Sąrašas. Prancūzija, Australija, Peru, Danija.
Prologas. Nesėkmė Švedijoje, prarasti taškai akistatoje su Baltarusija ir dvikovoje namie su Liuksemburgu. Pasaulio pirmenybių atranka parodė – talentinga Prancūzijos komanda nėra nepažeidžiama: ji laimėjo grupės turnyrą, bet nepajėgė to padaryti neišsitepusi puošnaus munduro.
Žinia, kad kiaušinis, slepiantis adatą su favorito gyvybe, nėra nepasiekiamas, turėtų įkvėpti vilties ir varžovams, kurie trumpiausio kelio į finalo turnyro sceną painiais atrankos teatro koridoriais nerado. Visi jie žaidė papildomas atkrintamąsias rungtynes.
Danai atrankos pabaigoje blykstelėjo. Po lygiųjų namie ir anksti praleisto įvarčio išvykoje Airijoje jie žiebė ne prasčiau už skandinavų dievą Odiną švento įsiūčio akimirką – įvarčių fejerverkas, pergalė 5:1, ačiū, kad žiūrėjote.
Kodėl jie leidžia sau prašinėti žurnalistų juos palaikyti ir taip stumti į priekį? Kokia čia velniava? Jie patys turi mus, naciją, vesti pergalių link.
Australams atkrintamosiose varžybose teko nuliūdinti net dviejų šalių futbolo mėgėjus. Pradžioje – Sirijos Azijos zonoje. Po to – Hondūro lemiamame mūšyje su varžovu iš Šiaurės ir Centrinės Amerikos valstybes vienijančios CONCACAF.
Peru futbolininkai lyg baronas Miunhauzenas ištraukė save už plaukų iš klampios pelkės. Per pirmuosius šešis turus Pietų Amerikos zonos atrankoje jie surinko vos keturis taškus, likus žaisti penkerias turnyro rungtynes vis dar kapanojosi aštuntoje – trečioje nuo dugno – turnyro lentelės pozicijoje, bet galingas finišas komandai leido pirštų galais įsikibti į penktąją vietą. Visiškas dominavimas ir pergalė prieš stipriausią Okeanijoje Naujosios Zelandijos rinktinę buvo labiau neišvengiamybė nei staigmena.
Ginklai. Danija, Peru ir Australija su aštriais potyriais susidūrė atrankos varžybose. Prancūzija savo rinktinę jais apipylė prieš pat čempionatą.
Buvęs „Les Bleus“ puolėjas Christophe‘as Dugarry dabartinius komandos lyderius Paulį Pogba ir Antoine‘ą Griezmanną išvadino reperiais, aktoriais, direktoriais, šokėjais, futbolininkais ir – turėdamas galvoje viešą A.Griezmanno prisipažinimą, jog žaisti krepšinį jam patinka net labiau nei futbolą – krepšininkais. Ch.Dugarry nuomone, abi ryškiausios rinktinės žvaigždės pasaulio čempionatui nenumaldomai artėjant nesugeba sutelkti dėmesio į pagrindinį tikslą: „Kodėl jie leidžia sau prašinėti žurnalistų juos palaikyti ir taip stumti į priekį? Kokia čia velniava? Jie patys turi mus, naciją, vesti pergalių link.“
Beveik visuotinai sutariama, kad prancūzų treneris Didier Deschamps‘as turi bene turtingiausią žaidėjų pasirinkimą pasaulyje kone į visas pozicijas. Aišku, iš gerų rinktis dar geresnius – malonus rūpestis. Bet pusšimčio futbolininkų į pasaulio čempionatą nenusiveši – sąraše jų gali būti tik 23, ir tuos 23 reikia pasirinkti teisingai.
Prieš čempionatą neatrodo, kad šioje srityje būtų pridaryta klaidų. Kontrolines rungtynes su airiais ir italais „Les Bleus“ laimėjo.
