2021-ųjų lapkritį sutartį su legendinio „AC Milan“ moterų komanda pasirašė Rimantė Jonušaitė.
Praėjusį penktadienį, vilkėdamas „Torino“ marškinėlius, stipriausioje Apeninų lygoje debiutavo ir aštuoniolikmetis Gvidas Gineitis.
Tiek Rimantė, tiek Gvidas pirmuosius savo žingsnius futbolo pasaulyje žengė ne tik toje pačioje aikštelėje, bet ir prižiūrimi to paties trenerio.
Jis – Algirdas Mika.
Mažeikių „Atmosferos“ sistemai priklausantis ir moterų klubo komandą treniruojantis specialistas dabar šypsosi. Jis vis dažniau įsijungia „Serie A“ turnyro lentelę ir įdėmiai joje seka besikeičiančias „Torino“ ekipos pozicijas.
Taip pat įdėmiai per televizoriaus ekraną jis stebėjo ir savo auklėtinio debiutą praėjusį penktadienį.
Garsiajame „San Siro“ stadione 66-uoju numeriu pažymėtais marškinėliais lietuvis pasirodė ne prieš bet ką, o dabartinius Italijos čempionus „AC Milan“.
Vidurio saugo poziciją užėmęs mažeikiškis nesutriko ir neiškrito iš konteksto – žaidė drąsiai, energingai, buvo aktyvus tiek atakuodamas, tiek gindamasis.
Iki pertraukos „Torino“ buvo geresnė komanda, o kairiakojis vidurio saugas iš Mažeikių atliko 21 tikslų perdavimą iš 27 (78 proc.), bet pralaimėjo visas 7 dvikovas. 25-ąją minutę saugas buvo nubaustas geltona kortele, o per pertrauką – pakeistas.
Po pertraukos „Milan“ perėmė iniciatyvą, o komandos žvaigždė Olivier Giroud 62 min. pelnė vienintelį įvartį ir padėjo savo ekipai iškovoti sunkią pergalę.
Šansą lietuviui suteikęs „Torino“ strategas Ivanas Juričius jau prieš keletą savaičių G.Gineitį buvo pavadinęs tvirtu pagrindinės komandos nariu.
Gerais žodžiais kroatas lietuvį įvertino ir po penktadienio susitikimo.
„Gvidas tikrai nenuvylė. Sužaidė normalias rungtynes, bet žinau, kad gali žaisti dar geriau. Per pertrauką pakeičiau jį tik todėl, jog buvo gavęs geltoną kortelę. Jis tam neprieštaravo“, – savo sprendimą aiškino strategas.
„Prisimenu, jog į futbolo treniruotes rinkau penkiamečių berniukų grupę ir vaikščiojau po darželius. Mes tuo metu treniravomės tik ką pastatytame pirmajame Mažeikiuose „gardelyje“. Gvido tarp tų vaikų nebuvo, bet taip jau sutapo, kad vaikinukas gyveno devynaukštyje šalia šios žaidimų aikštelės. Jis ateidavo, dažnai prisijungdavo prie sportuojančių grupės ir užteko vos kelių treniruočių, kad pamatyčiau, jog yra kur kas geresnis už kitus. Pakviečiau nuolat lankyti treniruotes. Į atmintį įstrigę tai, kad jau tada, užsiėmimui pasibaigus, jis likdavo tame „gardelyje“ ir žaisdavo toliau. Tą patį galiu pasakyti ir apie Rimantę Jonušaitę“, – apie pirmuosius būsimo „Serie A“ futbolininko karjeros žingsnius 15min pasakojo A.Mika.
Kai prieš savaitę vykusiuose Lietuvos futbolo apdovanojimuose G.Gineičio mama Sandra užlipusi ant scenos atsiėmė jos sūnui skirtą „Geriausio šalies jauno futbolininko apdovanojimą“, pirmiausia padėkojo būtent A.Mikai, kuris jos penkiametį atrado tiesiog kieme.
„Tame „gardelyje“ praleidome apie pusantrų metų, žiemomis sportavome salėje, o vėliau atėjo stadiono metas. Jis labiau priminė bulvių lauką, bet ir jame Gvidas gebėjimais lenkė kitus berniukus. Buvo matyti, kad nuo mažų dienų yra labai užsispyręs, visada noriai atlikdavo visas trenerio užduotis. Bet svarbiausia – jis visada pats dirbdavo papildomai ir kur kas daugiau nei kiti“, – pažymėjo pirmasis „Torino“ saugo treneris.
Debiutiniame „Serie A“ mače Turino komandos naujokas iš karto dėmesį atkreipė išskirtinėmis fizinėmis savybėmis – ilgos kojos, lengvas bėgimas, 187 cm ūgis.
Anot G.Gineičio pirmojo trenerio, išstypo Gvidas tik vėlesniais metais, bet jau būdamas berniukas lenkė bendraamžius greičiu ir ištverme.
„Jo tėtis irgi aukštas. Vadinasi, ūgį galbūt paveldėjo iš jo. Visgi kai darydavome fizinius testus, Gvidas visada būdavo priekyje visų kitų – staigumas, šuolis į tolį, 30 metrų bėgimas. Iš karto buvo matyti, kad iš jo kažkas išeis – kur benuvažiuosi, ten geriausio žaidėjo prizas, daugiausia įmuštų įvarčių. Prisigalvodavome keisčiausių užduočių – pavyzdžiui, nemušti į vartus. Prisimenu vieną turnyrą, kuriame rezultatyviausio žaidėjo prizą laimėjo 24 įvarčius įmušęs vaikinas. Visi jie buvo pelnyti po Gvido perdavimų, nes toks buvo susitarimas“, – linksmą istoriją prisiminė A.Mika.
