Mindaugo karūnavimo dieną praėjusiais metais Marijampolės ekipa pirmojo Europos lygos atrankos etapo rungtynėse galynėjosi su Saligorsko „Šachtior“. Pirmosios rungtynės Baltarusijoje buvo pasibaigusios 0:0, tad „Arvi“ arenos švieslentėje degantis rezultatas 1:1 „Sūduvai“ netiko.
Iki 90-sios minutės. Tada A.Jankauskas surado po kampinio pasiųstą kamuolį ir iš aštraus kampo galva persvėrė bendras dviejų rungtynių svarstykles marijampoliečių naudai.
Tai buvo emocijų banga, ant kurios „Sūduva“ išsilaikė.
Jei ne tas A.Jankausko šūvis, „Sūduva“ nebūtų nukeliavusi iki atkrintamojo Europos lygos etapo pernai.
Jei ne tas šūvis, šiemet Vladimiras Čeburinas antro iš eilės pabeldimo į Europos lygos duris nevadintų „stabilumu“, kaip tai darė peržengęs Jūrmalos „Spartaks“ barjerą prieš dvi savaites.
„Prisimenu tą įvartį, smagu. Nereikia, aišku, jo sureikšminti. Kiekvienas įvartis po jo buvo taip pat svarbus. Kas buvo, tas jau buvo", – 15min sakė A.Jankauskas.
Prisimenu tą įvartį, smagu. Nereikia, aišku, jo sureikšminti
Žinoma, lyginant su praėjusiu sezonu, kurio puošmena „Sūduvai“ tapo iškovotas Lietuvos čempionų titulas, įvyko daug permainų.
Pernai su Radanfahu Abu Bakru ir Semiru Kerla vidurio gynėjų trejetą sudaręs A.Jankauskas šiemet po traumų ir permainų šalia savęs turi iš saugų linijos pastūmėtą Povilą Leimoną ir Vitalijų Gajdučiką.
Praėjusiais metais puolime sužibęs Karolis Laukžemis pakėlė sparnus į Kroatiją, o jam puikiai talkinęs Josipas Tadičius Marijampolę paliko, nes čia esą pasijuto nesaugus. Juos pakeitė Robertas Vėževičius ir Rigino Cicilia.
Tačiau šiemet „el capitano“ su komandos draugais yra arčiau svajonės nei pernai. Tada lemiamame Europos lygos atrankos etape iš Razgrado „Sūduva“ grįžo su pralaimėjimu 0:2 prieš „Ludogorets“ ir galimybių namuose daug neturėjo. Tuo tarpu dabar iš Kauno oro uosto į Glazgą marijampoliečiai pakilo lagamine supakavę lygiąsias 1:1. Geras pasirodymas ketvirtadienį „Celtic Park“ stadione gali pakelti Lietuvos futbolą į lygį, kuriame šis dar niekada nėra buvęs – Europos lygos grupių etapą.
„Smagu, iškart jaučiasi, kad papuolei į futbolo šalį, kur viskas skirta futbolininkui. Aikštė fantastinė, stadionas – geras, ateis tikrai daug žmonių, kurie palaiko savo komandą. Bus smagu žaisti, svarbiausia, kad išeitume linksmi po rungtynių“, – iškart po vakarinės treniruotės Glazge 15min kalbėjo A.Jankauskas.
– Kokios pagrindinės išvados, pagrindiniai pastebėjimai po pirmųjų rungtynių namuose? – 15min paklausė Algio Jankausko.
– Pastebėjimai tokie, kad, bent jau namie, atrodo, galime su jais žaisti. Aišku, Marijampolėje buvo vienos rungtynės, Galzge laukia visai kitos. Žinom, kiek ateis žiūrovų, žinom, kad bus tikrai sunkiau. Manau, kad vilties dar tikrai turim.
– Stebint jūsų žaidimą, ką atrodo, kad labiausiai reikia taisyti, kas labiausiai krenta į akį?
– Kai išėjo du pagrindiniai puolėjai, atsivėrė skylė toje pozicijoje. Cicilia sužaidė vienas tikrai geras rungtynes, bet kol kas iki to, kad muštų kiekvienose rungtynėse – dar neužaugo. Manau, pagrindinė problema yra puolime. Aišku, atvažiavo naujas puolėjas, bet per savaitę jis nenustebins, reikia laiko adaptuotis.
