Nuo 2006 metų didžioji dalis šalies futbolo talentų buvo telkiami į Nacionalinę futbolo akademiją Kaune, tačiau praėjus trylikai metų Lietuvos futbolo federacija (LFF) įsitikino, kad naudos yra mažiau nei investicijų.
Nors Stasio Stankaus ir Raimondo Statkevičiaus vadovauta akademija laikė visus įrankius ugdyti geriausius šalies futbolininkus, žvaigždžių fabriku taip ir netapo netapo.
Dalis jaunuolių tapo profesionaliais futbolininkais, o kai kurie žaidėjai, tokie kaip Donatas Kazlauskas, Gratas Sirgėdas, Edvinas Girdvainis, Deimantas Petravičius kabinasi į Lietuvos rinktinę, jie netapo rinktinės vedliais, nors tokia NFA sukūrimo prasmė ir buvo. Kelių dešimčių jaunuolių, trenerių ir darbuotojų išlaikymo kaštai buvo neproporcingai dideli lyginant su rezultatais.
„Kainos ir kokybės santykis neatitiko realybės. Lūkesčiai, kuriuos puoselėjome, neįvyko arba įvyko minimaliai, nors pinigų sumos buvo investuojamos didelės“, – sakė LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius.
Pirmadienį per Vilniuje vykusią spaudos konferenciją jis teigė, kad iki birželio pabaigos galiojusios sutartys su NFA auklėtiniais bus įvykdytos, o toliau laukia pokyčiai.
Nors Kaunas liks Lietuvos futbolo jaunimo rinktinių pasirengimo centru, federacija ketina tolygiai perskirstyti finansavimą futbolo akademijoms ir išplėsti didžiųjų šalies miestų futbolo centrų geografiją.
Lengvosios atletikos patirtį kels į futbolą
Kaune susiaurintas NFA funkcijas perims viešoji įstaiga „Be1“, iki šiol rengusi lengvaatlečius. Po Andriaus Markevičiaus vadovaujamos įstaigos sparnu yra Lietuvos jaunieji atletai, tarp jų bėgikai Rokas Pacevičius, Eva Misiūnaitė, Latvijos lengvosios atletikos žvaigždutės, o taip pat keli britų sprinteriai.
Ieškodami erdvių sportuoti, jie nukrypo į NFA stadioną ir sulaukė pasiūlymo prisidėti prie pokyčių futbole.
„Pernai nusprendėme, kad klubas bus ne tik lengvosios atletikos, bet eisime ir į futbolą, – sakė A.Markevičius, kurio tėvas yra buvęs futbolininkas ir treneris. – Pradėsime nuo mažų vaikų, turime viziją, matome problemas – jos sporte yra panašios. Negalime eiti kiekybės kryptimi, bet labiau rinksimės kokybės principą.
Laukia sunkus procesas, nes sukurti ir pakeisti yra sudėtinga. Tačiau tikimės, kad po 5-10 metų rezultatai bus matyti.“
A.Markevičius teigė, kad planuoja į futbolo pratybas rinkti vaikus nuo 5 metų amžiaus – rudenį planuojama po savo sparnu turėti apie 200 vaikų.
Su dauguma NFA trenerių jau atsisveikinta. „Kai kur mūsų požiūris nesutapo, kai kurie patys panoro išeiti. Liko tik du, – pasakojo „Be 1“ vadovas. – Kitus norime pasikviesti iš užsienio. Šiuo metu vykdome paieškas.“
Paieškose nedaug trūksta iki sutarčių su trimis techniniais direktoriais – ispanu, portugalu ir vokiečiu. Laukiamas vienas treneris iš Belgijos, dar vienas – iš Lenkijos.
„Neturime priekaištų lietuviams, bet norime pakviesti užsienio specialistų, užsiauginti prie jų lietuvius asistentus. Mano tėtis visad patarė mokytis iš skirtingų futbolo kultūrų futbolo trenerių“, – kalbėjo A.Markevičius.
Metinį futbolo centro biudžetą turėtų sudaryti apie 250 tūkst. eurų. Dalį personalo – psichologę, medikus, masažuotojus „Be 1“ jau turi lengvosios atletikos komandoje.
Taikys „Anderlecht“ programą
Kita LFF kryptis yra įdiegti už šešiaženklę sumą iš Briuselio „Anderlecht“ klubo įsigytą jaunimo futbolo vystymui skirtą treniruočių programą.
E.Stankevičius teigė, kad iš viso 18 akademijų turėtų naudotis „Anderlecht“ programa, o Utenoje bus dirbama pagal Aurelijaus Skarbaliaus projektą – federacija finansuos akademijų techninius direktorius, o iš viso už darbą su „Anderlecht“ programa numato per metus skirti 150 tūkst. eurų.
„Kasmet numatomas veiksmų planas, kuris turėtų būti pritaikomas, – sakė „Anderlecht“ programos projekto vadovas Deimantas Bička. – Šiemet numatyti keturi vizitai – trys belgų vizitai į Lietuvą ir vienas lietuvių į Belgiją.“
LFF yra sudariusi su „Anderlecht“ sutartį trejiems metams ir tikisi belgų programą pritaikyti ir šalies jaunimo rinktinėms, kurių žaidėjus turėtų vienyti bendra futbolo filosofija.
