„Žalgiris“ jau buvo pasirašęs sutartį su ispanu Juanu Ferrando, bet 39-rių specialisto sveikata komplikavosi, tad sostinės klubo vadovams teko imtis paieškų.
Jos buvo greitos ir efektyvios. Jau po kelių dienų prie „Žalgirio“ vairo stojo A.Baga, prieš tai buvęs Marijampolės „Sūduvos“ taikiklyje.
15min žiniomis, A.Baga buvo atvykęs pokalbiui į Marijampolę, bet galiausiai Lietuvos čempionų pasiūlymą atmetė, o dabar vadovauja Vilniaus komandai.
Pateikiame kolegos Aleksandro Ivulino pokalbį su A.Baga.
– Ar jau spėjote apsilankyti „Akropolyje“?
– Ne, kuriame Akropolyje? Atvykau į naują klubą, kur turėjau pereiti per daug procesų kuo įmanoma greičiau. Daug darbo. Kol kas gyvenu viešbutyje. Jei nuoširdžiai, nespėjau net mieste pasivaikščioti.
– Kaip galiausiai atsidūrėte „Žalgiryje“?
– Buvau pakviestas į susitikimą su klubo vadove. Jau kitą dieną atsidūriau Vilniuje. Man buvo pristatytos sezono užduotys, asmeninės sąlygos ir situacija dėl asistentų.
Pasirinkau „Žalgirį“. Dauguma klubų jau yra išvykę į pasirengimo sezonui stovyklas. Laukti naujų kosminių pasiūlymų nebuvo prasmės. Pliusas tas, kad gavau galimybę dirbti užsienyje. Man įdomu pabūti kitoje kalbinėje aplinkoje.
Pavyzdžiui, vietines problemas tenka spręsti angliškai. Jau dabar matau, kad tai man gera praktika.
Būti čia yra geriau nei perkreiptu veidu sėdėti namuose ant sofos ir laukti superinio pasiūlymo.
Būti čia yra geriau nei perkreiptu veidu sėdėti namuose ant sofos ir laukti superinio pasiūlymo
– Pastaraisiais mėnesiais jūsų pavardė nedingo iš antraščių. Jūs buvote siejamas su „Sūduva“, „Jagiellonia“, „Neftchi“, taip pat Saudo Arabijos klubais...
– Neslėpsiu, turėjau pokalbių su klubų vadovais. Nenoriu kalbėti apie konkrečius klubus. Dėl skirtingų priežasčių ten nepatekau. Vienais atvejais buvo pasirinktas kitas kandidatas, kitais daug ką lėmė mano šeimos padėtis. Nenorėjau vykti kažkur labai toli ir paskui save vežtis šeimos.
– Kaip potencialūs darbdaviai su jumis susisiekia?
– Dabar nėra sunku užmegzti kontaktą telefonu. Klubų atstovai skambina tiesiai man. Aš turiu patirties BATE klube kozirį. Visi žino šį klubą, aš neturiu agento. Pavyzdžiui, iš „Žalgirio“ gavau specifinį pasiūlymą.
Kalbant apie užduotis, komandos dėlionę ir kitus niuansus, pasiūlymas buvo įdomus. Buvo smagu susipažinti su klubo administracija. Čia dirba puikūs žmonės, tokie kaip Deividas Česnauskis (nebedirba – past.) ir Deividas Šemberas.
– Netikiu, kad nenorėjote treniruoti „Jagiellonia“ klubo...
– Nuo skambučio iš klubo vadovo iki kontrakto pasirašymo yra labai ilgas kelias. Norėti dirbti klube ir ten patekti yra skirtingi dalykai. Nepamirškite, kad mano kaip vyr. trenerio darbo patirtis nėra tokia, kokios nori didieji Europos klubai. Tam, kad ten patektum, turi turėti žinių ir patirties, o tai ateina su laiku.
– Tačiau bent jau pasisėmėte patirties bendraudamas su klubų vadovais.
– Gera patirtis yra kalbėtis akis į akį. Vieną tokį susitikimą turėjau Minske, kur atvyko vieno klubo vadovai. Kitam pokalbiui vykau į užsienį. Visa tai buvo nauja.
– Ar nemanote, kad atviras kalbėjimas apie turimus variantus su žurnalistais galėjo turėti įtakos?
– Jei yra informacija, ji kažkur vis tiek išlįs. Priimu tai ramiai. Jei kažkas nutiks – nutiks.
Jei yra informacija, ji kažkur vis tiek išlįs
– Teko girdėti, kad „Žalgirio“ treneriu tapote tik atkritus kitam kandidatui. Ar tai tiesa?
– Kiek žinau, komanda buvo patikėta Ispanijos treneriams. Jie pradėjo dirbti, bet vyriausiasis treneris turėjo atsitraukti dėl asmeninių priežasčių. Komanda liko be trenerio ir ši pozicija buvo pasiūlyta man. Aš sutikau.
