nes kol kas darbo dar jokio nėra (šypsosi). O jei rimtai, tai visus rimtus sprendimus pirmiausia priimu pasitaręs su savo šeima. Ji man yra svarbiausia ir labai džiaugiuosi, jog ir dabar mane palaiko ir supranta.
– Vykdomajame komitete vis svaresnis žodis priklauso praeityje nemažai reikalų su teisėsauga turėjusiems asmenims, tokiems kaip Arūnas Pukelis ar Žydrūnas Buzas. Kaip vertinate tokią situaciją? Sutinkate, kad įvaizdžio prasme pliusų tokių asmenų reputacija tikrai neprideda?
– Reikia suprasti, kad jie atstovauja savo apskritims ir juos išrinko Tauragės ir Marijampolės futbolo bendruomenės. Kaip galima pasipriešinti vietinių bendruomenių sprendimams? Šis klausimas yra sudėtingas, atsakyti į jį taip paprastai nėra lengva. Visi Vykdomojo komiteto nariai yra išrinkti. Klausimas kol kas yra per ankstyvas. Šiandien tiesaus ir tiesmuko atsakymo pasakyti negaliu.
– Futbolo visuomenės paleistos strėlės dažniausiai sminga į S.Stankų. Ryšėdamas rinktinės kapitono raištį, buvusio LFF techninio skyriaus direktoriaus nevengdavot pakritikuoti ir jūs. Tačiau taip nutiko, kad būtent S.Stankaus vadovaujama Futbolo techninio vystymo asociacija iškėlė jūsų kandidatūrą. Kokia jūsų nuomonė apie S.Stankų ir jo vadovaujamą asociaciją?
– Neneigsiu, jog su Stasiu kalbėjomės. Tarėmės, ką ir kaip būtų galima nuveikti. Iš anksto jo nenuvertinčiau. Tai yra didžiulė patirtis ir žinios. Savo bagažu jis gali padėti. Be to, praeityje buvau jo auklėtinis.
Italai skaičiuoja, jog iš 5 tūkst. vaikų vos vienas gali tapti „Serie A“ žaidėju. Kokie skaičiai pas mus?
– Bet sutikite, kad viena iš didžiausių Lietuvos futbolo problemų yra bevaisis pamainos rengimas, už kurį atsakomybė krenta būtent ant S.Stankaus pečių...
– Taip, tai yra problema, bet federacija negali būti atsakinga už masiškumą ir futbolo mokyklas, kurios yra biudžetinės. Turime į situaciją žiūrėti plačiau. Pas mus labai nedaug sportuojančių vaikų. Pateiksiu paprastą pavyzdį. Italai skaičiuoja, jog iš 5 tūkst. vaikų vos vienas gali tapti „Serie A“ žaidėju. Kokie skaičiai pas mus? Čia ir prasideda didžiulės problemos.
– Jūsų buvęs bendražygis Lietuvos rinktinėje Deividas Šemberas kurį laiką taip pat rodė norą prikelti šalies futbolą ir dirbo A lygos prezidentu. Vis dėlto galiausiai nusivylė ir pasitraukė į užribį. Ar nebijote, jog panašiai gali nutikti ir jums? Galbūt turite tikslą sugrąžinti Deividą arčiau futbolo?
– Darbus reikia daryti žingsnis po žingsnio. Norint pradėti su žmogumi kalbą ir ją tęsti reikia būti žengus pirmą žingsnį. Čia panašiai, kaip su tuo upeliu. Kai jau per jį peršoksim, tada bus galima ir galvoti bei šnekėtis su žmonėmis. Bet tokios galimybės tikrai neatmetu. Visi žmonės, kurie myli futbolą ir gali jam padėti, mums yra labai reikalingi.
– Per savo karjerą esate rungtyniavęs net aštuonių skirtingų šalių pirmenybėse, tad žinių bagažą esate sukaupęs iš tiesų nemažą. Ar galvojote, kokių šalių ir kokią patirtį norėtumėte pirmiausia pritaikyti Lietuvoje būdamas LFF prezidentu?
– Pjūvių šiuo klausimu yra daug ir įvairių. Pirmiausia, man norėtųsi sutvarkyti šalies futbolo piramidę bei klubinę sistemą. Tenka pripažinti, jog šiuo metu tikrai neturime tiek klubų, kiek norėtume. Tegul neįsižeidžia, bet ir toje pačioje A lygoje žaidžia keletas komandų, kurias klubais vadinti vargu ar galime. Šiuo klausimu reikia daug ir kantriai dirbti. Tai bus vienas mano prioritetų.
Man patinka, kad rinktinė turi mintį.
– Pabaigoje pakalbėkime apie piramidės viršūnę – nacionalinę rinktinę. Edgaras Jankauskas prie komandos vairo debiutavo įstabiai, tačiau pastaruoju metu jo vadovaujama komanda gerokai užbuksavo. Šeši iš eilės patirti pralaimėjimai turbūt nėra tai, apie ką svajoja LFF vadovas. Ar treneris turėtų likti prie komandos vairo ir po šio atrankos ciklo?
– Kaip futbolo sirgalius, galiu pasakyti, kad pastarieji rezultatai nuteikia tikrai ne pozityviai, bet turbūt ne vienas specialistas pastebėjo, kad komanda pagaliau turi braižą. Man patinka, kad rinktinė turi mintį, treneriai stengiasi ir analizuoja. Manau, kad kelias yra pasirinktas teisingas, klausimas – ne vienadienis. Reikia toliau dirbti ta linkme ir neabejoju, kad rezultatai ateis. Visada sakiau ir sakysiu, jog tikiu.
– Kaip ilgai tų rezultatų lauksime?
– Nemanau, kad reiks laukt labai ilgai. Kitą savaitę viskas bus tikrai gerai (šypsosi).
