„Kartais pajuokaujame, kad futbole ir krepšinyje viskas beveik tas pats, tik kamuoliai skiriasi“, – kalbėdamas su 15min šyptelėjo 34-erių diplomuotas sporto vadybininkas.
Futbolo virtuvėje jis sukasi mažiau nei metus – praėjusių metų rugpjūtį papildė LFF komunikacijos skyriaus gretas, o pavasarį tapo LFF futbolo vystymo departamento vadovės Ritos Bagdonienės dešiniąja ranka.
Šalies futbolo federacijoje V.Zajarskas darbuosis ir toliau. 15min žiniomis, A lygos direktoriaus postas skamba gerokai garbingiau, nei yra apmokamas – atlygis už šias pareigas nesiekia tūkstančio eurų.
„Šiuo atveju, įdomiau pats projektas. Aišku, pinigai svarbu, bet derinsiu abu darbus, tad gyventi galima“, – į pinigų skaičiavimą nesileido V.Zajarskas.
„Gal kiek per skambu šias pareigas būtų vadinti vienomis iš vedančių šalies futbole, bet norisi nuveikti kažką naudingo“, – pridūrė jis.
Tiesa, ne visi naująjį A lygos direktorių sutiko tokiu pačiu entuziazmu. Futbolo tinklaraštis „Sveiks valio“ įkando dėl jo praeities krepšinyje ir bendro darbo su dabartiniu LFF generaliniu sekretoriumi Edgaru Stankevičiumi, taip pat buvusiu krepšinio vadybininku.
„Nėra jokio kriminalo. Mes kartu dirbome Lietuvos krepšinio lygoje, kai (Remigijus) Milašius mus pasikvietė į savo komandą. Jis mane pažinojo, aš jį pažinojau. Jis žino, kaip aš dirbu, pasitiki manimi, žino, ką aš galiu, ko negaliu. Aš irgi žinau jo viziją, matau, kad mes panašiai mąstome, kad man nereikės daryti kažkokių primestų darbų. Tokių, kur aš nepritariu, bet vis tiek turiu padaryti.
Kaip bebūtų, krepšinis Lietuvoje vis dar yra numeris vienas. Daug geros patirties ten sukaupta ir tik pliusas ja pasinaudoti“, – teigė V.Zajarskas.
– Papasakokite, kaip atsidūrėte futbole? – 15min paklausė naujojo A lygos direktoriaus.
– Mano kelias sporte prasidėjo nuo krepšinio. Dar studijuodamas universitete prisidėjau prie studentų lygos – transliuodavome rungtynes. Tuo metu tai buvo kažkas vau.
Vėliau – NKL ir Lietuvos krepšinio lyga (LKL). Į krepšinio federaciją (LKF) perėjau po olimpiados, nuo 2016-ųjų spalio. Buvau ir pačios LKF, ir vyrų rinktinės komunikacijos vadovas.
Baigiau tada, kai Arvydas (Sabonis) baigė savo kadenciją. Šiek tiek anksčiau pasitraukiau, nes jau žinojau, kad noriu keliauti kažkur kitur. Tiek metų dirbdamas krepšinyje pajutau, kad noriu pačiupinėti kažką kito, o ta vadyba visuomet šalia būdavo.
Į LFF atėjau praeitų metų rugpjūtį. Iš pradžių – į komunikaciją, bet jau studijavau sporto vadybos magistrą. Pabaigiau studijas, pusmetį padirbau komunikacijoje ir nuo kovo perėjau į futbolo vystymo departamentą. Esu Ritos Bagdonienės pavaduotojas.
– Iš vidaus matėte ir krepšinio, ir futbolo federacijas. Ar tai skirtingi pasauliai?
– Kartais pajuokaujame, kad viskas beveik tas pats, tik kamuoliai skiriasi. Aišku, juoko forma. Jeigu rimtai, tai toks jausmas, kad futbole visko yra daugiau. Darbo apimtys – tikrai didesnės.
Futbolo federacija pati labai daug prisideda prie vietinių čempionatų vykdymo ir įvairių projektų organizavimo. Krepšinyje šalies čempionatas yra atiduotas LKL lygai, NKL – NKL lygai.
Pačių rungtynių organizavimas – čia panašumų labai daug. Skiriasi gal keli niuansai, bet procesai – daugiau mažiau vienodi. Manau, pavyko gana greitai adaptuotis. Būna, aišku, savų niuansų, kai komandos atvažiuoja su savo įnoriais, tokios, kaip, pavyzdžiui, Turkija.
– A lygos direktoriaus kėdė – skamba itin garbingai ir atsakingai. Kokius didžiausius iššūkius matote?
– Manau, didžiausias iššūkis bus darbas su rėmėjais. Naujų pritraukimas. Puikiai matome visi, kokia šiuo metu yra situacija visame sporte. Nėra lengva. Ir krepšinyje, pabaigoje, nebuvo lengva. Arvydo (Sabonio) ranka, aišku, šiek tiek padėdavo, bet nėra lengva įtikinti rėmėjus.
Norisi, kad jie matytų ne tik savo logotipus rėmėjų sienoje, bet ir gautų pridėtinę vertę, būtų visiškai patenkinti. Toks ir buvo vieno iš A lygos klubų vadovo palinkėjimas – padėti klubams finansiškai, rasti rėmėjų.
Įvaizdis koks yra, toks yra – aišku, kad nepadeda, bet ir apskritai, situacija šiuo metu yra sudėtinga. Pirmiausia – karas. Rėmėjas bus didžiausias iššūkis, bet su kolegomis iš LFF pabandysime jį įgyvendinti.
– Kiek galių turi A lygos direktorius?
– A lyga, kaip ir LKL, yra klubų lyga. Sprendimus priima klubų valdyba. Visos komandos turi po vieną atstovą, plius LFF generalinis sekretorius. Aišku, siūlyti visada gali, bet galutinis žodis priklauso klubams.
Suprasti akimirksniu: A lygos valdyba
- Janas Nevoina – valdybos pirmininkas ir Vilniaus „Riteriai“
- Vilma Venslovaitienė – Vilniaus „Žalgiris“
- Rimantas Mikalauskas – Gargždų „Banga“
- Vidmantas Murauskas – Marijampolės „Sūduva“
- Eimantas Pūras – „Kauno Žalgiris“
- Dainius Janėnas – „Panevėžys“
- Dainius Šumauskas – Kauno raj. „Hegelmann“
- Martynas Armalis – Telšių „Džiugas“
- Deivis Kančelskis – „Šiauliai“
- Vaidas Vaškevičius – „Jonava“
- Edgaras Stankevičius – LFF gen. sekretorius
– Prisistatydamas sakėte, kad „ypatingai jus motyvuoja tai, kad tiek LFF, tiek A lygos prezidentas (Janas Nevoina), tiek ir jūs, matome panašią lygos viziją, jos galimybes augti ir tobulėti“. Kokia ta vizija?