– Dar vienas svarbus aspektas yra asistentai, kuriuos turėjote BATE: Dimitrijus Mološas ir Valerijus Tarasenko.
– Tai buvo labai svarbu. Nesakau, kad vietiniai treneriai yra prastesni, bet visame pasaulyje praktika tokia, kad vyr. treneris atvyksta su asistentais. Faktas, kad savi žmonės žino reikalavimus ir supranta treniruočių procesą. Tai palengvina adaptacijos procesą. Vienas iš mano reikalavimų „Žalgiriui“ buvo V.Tarasenko pakvietimas.
– O kaip D.Mološas?
– Jis jau rado darbą trenerių štabe Liepojoje. Rygoje jis tuo pačiu metu lankys PRO licencijos kursus. Dima liks šiame versle, esu dėl jo laimingas.
– „Žalgiris“ yra gera komanda, tačiau ne tokio paties lygio kaip BATE. Sutinkate?
– Lyginti šiuos klubus nebūtų visai etiška. Dabar dirbsiu kitame čempionate, dirbsiu angliškai kalbančioje aplinkoje. Dar kartą pakartosiu, kad sėdėti ant sofos ir laukti „Zenit“ ar „Lokomotiv“ pasiūlymų būtų naivu ir kvaila. Džiaugiuosi, kad esu „Žalgiryje“.
– Ar jums svarbu, kad Lietuvoje stadionai nepasižymi dideliu lankomumu?
–Dar kartą, esu laimingas „Žalgiryje“. Mes dirbsime tokiomis sąlygomis, kokias turime. Dabar svarbiau yra galvoti apie mūsų užduotis, o ne apie stadiono lankomumą. Svarbiausias dalykas yra tas, kad klubas manimi rūpinasi.
– Kaip buvote pristatytas „Žalgiryje“?
– Buvau pristatytas visai administracijai, darbuotojams ir trenerių štabui. Tuomet mane pristatė komandai. Buvo svarbu pasakyti prisistatymo kalbą angliškai. Sugebėjau tai padaryti. Vėliau vaikinai sakė, kad viską suprato. Tuomet apkabinau visus ir ėjome treniruotis.
– Jei ne paslaptis, ką kalbėjote prisistatymo kalboje?
– Sakiau, kad turime didelių tikslų, o klubas turi susigrąžinti čempionų titulą. Sakiau, kad yra surinkti geri žaidėjai. Taip ir yra. Aš jau žiūrėjau daug praėjusio sezono rungtynių. Atrodo, kad nepasakiau daug skambių žodžių, tačiau, pasikartosiu, kad turėjau kalbėti angliškai.
– Dabar beveik visą laiką turėsite kalbėti angliškai?
– Nepasakyčiau, kad anglų kalba čia liejasi visur aplinkui. Tačiau kartais reikia kalbėti angliškai. Komandoje yra daug legionierių. Jauni lietuviai nesupranta rusų kalbos. Kai kuriais momentais man pagelbėja vyresni lietuviai žaidėjai. Nepasakyčiau, kad daug tauškiu angliškai, bet dažnai šią kalbą naudoju treniruotėse.
Nepasakyčiau, kad anglų kalba čia liejasi visur aplinkui
– Ar daug lagaminų atsivežėte į Vilnių?
– Vieną. Sporto reikmenis man davė, tad visko pakanka. Savaitgalį vyksiu į Minską ir kažką dar pasiimsiu. Neatsivežiau nieko ypatingo kol kas.
– Ar šeima kraustysis su jumis į Vilnių?
– Kažkada. Vilnius yra ištaigingas miestas, jame yra kur nueiti ir ką pamatyti. Tiesa, reikia susitvarkyti dokumentus, susirasti būstą. Mes turime mažą vaikelį, todėl reikėtų atsivežti daug daiktų.
Vilnius yra ištaigingas miestas
– Kaip jūsų artimieji reagavo, kai nusprendėte tęsti karjerą „Žalgiryje“?
– Labai civilizuotai, nes kraustymasis yra mano darbo dalis. Šeima ir tėvai džiaugiasi, kad gavau galimybę dirbti nepriklausomai kitoje šalyje. Smagu, kad nereikia sėdėti ant sofos. Po to, kai prisijungiau prie „Žalgirio“, sulaukiau daug žinučių ir skambučių.
– Baltarusijoje daug kam keista, kad „Žalgiris“ yra vadovaujamas moters. Koks jūsų įspūdis apie Vilmą Venslovaitienę?
– Ji futbole dirba ilgą laiką. Prieš „Žalgirį“ Vilma dirbo „Hearts“ klube. Tai moderni ir išsilavinusi vadovė. Nematau jokių problemų. Plius, jai padeda du (D.Česnauskis jau paliko „Žalgirį“ – 15min) legendiniai Lietuvos futbolininkai. Mes visuomet palaikome kontaktą.
