Pirmasis pusvalandis buvo itin skurdus, jei kalbėsime apie „Sūduvos“ žaidimą. Giliai gynyboje užsidarę Lietuvos čempionai kamuolio išvis neturėjo ir nesurengė nė vienos nors kiek pavojingos atakos.
Apskritai, tris tikslius „Sūduvos“ perdavimus iš eilės buvo galima įtraukti į Raudonąją futbolo knygą.
Ir už tai teko susimokėti 30-ąją minutę, kai Povilas Leimonas praleido Daną Bitoną pavojingoje zonoje kairiajame krašte, šis turėjo laisvės ir atliko perdavimą, kurį blokavo Ivanas Kardumas, bet pirmas prie kamuolio suskubęs Avi Rikanas antru bandymu nukreipė kamuolį į tinklą.
Per pertrauką S.Širmeliui teko rimtai pasukti galvą, kaip žaisti antroje mačo dalyje, nes degantis nulis statistikos kategorijoje „smūgiai link vartų“ nežadėjo nieko gero.
Nors antrajame kėlinyje „Sūduvai“ atakų užuomazgos jau nebuvo toks tamsus miškas, nieko apčiuopiamo sukurti taip ir nepavyko.
Jei praėjusiais metais, kai marijampoliečiai namuose 2:1 nugalėjo „Maccabi“, Nickas Blackmanas nesugebėjo pataikyti iš kelių metrų, tai sugrįžęs į Suvalkiją jis neklydo – 73-ąją minutę pasileido į ataką ir meistriškai patupdė kamuolį tinkle. Rezultatas tapo 2:0 Tel Avivo komandos naudai ir viltys dužo į šipulius.
Po antrojo žydų įvarčio likusį laiką buvo galima pavadinti paprastai: vieniems nebereikėjo, kiti ir toliau negalėjo.
Bet net ir tai nesutrukdė „Maccabi“ mušti trečiojo, kai išsijungusią „Sūduvos“ gynybą jau per pridėtą laiką trečiu tiksliu smūgiu nudūrė Ofiras Davidzada.
„Sunku kažką pasakyti, varžovas buvo žymiai pajėgesnis, per daug pagarbos rodėme pirmajame kėlinyje. Mes kartais ir Lietuvoje atvirą futbolą nelabai sėkmingai žaidžiam, o čia už kiekvieną menkiausią klaidą gali bausti. Pirmi du įvarčiai – dvi pirmos realios progos. O paskui jau sudėtinga kažką pakeisti“, – konstatavo S.Širmelis.
Per daug pagarbos rodėme pirmajame kėlinyje
– Pirmajame kėlinyje „Sūduva“ nesukūrė nieko, antrajame kažkokių atakos užuomazgų jau buvo galima įžvelgti, ką keitėte per pertrauką ir kas nutiko pirmoje pusėje? – 15min paklausė S.Širmelio.
– Pirmame kėlinyje buvo nemažai situacijų, kai gynėjams tereikėjo pasinaudoti jiems varžovų atiduotais kamuoliais, retomis dovanėlėmis, kai varžovai klydo. Gal išgąstis, gal dar kas, sunku pasakyti, bet tai virsdavo tiesiog kamuolio numušimais į priekį. Tokio kamuolio joks puolėjas nesustabdys. Visiškai nesisekė pradėti atakų nuo gynėjų.
Antram kėlinyje nebebuvo ko bijoti, bet vėl viskas tas pats: eidamas pirmyn – atsiveri. Trūksta mums žaidėjų, su kuriais galėtume viduryje atakuoti, stipriai vidury gintis.
– Ar jums šis galutinis rezultatas atrodo dėsningas?
– Gal nereikėjo paskutinę minutę prasileisti... Kai mes žaidėme atviriau, jie turėjo momentų. Apmaudoka praleisti paskutinėmis sekundėmis.
– Koks buvo šių rungtynių planas nuo jų pradžios?
– Pirmiausia – disciplina. Nepamesti pozicijų ir laukti galimybių, bet pirmame kėlinyje visiškai nesisekė pradėti atakų. Mūsų šansai didžiausi yra standartai, jų nesulaukėme. Antram gal jau kažkiek jų buvo.
