Neužauginus Lietuvai Ronaldo, ateina Hazardo, De Bruyne ir Lukaku eilė

„Užauginkime Ronaldo Lietuvai!“, – toks buvo 2015-ųjų birželio 1-ąją startavusio Lietuvos futbolo federacijos (LFF) projekto šūkis. Mūsų šalyje turėjo taip padidėti vaikų susidomėjimas futbolu, kad buvo viliamasi net 100 tūkstančių mažųjų Ronaldžiukų antplūdžio aikštėse iki 2020-ųjų. Deja, nors liko dar metai, panašu, planas nepavyko. Tačiau dabar LFF ruošiasi žengti kitą žingsnį, o šįkart žvilgsnis krypsta Belgijos – geriausią futbolo rinktinę turinčios šalies – kryptimi.
LFF ruošiasi pirkti jaunimo ruošimo programą iš Briuselio „Anderlecht“
LFF ruošiasi pirkti jaunimo ruošimo programą iš Briuselio „Anderlecht“ / 15min nuotr.

Ronaldo paieškos Lietuvoje buvo labiau orientuotos į sąlygas. Pagal LFF programą, futbolo kamuoliai, vartai ir aikštelės turėjo atsirasti daug kur, taip pritraukiant 100 tūkstančių vaikų į futbolą.

„Tiek anksčiau nesportavusių vaikų programos „Užauginkime Ronaldo Lietuvai“ dėka pradės žaisti futbolą. Tai papildys jau ir taip didelį žaidžiančiųjų skaičių ir užtikrins, kad vaikai augtų sveikesni ir grūdintų savo charakterį, o treneriai turėtų iš ko rinktis ieškant mūsų Lietuvos Ronaldo“, – tokį pareiškimą dar dabar galima rasti LFF inicijuotoje svetainėje „ronaldo.lt“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Cristiano Ronaldo
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Cristiano Ronaldo

Bet per tuos ketverius metus nei jaunimo, nei suaugusiųjų futbolas į priekį nepajudėjo. Gal net priešingai.

Tad dabar Lietuvos futbolo vadovai dairosi Belgijos kryptimi. Šios šalies futbolo rinktinė FIFA reitinge užima pirmąją vietą, o po Tautų lygos varžybų su treneriu Edgaru Jankausku atsisveikinusi Lietuva žengia 133-čia.

Didžiausias Belgijos klubas Briuselio „Anderlecht“ dar šio amžiaus pradžioje sukūrė sistemą, pagal kurią kryptingai dirbo treneriai, augindami jaunąją kartą.

O vaisius skynė saldžius. Pirmasis skambus „Anderlecht“ klubo programoje užsaugęs futbolininkas buvo dabartinis „Manchester United“ puolėjas Romelu Lukaku. Vėliau pasipylė ir tokie pasaulinio lygio žaidėjai kaip Edenas Hazardas, dabar atstovaujantis Londono „Chelsea“, o taip pat Kevinas De Bruyne, kuriantis „Manchester City“ atakas.

35 procentai Belgijos rinktinei praėjusią vasarą vykusiame pasaulio čempionate atstovavusių žaidėjų buvo būtent „Anderlecht“ programoje užauginti talentai. Planetos pirmenybėse belgai finišavo treti.

„Mes turime struktūrą, kaip vaikinai keliauja iki pirmos komandos. Šiandien, taip, nors sezonas pirmai komandai yra prastas, turime futbolininkų, gimusių 2000 ar 2001 metais, kurie jau ten žaidžia. Kai matau juos aikštėje, nematau skirtumo tarp jų ir profesionalių žaidėjų. Metodologija, kurią pritaikėme, buvo labai sėkminga“, – mintimis su Lietuvos žurnalistais dalinosi „Anderlecht“ akademijos direktorius Jeanas Kindermansas.

