Kroatui šie metai buvo įspūdingi – su Madrido „Real“ laimėta Čempionų lyga, o vasarą Rusijoje su Kroatijos rinktine pelnytas pasaulio čempionato sidabras.
Abiejų komandų pasiekimuose L.Modričius buvo labai svarbi figūra, tačiau vis tiek sunku suvokti, jog C.Ronaldo ir L.Messi „Ballon d'Or“ sąraše aplenkė būtent kroatas.
Antoine'as Griezmannas, Neymaras, Kylianas Mbappe, Edenas Hazardas, Kevinas de Bruyne, Harry Kane'as, Paulis Pogba, rodos, turėjo būti tie, kurie nutrauks legendinių argentiniečio ir portugalo dominavimą geriausio pasaulio futbolininko rinkimuose.
Ar L.Modričius buvo vertas patekti tarp trijų kandidatų? Greičiausiai taip. Ar jis buvo vertas laimėti „Ballon d'Or“ apdovanojimą? Nemanau.
Nepaisant anksčiau paminėtų L.Modričiaus pasiekimų, geriausio pasaulio futbolininko apdovanojimas visada buvo skiriamas pagal labai paprastą matematinę sistemą: pasiekimai + įvarčiai. Pernai įvarčių karaliais vėl buvo C.Ronaldo, taip pat laimėjęs Čempionų lygą, ir Lionelis Messi, tapęs Ispanijos čempionu, ir vaidinęs esminį vaidmenį Argentinos rinktinės patekime į pasaulio čempionatą ir pačiame jame.
Jeigu kas nors sako, kad tokie pasiekimai yra nepakankami, galime pakalbėti apie A.Griezmanną, tapusį Europos lygos ir pasaulio čempionato nugalėtoju, arba K.Mbappe, kuris Prancūzijos lygoje yra triumfavęs dukart iš eilės su „Monaco“ ir PSG ekipomis, be to, šiemet taip pat tapęs pasaulio čempionu.
19-metė Prancūzijos žvaigždė tapo geriausiu jaunuoju pasaulio čempionato ir apskritai pasaulio futbolininku. Subjektyvia nuomone, tame pačiame pasaulio čempionate K.Mbappe buvo žymiai geresnis už L.Modričių, taip pat galėjo tapti geriausiu pasaulio futbolininku, tačiau taip, matyt, neatsitiko dėl to, kad per jaunas…
Prie L.Modričiaus „Ballon d'Or“ turėjo prisidėti ir tai, kad šiemet jis tapo ir UEFA geriausiu metų žaidėju. Ten jis nurungė C.Ronaldo. Geras, trumpas anekdotas.
Kai pagalvoji retrospektyviai, apdovanojimas L.Modričiui atrodo išties keistai. Galima paminėti ne vieną ir ne du žaidėjus, kurie irgi galėjo laimėti „Ballon d'Or“, bet nelaimėjo, nes įvarčius štampavo C.Ronaldo ir L.Messi, jie labai sėkmingai tai darė ir pernai.
Iš esmės kalbu apie tokius futbolininkus kaip Xavi ir Andresas Iniesta. Nuo 2008 metų jie nuolat tapdavo Čempionų lygos, Europos ir pasaulio čempionatų nugalėtojais, bet geriausio futbolininko apdovanojimus matė kaip savo ausis.
Dar vienas pavyzdys – 2010 metais su Milano „Inter“ klubu Čempionų lygą, Italijos čempionatą ir Italijos taurę laimėjęs Wesley Sneijderis, kuris, beje, tais pačiais metais stipriai prisidėjo prie Olandijos rinktinės patekimo į pasaulio čempionato finalą. Net ir jį tąkart nurungė L.Messi.
Jeigu kam nors atrodo, kad W.Snejderis, Xavi ir A.Iniesta savo laiku nebuvo geresni už L.Modričių arba bent jau nebuvo tokio paties lygio, prašyčiau…
Na, laimėjo tai laimėjo, nieko čia nepadarysi, bet L.Messi, turbūt geriausias visų laikų futbolininkas (praėjusį sezoną nuolat tai primindavęs), atsidūrė penktoje vietoje? Žurnalistai iš šiek tiek daugiau nei 180 valstybių jam skyrė 280 taškų, beveik 500 mažiau nei L.Modričiui. Galima įsirašyti į užrašų knygutę: tai – dar vienas pasityčiojimas.
Galiausiai vakaro vinimi, puikiai apibūdinančia šių metų „Ballon d'Or“ apdovanojimus, tapo vieno iš renginio vedėjų Martino Solveigo klausimas pirmą istorijoje moterų auksinį kamuolį pelniusiai Norvegijos rinktinės ir „Lyon“ komandos puolėjai Adai Hegerberg: „Ar moki pakratyt užpakalį?“
Už A.Hegerberg atsakyti negaliu, bet aš tai tikrai moku. Ir kratau jį priešais šių metų „Ballon d'Or“ veidą.