Cicilia sužaidė vienas tikrai geras rungtynes, bet kol kas iki to, kad muštų kiekvienose rungtynėse – dar neužaugo
– Vienintelis įvartis buvo muštas per standartinę situaciją. Lyginant su praėjusiais metais, standartines situacijas pavyksta išnaudoti žymiai rečiau. Gal ir dėmesio joms nėra skiriama tiek, kiek pernai?
– Pasižiūrėjus, kokie žaidėjai mušė iš standartų ir kokie žaidė praėjusiais metais... Semiras Kerla, Živanovičius, abu puolėjai. Vieni iškrito dėl traumų, kiti išėjo į kitus klubus ir suprastėjo tas dalykas, neatsirado gal lygiaverčių pakeitimų tose pozicijose.
– Ko reikėtų tikėtis Glazge, kad išsipildytų ta svajonė?
– Ko reikėtų tikėtis? Aš nesikartosiu, jau sakiau, kad, jei pas mus bus didesnis noras nei pas priešininkus, didesnis atsidavimas, tai viskas įmanoma. Tą jau įrodėme ir ne su viena komanda žaisdami.
– Marijampolėje antrojo kėlinio pradžioje buvote ir užspaudę „Celtic“, tikriausiai girdėjote, kad ir jie savo bėdų turi. Tai, tikriausiai, irgi kažkiek kelia tą jūsų tikėjimą?
– Viskas susideda futbole ir viskas susideda iš smulkmenų. Bet žiūrint į bėdas, mūsų komandoje jų gal ir daugiau nei pas juos. Vienas dalykas – dėl vizų, tada dėl traumuotų žaidėjų. Pas mus kiekvieno žaidėjo netektis atsiliepia labai stipriai, pas „Celtic“ yra gal 20 lygiaverčių žaidėjų, jų problemos visai kitokios. Aišku, kuo daugiau problemų pas priešininkus, tuo mums geriau, tegul tik jų būna.
Aišku, kuo daugiau problemų pas priešininkus, tuo mums geriau, tegul tik jų būna
– Atmosfera Glazge bus neeilinė, ar jai kažkaip ruošėtės? Gal vėl skanduočių per treniruotes klausėte?
– Buvo prieš rungtynes su APOEL, kad skanduočių klausėmės. Ne, to jau nebus. Pabuvome ir Belgrado pragare, ir Nikosijoje. Aišku, Škotija yra futbolo šalis, žiūrovai... Bus malonu žaisti. Mes ir treniruojamės, ir gyvename dėl tokių rungtynių, kad tokiame stadione sužaistume. Ypač mes – lietuviai – kurie nematę to futbolo daug.
Mes ir treniruojamės, ir gyvename dėl tokių rungtynių
– Praėjusiais metais šalia jūsų vidurio gynyboje buvo Radanfahas Abu Bakras, Samiras Kerla, dabar Povilas Leimonas nusileidęs iš saugų linijos, Vitalijus Gajdučikas. Daug skiriasi žaidimas, lyginant tuos vidurio gynėjų trejetus?
– Kiekvienas žaidėjas turi savo braižą. Aš jais pasitikiu, man tikrai su jais malonu žaisti. Ne tai, kad malonu, bet esu užtikrintas dėl jų, kad jie atiduoda visą širdį.
– Gal kaip kapitonas imsitės prieš šias rungtynes kažkokių kalbų, veiksmų, dar gal kažko?
– Tai vat būtent, kad prieš tokias rungtynes nereikia papildomai motyvuoti komandos. Visi supranta, kad tokios rungtynės daug ką lemia. Gali įsirašyti į Lietuvos istoriją, žaisim tokioj atmosferoj, tai motyvacijos čia ir nereikės, manau.
Gali įsirašyti į Lietuvos istoriją, žaisim tokioj atmosferoj, tai motyvacijos čia ir nereikės
– Yra gal kažkokių pasvajojimų, pasikalbėjimų rūbinėje, kad „va, galbūt mes ten būsim“?
– Nesame mes taip susikoncentravę, kad „arba, arba“. Mes paprasčiausiai daugiau juokaujam iš šito dalyko. Aišku, visi paslapčia tikisi, kad galbūt įvyks. Praėjusiais metais irgi buvome per žingsnį.
Šiemet antras kartas jau, lengviau prisiima. Aišku, yra pasvajojimų. Kam mes treniruojamės nuo vaikystės... Pas kiekvieną yra svajonė prasimušti ir žaisti Čempionų lygoje. Aišku, Lietuvos klubams dar nėra realu ten patekt, tai lieka Europos lygos grupių etapas, kur kažkiek šansų patekti turim.