LFF prezidentas Tomas Danilevičius ragino net nediskutuoti dėl klausimo, ar Lietuvai reikia futbolininkų auginimo programos.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Tomas Danilevičius
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Tomas Danilevičius

Tiesa, sutartis su „Anderlecht“ dėl sistemos įgyvendinimo mūsų šalyje dar nėra pasirašyta. Ir nėra garantijos, kad bus, o T.Danilevičius, kalbėdamas su žurnalistais dažnai kartojo „jeigu“. Tačiau 15min paklaustas, kiek sutartis yra reali, LFF prezidentas sakė: „Kalbam apie realų reikalą, jei „Anderlecht“ atvažiuoja jau trečią kartą.“

Nenorėjo LFF prezidentas kalbėti ir apie programos kainą. „Nenorėčiau rištis prie kažkokių skaičių. Jei bus kontraktas ir sudėliotos sąlygos, tada galėsime atskleisti ir kainą. Tai priklauso nuo paslaugos kiekybės ir ką mes norėsime turėti“, – tikino T.Danilevičius.

Jei Lietuvos akademijoms, kurių planuojama įtraukti 12-16, programa tiks, o sąlygos bus suderintos, jas, žinoma, dar turės palaiminti ir LFF Vykdomasis komitetas.

Tačiau pats T.Danilevičius, atrodo, belgų produktą būtų linkęs įsigyti: „Aš iki galo noriu programą suprasti, bet ką mačiau iki šios dienos – man ji patiko. Suprantu, kad jei programa veikia Europoje, tai yra teigiamas dalykas.“

Aš iki galo noriu programą suprasti, bet ką mačiau iki šios dienos – man ji patiko

Vis tik viena yra graži teorija vadovėlyje, o kas kita – jos pritaikymas procese. Ne paslaptis, kad Lietuvoje dirba nemažai konservatyvių trenerių, kuriems naujos programos gali tapti rimtu iššūkiu.

T.Danilevičius mano, kad treneriai turės keistis: „Jei bus programa įgyvendinama, tai svarbu, kad tai būtų daroma kokybiškai. Kalba eina apie kontrolę tiek iš „Anderlecht“ pusės, tiek iš LFF. Procese – klaidų taisymas.

Jei nusiperki knygą, bet skaityt nemoki, tai sudėtinga. Pagrindinis, tikriausiai, aspektas bus treneriai, kurie turės perprasti šitą filosofiją ir iš jų turės būti dideli noras. Reikia suprasti, kad tai bus procesas. Gali būti klaidų, bet jas reikės taisyti.“

Jei nusiperki knygą, bet skaityt nemoki, tai sudėtinga

– Koks yra programos ilgis. Kiek laiko reikėtų, kad galėtumėme tikėtis rezultato? – žurnalistai paklausė „Anderlecht“ akademijos direktoriaus Jeano Kindermanso.

– Sunku pasakyti, kiek visa tai užtruks. Programa yra gera, treneriai turi ją suprasti ir pritaikyti kasdienėse treniruotėse. Tam reikės laiko, galbūt nesakysiu, kad jo reikės daug, nes futbolas keičiasi. Kai kalbame apie jaunimo tobulėjimą, treniravimąsi nuo 6 ar 10 metų, jauni žaidėjai kažką pasiekti galėtų po 10 metų.

– Pradėsite nuo jauniausių ar į programą galės šokti ir vyresni vaikai?

– Programa vyksta nuo 6 iki 18 metų. Jei dabar vaikinui 16-ka, tai jis treniruosis kaip tokio paties amžiaus vaikinas iš „Anderlecht“, tik galbūt reikės pritaikyti lygį.

Jei lygis ne toks pats, nelabai galime duoti tokias pačias užduotis, tada reikia žiūrėti atgal, kad atsispirtumėme ateityje.

– Kiek pažengusi yra sutarties pasirašymo procedūra su Lietuvos federacija?

– Šiandien mes vis dar tariamės, yra daug dalykų, dėl kurių susitarėme, tačiau yra detalių, kodėl esame čia. Mes aptarsime, peržvelgsime federacijos lūkesčius.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Tomas Danilevičius ir Edgaras Stankevičius
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Tomas Danilevičius ir Edgaras Stankevičius

– Kada programa galėtų startuoti Lietuvoje?

