Šiame pasaulio čempionate buvo užfiksuota daugybė sensacijų – nuo Rusijos rinktinės įvarčių lietaus atidarymo rungtynėse iki Vokietijos fiasko turnyre.
Šis čempionatas buvo neįprastas tuo, kad pirmą kartą turnyro istorijoje buvo panaudota vaizdo peržiūros (VAR) sistema, kuri grupių etape sukėlė teigiamų ir neigiamų emocijų. Visgi, net ir didžiausi šios technologijos kritikai pripažino, kad VAR įdiegimas pasaulio čempionate davė vaisių.
Nors ir VAR technologija buvo naudojama beveik visose rungtynėse, ji futbolo grožio neužgožė – vos vienerios rungtynės baigėsi nulinėmis lygiosiomis, o net 30-yje rungtynių buvo pelnyta ne mažiau nei du įvarčiai.
Grupių etapui pasiekus finišo tiesiąją, komandos pradės pasiruošimą svarbiausiai sezono stadijai – atkrintamosioms rungtynėms.
Aštuntfinalis – be čempionų titulą gynusios Vokietijos
Grupių etapas išaiškino vieną neaiškumą – jau žinoma, kad turėsime naujus planetos čempionus. Joachimo Lowo diriguojama Vokietijos komanda sensacingai pasitraukė iš turnyro, F grupėje užėmusi paskutiniąją vietą.
Vokietijos futbolui šio čempionato metu buvo suduotas neatremiamas smūgis – favoritais laikyti vokiečiai per trejas rungtynes sugebėjo surinkti vos tris taškus.
Jau pati čempionato pradžia vis dar oficialiai stipriausiai planetos komandai gero nežadėjo – Meksika užkūrė tikrą pirtį varžovams, kurie buvo bejėgiai prieš greitas meksikiečių atakas. 22-ejų metų krašto puolėjo Hirvingo Lozano įvartis nulėmė pralaimėjimu paženklintą Vokietijos rinktinės startą Rusijoje.
Iškart po šių rungtynių Vokietijos rinktinės šansais šiose pirmenybėse buvo pradėta abejoti – kritikos sulaukė tiek žaidėjai, tiek J.Lowas, priėmęs ne pačius geriausius taktinius sprendimus. Pylos iš šalies žiniasklaidos sulaukusi nacionalinė komanda pasitaisė kitose grupės rungtynės, kurios buvo sugrąžinusios Vokietijai pasitikėjimą savo jėgomis.
Rungtynėse, kuriose vokiečiai susigrūmė su Švedijos rinktine, jie savo žaidimu taip pat neblizgėjo ir buvo arti to, kad pasirodymą čempionate baigtų po pirmųjų dvejų rungtynių. Vokiečius nuo visiškos sensacijos išgelbėjo Toni Kroosas – Madrido „Real“ saugas paskutinę pridėto laiko minutę puikiu baudos smūgiu išplėšė pergalę rezultatu 2:1 ir tapo vėliausio įmušto įvarčio autoriumi pasaulio čempionato istorijoje.
Buvo tikimasi, kad po tokios dramatiškos pergalės vokiečiams „užaugs sparnai“, tačiau jeigu jie ir užaugo – jie buvo greitai apkarpyti Pietų Korėjos komandos futbolininkų. Vokietijai paskutinėse rungtynėse reikėjo įveikti Azijos atstovus, tačiau šalies rinktinę ištiko tragedija – J.Lowo auklėtiniai visą rungtynių laiką taip ir nesugebėjo pralaužti „korėjietiško gynybos riešuto“, o pačioje susitikimo pabaigoje netikėtai praleido du įvarčius ir turnyrą užbaigti pralaimėjimu rezultatu 0:2.
Vokietijos rinktinei tai buvo skaudžiausia nesėkmė kone per visą šios šalies futbolo istoriją – nuo 1938-ųjų metų vokiečiai kiekvieną kartą sugebėdavo įveikti grupių etapą. Ši nesėkmė gali priversti prie didelių permainų Vokietijos komandą, visada garsėjusia pavyzdingu žaidimu.
Nuvylė ne tik vokiečiai
Savo šalies futbolo gerbėjus nuvylė ir daugiau komandų – Lenkija savo grupėje liko paskutinė, savo žaidimu nespindėjo ir B grupės komandos, kurios buvo laikytos stipriomis favoritėmis.
Iš Lenkijos rinktinės šiame čempionate buvo tikimasi daug – atrankoje į pirmenybes ir pasiruošimo metu spindėję lenkai jau po dvejų pirmųjų rungtynių prarado šansus žengti į kitą etapą. Kaimynams nepadėjo net ryškiausia jų šalies futbolo žvaigždė Robertas Lewandowskis – jis taip ir neįmušė nei vieno įvarčio, o lenkai taškus iškovojo jau nieko nelemiančioje dvikovoje.
