Dėl to kilo klausimas, ar tikrai sąžininga, kad Londono „Chelsea“ gali per vasarą išleisti dešimtis Romano Abramovičiaus padovanotų milijonų naujiems žaidėjams, kai tuo tarpu kiti vidutiniokai turi verstis vien iš to, ką uždirba.
Tačiau dabar, taisyklėms įsigaliojus ir pradėjus veikti, galima pastebėti netikėtus šalutinius efektus, kurie gali turėti didelės įtakos Europos futbolo raidai. Itin geras pavyzdys – Birmingemo „Aston Villa“ ekipos situacija. Dar visai neseniai šios komandos savininkas Randy Lerneris į sudėtį investavo didžiules pinigų sumas. Nors „Aston Villa“ buvo itin arti išsvajotos vietos „Premier“ lygos pirmajame ketvertuke, galiausiai senbuvių išstumti nepavyko. Nepavykus prasibrauti tarp Anglijos elito, R.Lerneris pradėjo aktyviai ieškoti kam parduoti klubą.
Iš pirmo žvilgsnio galėtų pasirodyti, kad parduoti „Premier“ lygos komandą neturėtų būti sunki užduotis. Čempionatas klesti, o ateityje padidėjusios įplaukos už TV sutartis turėtų tik dar labiau pakelti klubų vertę. Patraukli atrodo ir „Aston Villa“ situacija. Komanda turi senas tradicijas ir yra didžiausias antro pagal dydį Anglijos miesto klubas. Tačiau pirkėjai prie R.Lernerio durų kol kas nesirikiuoja.
Priežastis – abejonės, ar komandos, kurias šiuo metu galėtume apibūdinti kaip „Premier“ lygos vidutiniokes, turi galimybių prasimušti į aukštumas ir kovoti dėl čempionų titulo. Finansinės drausmės reikalavimai kelią, kuriuo ėjo „Chelsea“ ir „Manchester City“, padarė neįmanomu.
Nors UEFA laikosi savo pozicijos, kad taisyklės yra parankios klubams, kurių vadovybė sugeba daryti protingus ir pamatuotus sprendimus, tuo galima suabejoti. Dar prieš keletą metų rimtų finansinių sunkumų turėjusi „Southampton“ ekipa darydama teisingus žingsnius sugebėjo iškopti į „Premier“ lygą, suburti puikią ekipą ir pasiekti labai gerų rezultatų. Tačiau tai lėmė, kad šiemet klubo lyderiais susidomėjo stipresnės, geresnes algas galinčios pasiūlyti komandos. Greitai susirasti lygiavertes pamainas išėjusiems žaidėjams yra tiesiog neįmanoma. Gali būti, kad sunkus ir lėtas kelias į viršūnę yra negalimas, o greitasis – uždraustas taisyklių.
Neišvengiama takoskyra tarp klubų tampa pajamos, kurias UEFA ekipoms išdalina pardavusi Čempionų lygos televizijos transliacijų teises. Ilgesnis laikotarpis nedalyvaujant šiame turnyre sukuria finansinį atotrūkį, kurį įveikti be išorinių investicijų itin sunku. Gali susidaryti savotiškas užburtas ratas, kai pirmieji keturi Anglijos klubai taps neišstumiami iš savo pozicijų.
Visada įmanomos labai neįprastos situacijos, kai klubai sužais prastus sezonus net ir turėdami stiprią sudėtį ar susidurs su finansinėmis problemomis nulemtomis kitų priežasčių, tačiau ar to užteks norint užtikrinti natūralią komandų, žaidžiančių Čempionų lygoje ir kovojančių dėl „Premier“ lygos titulo, kaitą, lieka neaišku.
