Pirmajame kėlinyje, kaip ir buvo galima tikėtis, komandos žaidė atsargiai, nerizikavo apnuoginti gynybos ir į priekį išdegusiomis akimis nelėkė.
„Davai, Matule, nugarą biškį“, – šaukė Giedriui Matulevičiui Andro Švrljuga. Rungtynėse be žiūrovų „A. Le Coq“ stadione puikiai girdėjosi, ką savo auklėtiniams nuo suolo šūkauja treneriai ir komandos draugai.
Dar pirmajame kėlinyje Povilas Leimonas patyrė kelio traumą. Nors marijampolietis bandė žaisti toliau, į S.Širmelio klausimą, kaip jaučiasi, saugas teatsakė keiksmažodžiu ir tapo aišku, jog reikės ankstyvo keitimo – į kovą buvo mestas Domagojus Pušičius.
Pačioje antrojo kėlinio pradžioje – 49-ąją minutę – nutiko tai, ko labiausiai bijojo S.Širmelis etape, kuriame nebus atsakomojo mačo ir laiko pasitaisyti. Pavojingiausias varžovų žaidėjas Rauno Sappinenas surado Ivano Kardumo atmuštą kamuolį ir pasiuntė jį į vartus.
Buvo panašu, kad S.Širmelis net nežiūrėjo, kai M.Topčagičius smūgiavo nuo 11 metrų žymės. „Sūduvos“ austras mušė užtikrintai ir rezultatas tapo lygus 78-ąją minutę.
Kai atrodė, kad pratęsimas jau ant nosies, „Sūduva“ vos neprisižaidė. Užmigę puolime sūduviai liko varžovų aikštės pusėje, o trys „Flora“ komandos žaidėjai išbėgo prieš vieną gynėją. Laimei, puikiai sužaidė Ivanas Kardumas, nuo kurio riksmų ant komandos draugų aidėjo stadionas. O gal net ir visas Talinas.
Antrojo pratęsimo metu kamuolys ir estų vartų virpstą drebino, ir „Flora“ gynėjai nuo linijos kamuolį iš vartų traukė, tačiau komandoms teko sudalyvauti 11 metrų baudinių loterijoje.
Andro Švrljuga, Valerijus Šabala, Domagojus Pušičius ir Mihretas Topčagičius smeigė tiksliai, Josipas Tadičius savo smūgio nerealizavo, tačiau „Flora“ nerealizavo dviejų baudinių: kartą kamuolys trenkėsi į virpstą, kartą sublizgėjo I.Kardumas.
– Ar treniravotės 11 metrų baudinius? Nes „Flora“ treneris pasakojo, jog jie to nedarė? – paklausėme S.Širmelio.
– Žinoma. Žinau, kad „Flora“ nesitreniravo. Bet mes treniravomės ir šiandien iš penkių įmušė keturi.
– Ar ta treniruotė ir nusprendė serijos baigtį?
– Ne, ne... Abi komandos galėjo laimėti, galėjome laimėti ir per pagrindinį laiką, ir per pratęsimą. Baudiniuose dažnai daug ką lemia ne taktikos, o patirtis ir psichologija.
– Kaip perėmėte kontrolę, kai „Flora“ išsiveržė į priekį antrojo kėlinio pradžioje?
– Vaikinai, kurie išėjo po keitimo, padarė labai gerą įtaką žaidimui, įnešė geros energijos. Tiek Eligijus Jankauskas, tiek Domagojus Pušičius, tiek Andro Švrljuga – tai buvo labai svarbu.
– Kas vyko jūsų galvoje, kai „Flora“ mačo pabaigoje sukūrė tas puikias progas?
– Ne kas galvoje, o kas širdyje. Buvau arti širdies smūgio.
– Dabar antrajame etape jūsų laukia „Maccabi“ iššūkis, ko laukti ten?
– Neturėsime, ką prarasti. Prieš rungtynes su „Flora“ visi Lietuvoje tikėjosi, kad laimėsime, tad buvo daugiau spaudimo žaidėjams nei dabar prieš „Maccabi“.
– Kiek sunki yra Povilo Leimono trauma?
– Be tyrimo sunku pasakyti, jis jaučia skausmus, manau, kad bus rimtoka. Tai nebuvo tempimas, buvo smūgis į kelį. Tokios traumos dažnai būna skausmingos ir mažiau rimtos.
– Kas lėmė tą „Flora“ išėjimą į ataką paskutinėmis minutėmis?
– Per didelis noras laimėti. Visą laiką reikalaujam disciplinos, ten mes turėjome standartinę situaciją. Aišku, Kardumas išgelbėjo, bet tokie dalykai neturėtų nutikti. Jei neįmuši per 85 minutes, tai laikykis disciplinos. Aišku, paneigėme ne kartą tai šį sezoną, kai rungtynių gale pavyko įmušti ir išplėšti taškus.
Jei neįmuši per 85 minutes, tai laikykis disciplinos
– Gynyba kontratakose, kaip esate minėjęs, yra viena problemų jūsų žaidime, o „Flora“ į išpuolį išėjo ir esant rezultatui 1:1. Ar tai kelia didelį galvos skausmą?
– Nereikia nuvertinti varžovų ir galvoti, kad jie nežais visas rungtynes. Tiesa, šiandien jie nesužaidė geriausių savo rungtynių. Kai kurie jų pagrindiniai žaidėjai buvo ir pakeisti, Vlasijus Siniavskis yra tikrai vienas lyderių, jis vienas pagrindinių jų skersų perdavimų dalintojų. Komanda tikrai nebloga, bet mes išmušėme juos iš vėžių, tai yra mūsų žaidėjų nuopelnas.
– Thomas Salomonas kurį laiką žaidžia vidurio saugu, kaip jūsų akimis vyksta tas perėjimas?
– Tai darome ne iš gero gyvenimo, bet jis susitvarko su užduotimis, yra aktyvus priekyje. Gal šiuo metu nelabai ką turime statyti tuo aštuntu numeriu. Slavickas gynyboje žaidžia gerai, gal yra stipresnis gynybiniuose veiksmuose.
– Sakėte, kad baudinių serijoje psichologija lemia daugiau nei technika. Kaip manote, dėl ko pasiekėte tą psichologinę pergalę?
– Reiktų palyginti amžių varžovų ir mūsų. Aišku, jų irgi vyriausias žaidėjas neįmušė. Tai psichologija, ne meistriškumas, mūsų žaidėjai labai patyrę, jie su tuo susitvarkė.
– O kokias emocijas išgyvenote tos 11 metrų baudinių serijos metu?
– Kaip nekeista, gana ramiai. Čia jau negali daryti įtakos. Ši pergalė labai svarbi ir Lietuvos futbolui.
Čia ne krepšinis, trenerio įtakos ir taip nėra itin daug. Aišku, rungtynės vyko be žiūrovų, čia dar gali pašūkaut, kažkas kažką išgirs, o prie žiūrovų tos įtakos išvis mažai.
– Ar buvo tik viena infarkto rizika rungtynių metu?
– Taip, 92-ąją minutę... Kai rungtynės taip klostosi, jas paleisti būtų labai apmaudu.
– Valerijus Šabala po keitimo padarė vieną lietimą ir stojo mušti baudinį, taip juo pasitikėjote?
– Šabala be jokių klaidų 10 iš 10 mušė treniruotėse. Klube, rinktinėje yra mušęs, tai žmogus, kuris susitvarko su nervais.