Lenkijos komanda buvo laikoma savo grupės favorite – buvo tikimasi, kad jiems didžiausią konkurenciją sudarys Kolumbija, tačiau lenkai nesugebėjo įveikti ir Senegalo komandos, o vienintelė pergalė buvo pasiekta prieš gynyboje bandžiusią atsilaikyti Japoniją.
Kalnų Rusijoje nenuvertė ir patyrusi Serbijos rinktinė – ji čempionatą pradėjo minimalia pergale prieš Kosta Riką, tačiau vėliau žaidimo kokybė krito: paskutinėmis minutėmis išleistos lygiosios su šveicarais ir nepasipriešinimas brazilams – 0:2.
Iš Egipto šiose pirmenybėse taip pat buvo tikimasi daugiau – Mohamedo Salaho atstovaujami afrikiečiai pralaimėjo visas trejas rungtynes ir čempionatą užbaigė nesurinkę nė vieno taško. Juos sugebėjo įveikti net ir silpniausia turnyro komanda laikyta Saudo Arabija.
Ispanija, Portugalija ir Argentina prasibrovė į atkrintamųjų etapą, tačiau visos šios trys komandos neįtikino savo žaidimu. Portugalijos ir Ispanijos rinktinių tarpusavio dvikova tapo tikra turnyro puošmena, tačiau vėliau rinktinės demonstravo nykų futbolą ir tik per plauką atsidūrė aštuntfinalio traukinyje.
„Skrajojantys anglai“ atsitrenkė į belgų sieną
„Futbolas grįžta namo“ – taip socialinėje erdvėje ir šalies žiniasklaidoje kalbama apie Anglijos rinktinę šiame pasaulio čempionate.
Garetho Southgate‘o treniruojama komanda demonstruoja išties įspūdingą formą – atidarymo rungtynėse anglai tik pačioje susitikimo pabaigoje palaužė Tunisą, tačiau antroje dvikovoje nepaliko jokių vilčių Panamos komandai, į kurios vartus įmušė net šešis įvarčius.
Anglijos rinktinė žibėjo ne uraganišku puolimu, o puikiu taktiniu pasiruošimu. Šiame čempionate standartinės situacijos tapo anglų vizitine kortele – abu įvarčiai į Tuniso rinktinės vartus krito po kampinių, dar du įvarčiai į Panamos vartus taip pat buvo įmušti standartinių situacijų metu.
„Anglišką euforiją“ nutraukė paskutinės grupės rungtynės su Belgija, tačiau jos iš esmės nieko nepakeitė – komandos žaidė rezervinėmis sudėtimis, todėl kalbėti apie tai, kad anglai ir toliau nėra pajėgūs kovoti su elitinėmis komandos, negalima. Po rungtynių pradėjo sklisti kalbos, kad anglai pralaimėjo tyčia – jie aštuntfinalyje susigrums su Kolumbija, o paskui jų lauktų gana patogus kelias iki finalo. Žinoma, tai – teorijos, tačiau antroji vieta anglams atvėrė visas galimybes užsikabinti už kovos dėl trofėjaus.
Anglijos rinktinei paskutiniai tarptautiniai turnyrai klostėsi itin sunkiai – 2016-ųjų Europos čempionate jie pasirodymą baigė sensacingai aštuntfinalyje pralaimėję Islandijai, o 2014-ųjų metų pasaulio čempionate iškrito po grupių etapo.
Šis čempionatas Anglijos futbolo mylėtojams yra kur kas pozityvesnis – nacionalinė komanda demonstruoja ne tik gerus rezultatus, bet ir pagaliau žaidžia drausmingą futbolą. Pastarųjų čempionato nesėkmių kaltininku ir buvo laikomi treneriai bei žaidėjų talentą užgožiančios taktikos.
Šį kartą matome visiškai kitokią Angliją – taktiškai disciplinuotą ir savo aiškų lyderį turinčią komandą. Skeptikai vis dar nėra įsitikinę, ar ši komanda yra pajėgi nuveikti kažką gero šiame čempionate, tačiau dabartinė situacija anglams nieko blogo nežada – kol favoritai krenta iš turnyro ir nepateisina savo vardo, anglai demonstruoja stabiliai gerą žaidimą.
Pagarbos verti pasitraukimai iš turnyro
Rusijoje netrūko „mažų“ komandų, kurios, nepaisant savo pasitraukimo grupių etape, sugebėjo parodyti aukšto lygio futbolą ir duoti kovą grupės ir turnyro favoritams.