– Futbole supratau, kad programą galima pradėti tada, kai parašai yra sudėti. Sezonas Lietuvoje startuoja kovą. Idealiu atveju, pradėtume kovą ar balandį. Belgijoje futbolo sezonas baigiasi, kai jūs čia žaidžiate, todėl tai būtų idealus laikas atvykti ir dirbti.

– Kiek sunku bus pritaikyti programą prie infrastruktūros, turimos Lietuvoje?

– Infrastruktūra yra svarbi, tačiau mes to negalime pakeisti. Galima matyti tai kaip grėsmę, tačiau galima žvelgti natūraliai ir suprasti, kad Lietuva yra tokioje klimato zonoje. Gruodis, sausis ar vasaris nėra tinkami treniruotis, tad gal akcentus reikėtų dėliotis vasaros periodu, gal vasarą reikėtų treniruoti daugiau, o žiemą – kiek mažiau.

– Kokia pagrindinė „Anderlecht“ programos idėja?

– Pagrindinė idėja būtų žinių perdavimas. Aišku, reikėtų programą pritaikyti prie šalies: filosofijos, įpročių ir panašiai. Reikėtų apmokyti jaunimo komandų trenerius, techninius direktorius, kad jie įgytų daugiau žinių, kaip mes viską darėme paskutinius 15 metų Belgijoje, o ypač – „Anderlecht“ klube. Tikiuosi, kad tada trenerių, žaidėjų ir bendras futbolo lygis pakils ir Lietuva per tris, penkerius ar septynerius metus bus geresnė futbole nei yra dabar.

– Paminėjote programos pritaikymą Lietuvai, kokiose sferose ją reikėtų labiausiai keisti?

– Manau, kad Belgijoje ir Lietuvoje situacija yra labai skirtinga. Mes pradėjome 2000-siais, kai pradėjome dirbti su naujais konceptais ir nauja metodologija. Po 12 metų mes turime žaidėjus kaip Romelu Lukaku ar Edeną Hazerdą, Keviną De Bruyne.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Romelu Lukaku
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Romelu Lukaku

Dirbame su techniniais žaidėjų dalykais, tada su išmone, sugebėjimais prisitaikyti prie situacijų ir momentų. Technika, protas, fizinės savybės… Nemėgstu sakyti žodžio taktika, nes jaunimo lygyje svarbesni yra kiti dalykai. Yra daug dalykų, kur „Anderlecht“ programa būtų naudinga Lietuvos futbolui.

– Ar teko matyti vietines futbolo akademijas, aikštes Lietuvoje?

– Mačiau kažkiek treniruočių. Taip, lygis nėra toks pats, reikia būti atviriems. Sunku vertinti, kai esi matęs tik 1 ar 2 treniruotes. Negaliu išreikšti aiškios nuomonės, tačiau su mūsų metodologija, programa, galime pakelti bendrą žaidėjų lygį. Dar vienas svarbus dalykas – talentų identifikacija. 7-8 metų vaikus reikia mokėti atsirinkti, duoti jiems gerą turinį, trenerius, kurie yra pasirengę juos atvesti į kitą lygį. Tačiau tam prireiks laiko.

Taip, lygis nėra toks pats, reikia būti atviriems

– Kaip dirbate su treneriais?

– Aš jau sakiau jūsų federacijai, kad reikia pasitikėjimo permainomis. Mes pabandysime kažką pakeisti. Reiškia, kad treneriai turi būti atviri idėjoms, norintys augti. Manau, svarbiausia yra juos įtikinti eiti ta pačia linija. O tada galima juos tobulinti tiek aikštėje, tiek ir už jos ribų, duoti jiems užduotis.