Svarbiausia – neatsidengiam, laukiam galimybės. Aišku, reikia turėti ir kontratakų perėmus kamuolį. Ne visada viskas pavyksta.
– Atrodote labai nusivylęs...
– Tikrai nesu patenkintas. Turbūt kiekvienas mano vietoje būtų nusivylęs.
– Dabar kovas tęsite Europos lygoje, kokias komanda išvadas turėtų padaryti prieš žaidimą ten?
– Turėsime pertrauką, kažkokią galimybę pakelti fizinę formą. Rungtynės A lygoje vyko kas penktą dieną, Čempionų lygoje kas savaitę žaidėm. Apie kažkokį aktyvinimą fizinio pasirengimo prasme nebuvo kalbų.
Plaukėme su tuo bagažu, kurį turėjome atėję po karantino. Dabar bus galimybė pakilti šita prasme, galbūt vieną, kitą žaidėją naują turėsime.
Bet kol kas virusas pristabdęs rinką, iš daugybės šalių tiesiog įvažiuoti žaidėjai negali, Europoje nesibaigė perėjimų terminai, žaidėjai kažko laukia, jei yra be darbo. Bet klubo vadovybė paieškas tęsia.
Tikrai nesu patenkintas
– Pernai „Maccabi“ buvo nugalėta. Aišku, jūs treneris nebuvote, bet ko trūksta šių metų „Sūduvai“, lyginant su pernykšte?
– Čia nėra kažkoks akmuo į daržą ar į savą tuo labiau, bet mums trūksta tokių žaidėjų kaip Golubickas, Verbickas, Čadjenovičius...
Bet yra, kaip yra. Žaidėjai lietuviai, manau, savo karjeroje darė žingsnį į priekį.
Žinoma (turint anksčiau minėtus žaidėjus – aut. past.), būtų didesnės galimybės tiek rotacijai, tiek ir variacijoms treniruočių metu. Nėra ko dairytis, tai buvo svarbūs žmonės, dabar jų nebėra.
Žaidėjai deda pastangas, deja, jos nebuvo apvainikuotos. Pernai komanda taip pat kovojo. Esam trečiame Europos lygos etape, kur, aišku, svarbu burtai. Šis turnyras yra loterija nuo pat jo pradžios, nes daug priklauso nuo burtų. Dabar koncentruosimės ten.
Skaudu, žaidėjo irgi nė vieno nėra linksmo. Žiūrėsime į priekį, ruošimės, lauksim pirmadienio ir matysime, kas mums iškris.
– Varžovų žaidėjai per rungtynes reiškė labai daug emocijų, palaikė vienas kitą, o „Sūduvos“ atsarginiai atrodė be emocijų tiek ant suolo, tiek aikštėje. Kokia yra atmosfera komandoje?
– Žinot, tie palaikymai, šventimai po įvarčių... Man atrodo, kad tos emocijos buvo daugiau teisėjų spaudimui, nes kildavo, kai prasižengiama ar jiems atrodo, kad prasižengiama.
– Naujokas Jevgenas Jefremovas labai greitai nukonkuravo Andro Švrljugą dešiniajame gynybos krašte. Kaip tai nutiko?
– Negaliu sutikt, kad čia baigėsi Andro karjera. Nuo jo priklauso, kaip jis užbaigs sezoną. Jei konkuruos vyriškai, man, jei atvirai, nėra jokio skirtumo, kas žais. Kalbant dėl šiandienos, naujokas gerai sužaidė su „Žalgiriu“, gal ne tiek sėkmingai su „Flora“.
Negaliu sutikt, kad čia baigėsi Andro karjera
Čia galimybė ir rotacijai, ir sveikai konkurencijai, kas yra variklis žaidėjų gyvenime. Andro gal tiek nėra pratęs prie tos konkurencijos, nes nuo pat jo atvykimo iki Jefremovo atvykimo jis tos konkurencijos kaip ir neturėjo.