Vienais tokių tapo Carloso Queirozo treniruojama Irano komanda, kuri nedavė ramaus gyvenimo Portugalijos ir Ispanijos rinktinėms. Irano komanda grupių etape pasižymėjo puikia gynyba – jie praleido du įvarčius, tačiau agresyvi, bet tuo pačiu ir sutankinta gynyba kėlė problemų pietų europiečiams.
Iranas paskutinėje dvikovoje, kurioje dėl patekimo į kitą etapą susikovė su Europos čempionais portugalais, rodė savo atsidavimą ir kovą iki paskutinės minutės. Ricardo Quaresmos šedevras leido Portugalijai įgyti pranašumą, tačiau Iranas rungtynių pabaigoje išlygino rezultatą ir buvo arti antrojo įvarčio, kuris būtų iš turnyro išsispyręs Cristiano Ronaldo ir kitas žvaigždes.
Toje pačioje B grupėje puikų žaidimą demonstravo ir Marokas, kuris neleido Ispanijai ir Portugalijai pagalvoti apie lengvus taškus. Visgi, atkakliai gynyboje žaidęs ir kūrybiškai puolime atrodęs Marokas grupių etapą užbaigė iškovojęs tik tašką, nors ir paskutinėse rungtynėse pergalę prieš ispanus išleido paskutiniąją minutę.
Turnyrą skambiai užbaigė ir tragediją Vokietijoje sukėlusi Pietų Korėjos komanda. Azijiečiai tik po atkaklios kovos buvo priversti pripažinti švedų ir meksikiečių pranašumą, o paskutinėse savo rungtynėse rezultatu 2:0 įveikė pasaulio čempionus.
Gražių žodžių nusipelno ir Peru komanda, kuri dar prieš turnyro pradžią turėjo nueiti sunkų kelią, kad į rinktinę patektų kokaino skandalu pasižymėjęs komandos kapitonas Paolo Guerrero. Peru rinktinė demonstravo akiai patrauklų futbolą, tačiau identišku rezultatu – 0:1 – pirmose dvejose rungtynėse buvo priversti pripažinti prancūzų ir danų pranašumą. Jų kelionė turnyre baigėsi rezultatu 2:0 nugalėjus Australijos vienuolikę.
Ganėtinai nepelnytai iš turnyro pasitraukė Senegalas – jis bilieto į kitą etapą negavo tik dėl to, kad japonai grupių etapą užbaigė surinkę mažiau geltonų kortelių. Simpatiškai puolime atrodę senegaliečiai įveikė lenkus, sužaidė lygiosiomis su japonais ir nusileido Kolumbijai, kuri pergalingą įvartį pasiekė tik standartinės situacijos metu.
Tai nulėmė, kad pirmą kartą nuo 1982-ųjų metų pasaulio čempionato atkrintamųjų etape nežais nė viena Afrikos komanda.
Kroatija – jau nebe „juodasis arkliukas“
Kroatija, visada varžovų pagarbos sulaukdavusi dėl savo įspūdingos saugų linijos, šiame turnyre tampa komanda, kuri gali mesti iššūkį bet kuriam varžovui – net ir Brazilijai ar Ispanijai. „Juoduoju arkliuku“ visada laikyta Kroatija jau nusiėmė šią etiketę ir šiame turnyre sieks tik pačių aukščiausių tikslų.
Kroatija D grupėje parodė visą savo potencialią – gana kukliai pirmose rungtynėse pasirodę, bet pergalę rezultatu 2:0 prieš Nigeriją iškovoję kroatai, antrajame grupių rate parodė, kad šiose pirmenybėse gali eiti toli.
Po kroatų volu palindo Argentina – pietų amerikiečiai buvo pasiųsti į visišką nokdauną, kai Kroatija juos sutriuškino rezultatu 3:0.
Paskutinės rungtynės su Islandija buvo tik formalumai – kroatų treneris Zlatko Daličius įnešė nemažai permainų į komandos sudėtį, tačiau kiti žaidėjai stratego nenuvylė: „vikingai“ rodė savo ragus, tačiau kroatai palaužė varžovus rezultatu 2:1. Kroatija, iškovojusi tris pergales iš tiek pat galimų, be konkurencijos liko pirmoje vietoje ir aštuntfinalyje susigrums su danais.
Kroatija šiame grupių etape dar kartą įrodė, kodėl ne veltui yra išskiriama jų vidurio aikštės linija: Luka Modričius, pelnęs po įvartį į Nigerijos ir Argentinos vartus, du kartus iš eilės buvo išrinktas geriausiu mačo žaidėju, o kita šios pozicijos žvaigždė – Ivanas Rakitičius – argentiniečius nubaudė pačioje rungtynių pabaigoje.