Nemaža dalis Danijos rinktinės futbolininkų atrodo kaip prūsų kariuomenės Potsdamo gvardija, į kurią prieš kelis šimtus metų buvo renkami milžiniško ūgio kariai. Nicolai‘us Jorgensenas, Andreasas Cornelius, Williamas Kvistas, Thomasas Delaney – ir daniško bangolaužio aikštės viduryje, ir smogiamosios jėgos prie varžovų vartų gabaritai bei fizinė jėga daro nemenką įspūdį.
Temidės tarnai Europoje patikėjo futbolininko įtikinėjimais, kad kokaino pėdsakų jo organizme liko atsigėrus populiarios Pietų Amerikoje arbatos iš kokos lapų.
Bet komandos puolimo efektyvumas priklauso ne nuo ūgio ir, šiuo atveju, net ne nuo smūgio. Ir epinėse rungtynėse Dubline, ir pasaulio čempionato atrankos dvikovoje, kurioje danai 4:0 sumušė lenkus, paradui vadovavo virtuoziškas Christianas Eriksenas, o jei jis ir aikštės krašte tornadus mokantis sukelti Pione Sisto yra ant bangos, daniškas dinamitas gali negailestingai griauti.
Peru futbolo vadovai pasibaigusiame atrankos cikle turėjo daug kantrybės. Nesėkmei vejant nesėkmę jie atkakliai tikėjo treneriu Ricardo Gareca. Šis atsidėkojo rezultatais – sustygavus gynybą ir sukonstravus simpatišką kontratakomis grįsto futbolo modelį, Peru turi rinktinę, nepralaiminčią jau daugiau nei pusantrų metų.
Visos šalies dėmesį nuo 2017-ųjų rudens kausčiusios melodramatiškos istorijos atomazga irgi buvo laiminga – Šveicarijos federalinis teismas leido pasaulio čempionate žaisti dėl dopingo diskvalifikuotam Peru rinktinės kapitonui ir rezultatyviausiam visų laikų šios komandos žaidėjui Paolo Guerrero. Temidės tarnai Europoje patikėjo futbolininko įtikinėjimais, kad kokaino pėdsakų jo organizme liko atsigėrus populiarios Pietų Amerikoje arbatos iš kokos lapų, ir tuo, kad ši medžiaga negali pagerinti žaidimo, atsižvelgė į solidarumo laišką, kurį pasirašė Peru futbolininkų varžovų komandų kapitonai prancūzas Hugo Llorisas, danas Simonas Kjaeras bei australas Mile Jedinakas, ir net pateikė teiginį, kad būtų neteisinga iš 34 metų P.Guerrero atimti galbūt paskutinę galimybę debiutuoti pasaulio pirmenybėse.
Peru liejo laimės ašaras, o sugrįžęs į rikiuotę kapitonas džiaugsmą padidino dviem įvarčiais į Saudo Arabijos vartus kontrolinėse rungtynėse. Australijos futbolo mėgėjai priežasčių džiūgauti turi daug mažiau.
Australams lieka spėlioti, kokia bus olando Berto van Marwijko treniruojama jų šalies rinktinė. Komandos sirgaliai būtų nieko prieš, jeigu „Socceroos“ ir toliau vadovautų Ange‘as Postecoglou, bet šis treneris po atrankos nusprendė trauktis iš posto. Jo laikais australai mėgo atakuoti, kad ir kas būtų varžovas. B.van Marwijko futbolo filosofijai ši nuostata lyg ir nėra svetima, bet aiškumo, kaip bus, kol kas nedaug.
Intriga. Ar Prancūzija laimės kovą su savo pačios kuriamais vaiduokliais? Per rungtynes su italais Sent Etjene publika nušvilpė ir vėl klydusį P.Pogba. „Tas švilpimas – pastebėjau, kad švilpė ir Florianui Thauvinui – erzina. Mes esame Prancūzija, kovojame už savo šalį ir sirgalius“, – apmaudo neslėpė saugas Corentinas Tolisso.
Šia proga galima prisiminti 2010-uosius, kai žiniasklaida kovojo su tuomečiu treneriu Raymond‘u Domenechu, žaidėjai – ne tik su juo, bet ir tarpusavyje, komandos kapitono Patrice‘o Evra vadovaujami maištininkai trenerių net neįsileisdavo į autobusą, o autobusas su žaidėjais čempionatą paliko šiems efektingai susimovus grupės turnyre. Šįsyk bent jau komandos viduje viešpatauja vienybė, o D.Deschamps‘as primygtinai pabrėžia: tie, kurie yra rinktinėje, yra joje todėl, kad jais tikima.
Žvaigždė. C.Eriksenas. Jei prancūzai ne visada tiki P.Pogba, danai savo atakų režisierių nešioja ant rankų. Kažin ar gali būti kitaip – atrankos varžybose C.Eriksenas ne tik kūrė progas kitiems. Grupės turnyre jis siuntė kamuolį į tinklą aštuonis kartus, o Dubline tarsi vyšnią ant torto padėjo dar tris įvarčius. „Danija – tai aš“, – galėtų sakyti futbolininkas, bet už aikštės ribų jis yra pernelyg kuklus, kad taip pasielgtų.
Žaidėjas, kurį verta stebėti. Kylianas Mbappe (Prancūzija). Taip, taip, jūs esate matę „Paris St.Germain“, jūs žinote, ką gali tos stebuklingos devyniolikmetės kojos. Bet, sutikite, bus smagu dar kartą pamatyti įprastą, o gal ir atnaujintą techninio arsenalo asortimentą. O jei girdite K.Mbappe pavardę pirmą kartą, atkreipkite į jį dėmesį, bet nebandykite kartoti to, ką jis daro su kamuoliu, nes būtinai ką nors susilaužysite ar išsinarinsite.
Trys įdomūs faktai. 1. Timas Cahillas ne tik dalyvaus ketvirtame iš eilės pasaulio čempionate. 38-erių australas gali ir įmušti ketvirtose pirmenybėse iš eilės. Tai, kad taikiklis vis dar nėra nusimušęs, įrodo iškalbingas faktas – atrankos turnyre superveteranas buvo rezultatyviausias komandoje.
2. C.Erikseno galvoje prieš čempionatą buvo ne tik futbolas – kontrolines rungtynes su Švedija saugas praleido, nes jam buvo leista likti namie su besilaukiančia žmona.
3. Peru rinktinės treneris R.Gareca niekada nežaidė pasaulio čempionato finalo turnyre. Bet 1985-ųjų rudenį jis įmušė įvartį, atvėrusį R.Garecos gimtajai Argentinai kelią į pirmenybes, kurias D.Maradona ir kompanija laimėjo. Likimo grimasa – būsimo Peru rinktinės trenerio įvartis įkrito į Peru rinktinės vartus.
Citata. „Daugelis mūsų net nėra matę rinktinės, žaidžiančios pasaulio čempionate. Iš tikrųjų mūsų meilę jiems skatino jų pralaimėjimai“, – paradoksą konstatavo pirmą kartą nuo 1982 metų į pasaulio čempionatą keliaujančios Peru futbolo apžvalgininkas Franco Lostaunau.
Prognozuojama rikiuotė. 1. Prancūzija – vis dėlto tai per stipri komanda, kad pradėtų kurti sau problemas jau nuo pirmojo etapo;
2. Danija – C.Eriksenas turėtų pasirūpinti bilietu į aštuntfinalį;
3. Peru – 36 metai be pasaulio čempionatų, patirties stygius gali tapti veiksniu, neleisiančiu pakilti aukščiau;
4. Australija – permainų periodo visišku chaosu nepavadinsi, bet laiko B.van Marwijko namų darbų ruošimui tikrai nebuvo per daug.