Treneris nuo pirmojo kontakto įžvelgė mažeikiškio gebėjimą valdyti tiek kamuolį, tiek komandą, tad G.Gineitis iš karto buvo pastatytas į bene svarbiausią saugo poziciją aikštės viduryje.
Besiskleidžiantį talentą labai greitai pastebėjo didžiųjų miestų akademijų treneriai. G.Gineitis gana dažnai buvo skolinamas Vilniaus, Kauno, netgi Rygos komandoms.
Adaptuotis nuolat besikeičiančioje aplinkoje mažeikiškiui nebuvo jokių problemų.
„Kur jis tik su tomis svetimomis komandomis nebuvęs. Su vilniečiais keliavo į Daniją, su kitais į Vokietiją. Kai sostinėje vykdavo trijų dienų „Ateitis Cup“ turnyrai, pamenu, jam išbūti visą tą laiką su komanda svetimoje aplinkoje nebūdavo jokių problemų. Bet mes, mažeikiškiai, tokie jau esam, greitai priprantam, mamos sijonų mūsų vaikams nereikia“, – juokėsi A.Mika.
Tiesa, treneris prisiminė, jog į Kaune esančią LFF akademiją savo sūnų G.Gineičio tėtis išleido nenoriai.
„Kaip toks mažas, vos šeštokas, ir jau išvyksta iš namų? Sakiau, kad išgyvens, nes tiek treniruočių, tiek gyvenimo sąlygos – geros. Ir tikrai neprapuolė“, – džiaugėsi pirmasis treneris.
Nacionalinei futbolo akademijai (NFA) G.Gineitis atstovavo Elitinėse jaunimo lygose (EJL), o būdamas vos šešiolikos jau žaidė gimtojo miesto „Atmosferos“ komandoje Pirmoje lygoje.
2020-ųjų rugpjūtį G.Gineitis buvo pakviestas į Feraros SPAL klubą, kuris prieš metus buvo iškritęs iš „Serie A“. Čia jis atstovavo U17 komandai, o praėjusių metų vasarį pakeitė komandą ir persikėlė į „Torino“.
Legendinis Italijos klubas praeityje septynis sykius yra tapęs čempionu. Iš pradžių septyniolikmetis atstovavo „buliams“ „Primavera“ pirmenybėse, tačiau puikiai užsirekomendavęs birželį pasirašė pirmąją profesionalią sutartį iki 2025 metų.
Dabar jau akivaizdu – „Torino“ lietuviui sutartį pasiūlė ne už gražias akis. Treneris I.Juričius pažymi lietuvio universalumą. Kairiakojis puolime įprastai atlieka taip vadinamąjį mezzalos vaidmenį, tačiau taip pat gali sėkmingai žaisti vidurio saugo ir 10-ojo numerio pozicijose. G.Gineitis Apeninuose vertinamas dėl savo kūno sudėjimo, atletiškumo ir gebėjimo judėti be kamuolio
Taigi tik laiko klausimas buvo, kada jis taps ketvirtuoju lietuviu, debiutavusiu „Serie A“.
| Žaidėjas | Debiutas | Klubai | Rungtynės (įvarčiai) |
|---|---|---|---|
| Marius Stankevičius | 2002 | „Brescia“, Genujos „Sampdoria“ ir Romos „Lazio“ | 113 (6) |
| Tomas Danilevičius | 2004 | „Livorno“ | 56 (10) |
| Edgaras Dubickas | 2019 | „Lecce“ | 1 |
| Gvidas Gineitis | 2023 | „Torino“ | 1 |
| Sutartis su „Serie A“ klubais turėję, bet nedebiutavę lietuviai: Marius Adamonis (Romos „Lazio“), Augustas Dubickas („Lecce“), Titas Krapikas (Genujos „Sampdoria“, „Spezia“), Vykintas Slivka (Turino „Juventus“), Tomas Švedkauskas („AS Roma“), Karolis Uzėla (Feraros SPAL), Aurimas Vilkaitis (Romos „Lazio“). | |||
G.Gineičio debiutas įvyko ypatingoje Italijos futbolo katedroje prieš ypatingą varžovą.
„Jaudulio tiesiogiai stebint rungtynes buvo tikrai nemažai. Žaidė gerai, o jau trečią minutę galėjo mušti į vartus ir būtų įmušęs, – šypsojosi pirmasis G.Gineičio treneris. – Bendrai vertinant, „Torino“ žaidė gerai. Man net atrodo, kad Gvidą prieš tokį varžovą į aikštę išleido specialiai, kad parodytų, kokių talentų turi apkaboje. Ką gali žinoti – gal vieną dieną jį nupirks tas pats Milanas? Kai padarė vieną klaidą, jauduliukas jautėsi, bet fiziškai atrodė labai gerai. Taigi iš konteksto tikrai neiškrito.“
Su savo daugiausiai pasiekusiu auklėtiniu A.Mika susitinka vis rečiau. Kur kas dažniau jis pabendrauja su Gvido tėčiu. „Va su juo tai dažniau pasimatom – dažniausiai „Atmosferos“ rungtynėse, tinklinį net žaisdavome kartu“, – prisiminė futbolo specialistas.