Z.Daličius puikiai sustygavo ir savo komandos gynybą – grupių etape jie praleido vos vieną įvartį, kuris krito tik po 11 metrų baudinio nieko nelemiančiose rungtynėse. Be užtikrintumu pasižymėjusios gynybos ir milžinišką potencialą turinčios saugų linijos kroatai pagaliau turi ir naujus lyderius puolime: Mario Mandžukičiui sėkmingai į pagalbą atėjo ir praėjusiame sezone savo komandose žibėję Ante Rebičius su Andrėjumi Kramaričiumi.
Kroatija tiek žaidimu, tiek sudėtimi atrodo pakankamai subrendusi, kad galėtų šiame turnyre pasiekti pačius aukščiausius tikslus.
Istorinis čempionatas
Šis čempionatas tapo tikru išbandymu teisėjams – VAR sistema atnešė daug ginčytinų situacijų. Tačiau nuo to žiūrovams nuobodžiau nebuvo – kone kiekvienose rungtynėse buvo galima tikėtis, kad teisėjai svarstys 11 metrų baudinio situaciją ir kone kas antrose rungtynėse vartininkams teko stoti akis į akį su varžovais prie 11 metrų žymos.
Grupių etapui dar nepasibaigus, čempionate jau buvo pagerintas 11 metrų baudinių rekordas – 2014-ųjų metų pasaulio čempionate per visą turnyrą buvo skirta 13-a 11 metrų baudinių, o čia, sužaidus 48 rungtynes, iš viso teisėjai skyrė 24 smūgius nuo 11 m žymos.
Standartinės situacijos šiame pasaulio čempionate tapo kone pavojingiausiu žaidimo ginklu. G.Southgate‘o treniruojama Anglijos rinktinė yra dažniausiai po standartinių situacijų pasižyminti komanda čempionate – keturis iš aštuonių įvarčių grupių etape anglai įmušė po kampinių ar baudos smūgių.
Šios planetos pirmenybės stebina ir savo rezultatyvumu – nė viena komanda šių pirmenybių nepaliko neįmušusi bent vieno įvarčio. Kosta Rika buvo arčiausiai to, tačiau 2014-ais metais pasakiškai žaidusi kostarikiečių komanda paskutinėse grupės rungtynėse galiausiai atidarė ir savo įvarčių sąskaitą – išsiskyrė rezultatyviomis lygiosiomis 2:2 su Šveicarija.
Įdomu tai, kad per grupių etapą, kuriame buvo sužaistos 48 rungtynės, vos vienerios pasibaigė be įvarčių – tai ne pačių geriausių reakcijų iš žiūrovų sulaukusi Prancūzijos ir Danijos dvikova.
Įnirtinga kova dėl „auksinio batelio“
Portugalijos rinktinės žvaigždė Cristiano Ronaldo jau antrąją čempionato dieną užkėlė aukštą kartelę kovoje dėl rezultatyviausio žaidėjo titulo – 33-ejų metų veterano „hat-trickas“ į Ispanijos vartus jam leido gana ilgą laiką laikytis pirmoje pozicijoje.
C.Ronaldo šou pirmose rungtynėse sukėlė kitų žaidėjų norą „įkąsti“ garsiam futbolininkui – rezultatyvumu stebino rusas Denisas Čeryševas, kuris per dvejas grupių etapo rungtynes įmušė du įvarčius. Sunku tikėtis, kad „Villarreal“ klubui atstovaujantis žaidėjas dar sugrįš į kovą dėl „auksinio batelio“ – rusai aštuntfinalyje susigrums su Ispanija, kuri yra laikoma ryškia šių rungtynių favorite.
Puikiai pasirodymą pradėjo ir Belgijos rinktinės lyderis Romelu Lukaku – jis po du įvarčius įmušė į Tuniso ir Panamos vartus. „Manchester United“ klube rungtyniaujantis puolėjas turi po lygiai įvarčių kartu su C.Ronaldo ir galėjo jį pralenkti dar grupių etape, tačiau Belgijos vyriausiasis treneris Roberto Martinezas paskutinėse rungtynėse nusprendė suteikti poilsio vienai iš komandos žvaigždžių.
Savo debiutinį pasaulio čempionatą įspūdinga nata pradėjo Anglijos rinktinės kapitonas Harry Kane‘as – jo du įvarčiai į Tuniso vartus bei „hat-trickas“ į Panamos vartus jį užkėlė į rezultatyviausių žaidėjų viršūnę. Anglas taip pat galėjo pasigerinti savo statistiką, tačiau rungtynėse su belgais taip pat ilsėjosi ant atsarginių suolo.
H.Kane‘as nedemonstravo fantastiško žaidimo, tačiau padarė tai, ką ir turi daryti puolėjas – atsidūrė laiku ir vietoje bei padėjo anglams skambiai pradėti planetos pirmenybes.