Idėja tokia, kad atvyktume 3-4 kartus per metus su „Anderlecht“ treneriais, pakviestume lietuvius trenerius į Belgiją, kad jie pamatytų, kaip dirbame mes. Tai bus žinių perdavimas ir bandymas parodyti Lietuvos treneriams, kad jie gali augti ir tobulėti. Jie ir patys jausis geriau, kai bus patobulėję, kai daugiau žinos, išmanys pratimus ir geriau treniruos.

Tai bus žinių perdavimas ir bandymas parodyti Lietuvos treneriams, kad jie gali augti ir tobulėti

– Skaičiau, kad išsidėstymas pagal jūsų programą iki 15 metų amžiaus vaikams yra 3-4-3, tada pereinate prie 4-3-3. Kodėl? Ir ar tai taikysite čia?

– Mes, žinoma, taikysimės prie šalies. 4-3-3 ar 3-4-3 yra tik vaizdas. Kai dominuoji, gali žaisti 4-3-3, kai nedominuoji, ta schema gali virsti 4-5-1. Nemėgstu kalbėti apie sistemas, svarbiau yra bendras vaizdas, svarbu žaisti puolantį futbolą, kurti progas.

Mūsų vizija, kurią perduodame treneriams ir žaidėjams, yra gauti kamuolį, laikyti jį, kurti atakas, ieškoti progų, mušti įvarčius ir tada – laimėti rungtynes.

Turite trenerius, kurie nori laimėti, tačiau jie neperduoda pakankamai žinių. Mūsų tikslas yra išugdyti futbolininkus, kurie galėtų žaisti aukščiausiame lygyje, kurie būtų techniški, protingi ir, žinoma, gerai fiziškai pasiruošę.

LFF nuotr./Lietuvos U-17 futbolo rinktinė
LFF nuotr./Lietuvos U-17 futbolo rinktinė

– Lietuvos futbolas daug metų sminga žemyn. Ar galėtumėte įvardinti pagrindines to problemas?

– Neseku Lietuvos futbolo ilgą laiką. Esu apie situaciją girdėjęs iš federacijos žmonių, kad Lietuvos futbolas nėra geriausios formos. Vakar supratau, kad Lietuvos federacija nori nustoti dirbti su kai kuriais treneriais ir bandyti pastatyti šalies futbolą į naują lygį.

Tikiuosi, kad mes, sujungę jėgas, galėsime nueiti į priekį. Jūs FIFA reitinge esate 133-oje vietoje, mes esame geriausias Belgijos klubas, Belgija yra pirmoje FIFA reitingo vietoje. Viliuosi, kad kartu galime pasiekti rezultatų.

„Scanpix“ nuotr./UEFA Tautų lyga: Serbija – Lietuva
„Scanpix“ nuotr./UEFA Tautų lyga: Serbija – Lietuva

– Kai kurių Lietuvos akademijų atstovai sako nelabai suprantantys, apie ką yra programa. Vieni galvoja, kad ji turėtų būti tik talentingiausiems, kiti – kad visiems. Kur yra tiesa?

– Manau, kad visiems. Programa, žinoma, yra parašyta talentingiems vaikinams, tačiau perdavimai, kamuolio varymas, technika, smūgiavimas – tą darai 6-rių, 16-kos ir taip toliau. Tačiau reikia turėti piramidę, kurios tikslas surasti pačius talentingiausius mažame amžiuje ir suteikti jiems galimybę augti bei tapti profesionalais.

– Kokia programos dalis nugula internete?

– Dirbame naujame informacijos amžiuje. Mes turime specialų puslapį internete, prie kurio prisijungimus gaus Lietuvos treneriai. Tad jie ten galės rasti turinį, teoriją, praktines dalis, pratimus. Jie tik turės tai pritaikyti savo amžiaus kategorijai ir lygiui. Jei duosi tas pačias užduotis 16-mečiui iš „Anderlecht“ akademijos ir 13-mečiui iš Lietuvos, nieko gero nebus. Treneriai bus išmokyti suprasti procesą ir jį pritaikyti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis