Sąrašas. Belgija, Panama, Tunisas, Anglija
Prologas. Anglija ir Belgija jau turbūt pamiršo, ką reiškia pralaimėti oficialias futbolo rungtynes. Nors ne: koks belgų sirgalius galėtų pamiršti Velsą, o anglas – Islandiją?
Bet žiaurus abiem šalims „Euro-2016“ – jau praeitis, o atrankoje į Rusiją džiaugtis pergale nei „Raudonieji velniai“, nei „Trys liūtai“ varžovams progos nesuteikė. Belgų lygiosios su graikais ir anglų – su slovakais bei škotais tikrai nebus tos rungtynės, kurias sirgaliai įsimins ilgam.
Grupės turnyrą Afrikoje, vertinant skaičius, nesunkiai laimėjo ir Tunisas. Bet pikti liežuviai plakė, kad 14 taškų iš 18 galimų buvo surinkti silpniausiame regiono atrankos ketverte, o dvikovos su Kongo Demokratine Respublika „Kartagenos ereliams“ tikrai klostėsi sunkiai. Namie Šiaurės Afrikos komanda laimėjo, nors nedažnai perkeldavo žaidimą anapus vidurio linijos, o išvykoje sugebėjo sudeginti dviejų įvarčių varžovų persvarą.
„Įvartis Fantomas“, kaip Amerikoje iš karto buvo pakrikštyta teisėjų dovana Dario Hernano Gomezo treniruojamai komandai, atnešė Panamai pergalę,
Pasaulio pirmenybių finalo turnyre debiutuosiančios Panamos sirgaliai, prisimindami, kaip tai buvo, kaskart turėtų palinkėti: Dieve, saugok teisėją. Istorinį žingsnį komanda žengė dėl įvarčio, kurio nebuvo – kamuolys po Ramono Torreso smūgio Kosta Rikos rinktinės vartų linijos nekirto, bet arbitrai nusprendė, kad skaičiai švieslentėje turėtų pasikeisti Panamos naudai.
„Įvartis Fantomas“, kaip Amerikoje iš karto buvo pakrikštyta teisėjų dovana Dario Hernano Gomezo treniruojamai komandai, atnešė Panamai pergalę, o toliau viskas lyg pasakoje – JAV pralaimėjo Trinidadui ir Tobagui bei kartu su Hondūru liko už futbolininkų iš garsaus kanalo šalies nugaros, Panama gyveno ilgai ir laimingai. Na, nebūtinai ilgai – iki pasaulio čempionato pradžios.
Ginklai. Per čempionatą futbolo laimės apžavai Karibų jūros valstybėje gali akimirksniu išsisklaidyti – Panamos futbolininkams prieš Tuniso tankus ir Anglijos bei Belgijos strateginius raketų kompleksus teks eiti apsiginklavus dalgiais ir kirviais. Jie kalba apie komandoje gerai sulipusią patirties ir jaunystės mozaiką bei primena, kad D.H.Gomezas jau yra nuvedęs į pasaulio čempionatą gimtosios Kolumbijos ir Ekvadoro komandas, todėl jo sugebėjimais galima pasitikėti.
Viskas taip. Bet tiesa turi ir kitą pusę. Hondūras, Slovakija, Peru, Gvatemala, Rumunija. Tai – šalys, kurių lygoms atstovauja Panamos rinktinės žaidėjai. Belgija ir Jungtinių Valstijų MLS šiame kontekste – labai oriai skambantys vietovardžiai ir abreviatūros. Šios pajėgos kažin ar pajėgs sukurti dar vieną stebuklą.
„2014-aisiais Kosta Rika žaidė ketvirtfinalyje. Kodėl šįsyk to negalėtume padaryti mes?“, – retoriškai klausė Panamos futbolo legenda Julio Dely Valdezas.
Gal todėl, kad Panama – ne Kosta Rika? Dėl šios nuopelnų niekas nesiginčija. Bet prieš ketverius metus pasaulio čempionate Brazilijoje žaidė ir kita regiono komanda – Hondūras, tada į aštuonis varžovų įvarčius atsakęs vienu ir pralaimėjęs visas trejas rungtynes. Dabartinis Panamos komandos žaidėjų sąrašas nė iš tolo neprilygsta Kosta Rikos atitikmeniui. Tiesą sakant, jis kuklesnis ir už 2014-ųjų Hondūro sudėtį.
Afrika, Europa, šiaurinė Amerikos dalis. G grupėje atstovaujami trys žemynai, bet beveik niekas pasaulyje neabejoja, kad bus žaidžiama pagal europietiškas taisykles – tiesiog anglai ir belgai turi per daug stiprių pusių ir per mažai rūpesčių.
Anglijos rinktinei neturint tikrų bėdų, šalis, kaip visada, ėmė laužyti galvą jų ieškodama. Prisimenant ankstesnius turnyrus, abejojama komandos psichologine galia. Kapitonu paskelbus Harry Kane‘ą, imta dvejoti dėl jo tinkamumo atlikti šias pareigas – juk puolėjas, reiškia – savanaudis, reiškia, jo paties žaidimas jam svarbesnis už komandos.
Tony Adamsas, kuris rinktinės kapitono raištį ryšėjo prieš porą dešimtmečių, ėmė viešai nerimauti dėl rinktinės lyderių iš Londono „Tottenham“ – esą jie nežino, kas yra nugalėtojų mentalitetas, todėl su jais komanda nieko nelaimės. Tarsi su T.Adamsu būtų kada nors ką nors laimėjusi.
Geltonajai britų spaudai užkliuvo šautuvo atvaizdas, kurį Raheemas Sterlingas išsitatuiravo ant kojos. „Manchester City“ futbolininkui teko aiškinti, kad tatuiruotė turi gilesnę prasmę nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, o šautuvo į rankas jis niekada neims, nes mažajam Raheemui buvo dveji, kai nuo kulkos žuvo jo tėvas.
Žodžiu, nieko naujo po blausia angliška saule. Rinktinės futbolininkams – ir vėl – lieka pasistengti išjungti periferinį regėjimą, įjungti tunelinį ir sutelkti visą dėmesį į futbolą.
Belgai gali skaičiuoti savo futbolo turtus. Thibaut Courtois – vartuose, Janas Vertonghenas ir Toby Alderweireldas – gynybos širdyje, Kevinas De Bruyne – aikštės viduryje, Edenas Hazard‘as ir Driesas Mertensas – jos kraštuose, Romelu Lukaku – varžovų baudos aikštelėje, trečia pozicija FIFA reitinge. Viskas, ko jiems trūksta – medaliai ir titulai.
Kritikos strėlės iki šiol smigo į buvusį trenerį Marcą Wilmotsą, nesugebėjusį ryškių žvaigždžių aikštėje sudėlioti į tobulą žvaigždyną. Dabar prie komandos vairo stovi stipresnis taktikas – ispanas Roberto Martinezas. Savo taktinę išmintį jis turės įrodyti Rusijoje.
Belgus ar anglus žemyn pabandys pastumti Tunisas, kurio komandą treneris Nabilis Maaloulas papildė dar viena Prancūzijoje gimusių ir augusių futbolo desantininkų partija – vartininku Hassenu Mouezu, patyrusiu gynėju Yohanu Benalouane‘u, saugu Ellyasu Skhiri.
Tada, 2017-ųjų rudenį, buvo baiminamasi, kad
Jei didelių staigmenų nebus, anglai ir belgai atkrintamąsias varžybas pradės akistata su Lenkija arba Kolumbija, o ketvirtfinalyje vienų lauktų Vokietija, kitų – Brazilija.
atrankoje nežaidusių futbolininkų invazija sugadins atmosferą komandos persirengimo kambaryje. Dabar N.Maaloului tenka nerimauti dėl kitų dalykų: dėl traumų į pasaulio čempionato traukinį pavėlavo puolėjai Taha Yassine‘as Khenissi ir Yousefas Msakni, kurio įtaką komandos žaidimui treneris palygino su Lionelio Messi – Argentinai, o svarbūs žaidėjai aikštės viduryje Wahbi Khazri, Mohamedas Amine‘as Ben Amoras ir Ghailenas El Chaalali į aikštę grįžo tik prieš pat čempionato startą. Tad situacija tokia, kad naujokai tikrai nepakenks.
Intriga. Norėtųsi, kad ji būtų, bet kažin. Net kova dėl pirmosios vietos grupėje nebūtinai bus žūtbūtinė.
Skaičiavimai paprasti: jei favoritai grupėje įveiks savo potencialias aukas ir tarpusavyje žais užsitikrinę ramų gyvenimą, o kitose grupėse ir aštuntfinalyje didelių staigmenų nebus, anglai ir belgai atkrintamąsias varžybas pradės akistata su Lenkija arba Kolumbija, o ketvirtfinalyje vienų lauktų Vokietija, kitų – Brazilija. Įžvelgiate didelį skirtumą tarp šių pasirinkimų? Ne? Tai ir reikėjo įrodyti.
Žvaigždė. K.De Bruyne. Taip, šioje grupėje žais ir H.Kane‘as, ir E.Hazard‘as. Kodėl jų fone derėtų išskirti „Manchester City“ atakų generolą? Todėl, kad H.Kane‘o žaidimas nemaža dalimi priklauso nuo komandos, o E.Hazard‘o ir Belgijos rinktinės – nuo K.De Bruyne‘s.
Žaidėjas, kurį verta stebėti. Naimas Sliti (Tunisas). Prancūzijos „Dijon“ saugas, iš apkabos iškritus Y.Msakni, neabejotinai yra individualiai stipriausias afrikiečių žaidėjas. Ar Tunisui pavyks pramušti anglų ir belgų gynybą, pirmiausia priklausys nuo W.Khazri receptų standartinėse situacijose ir 25 metų N.Sliti drąsos, veržlumo bei improvizacijos žaidžiant vienas prieš vieną.
Trys įdomūs faktai. 1. Prieš čempionatą pasismagino buvęs kriketo žaidėjas Andrew Flintoffas ir grupės „Kaiser Chiefs“ vokalistas Ricky Wilsonas. Jie įrašė vaizdo klipą, skirtą H.Kane‘ui, kuriame žilabarzdžio „Boney M“ hito „Rasputin“ ritmu uždainavo: „Ra-Ra-Rasputin/England‘s got a goal machine“ („Ra-Ra-Rasputinas, Anglija turi įvarčių mašiną“).
2. Belgijoje birželio pradžioje pasklido linksma istorija: esą kažkas šalies rinktinės bazėje nufilmavo 23 čiužinių, parengtų skrydžiui į Rusiją, stirtą su žaidėjų pavardėmis. Pagal tuos čiužinius buvo galima sudėlioti galutinę belgų paraišką pasaulio čempionatui, nors komandoje tada dar buvo 28 kandidatai. „Raudonieji velniai“ tokią informacijos nutekėjimo galimybę skubiai paneigė, bet net jei tai buvo tik spaudos antis, lieka nukelti kepurę prieš šios istorijos autorių išradingumą.
3. „Aš tikrai patyriau traumą“, – socialinėje erdvėje paskelbė Tuniso rinktinės vartininkas Aymenas Mathlouthi ir palydėjo žinutę šypsenėlėmis. Įrašas pasirodė po to, kai kontrolinėje dvikovoje su portugalais vartininkas simuliavo traumą saulėlydžio valandą, suteikdamas Ramadano tradicijų, kurios draudžia maitintis dieną, besilaikantiems komandos draugams progą bent šiek tiek pasistiprinti. Vėliau N.Maaloulas paskelbė, kad dvejose rungtynėse iš eilės pasikartojusi situacija buvo surežisuota jo nurodymu: „Sunku žaisti 16 valandų nevalgius ir negėrus, ypač kai treniruojiesi dukart per dieną. Bet turėjome teisę taip elgtis, nes tai mūsų religija“.
Citata. „Esame Anglijos rinktinė, ir mus laiko favoritais. Turime su tuo susigyventi. Jei nesugebėsime, tai reikš, kad dirbame ne savo darbą ir esame scenoje, kurioje mūsų neturėtų būti“, – anglų situaciją aiškiai apibrėžė komandos treneris Garethas Southgate‘as.
Prognozuojama rikiuotė. 1. Anglija; 2. Belgija; 3. Tunisas; 4. Panama.
Abejonių kyla tik dėl pirmų dviejų vietų eiliškumo, bet iš anglų pergalių reikalaujama ir tada, kai jos nėra gyvybiškai būtinos, todėl, reikia manyti, „Trys liūtai“ rungtynėse su belgais jėgų ateičiai netausos.
