Šypsenos platesnės, kalbos drąsesnės
Prieš „Euro 2016“ pradžią buvusį vietos gyventojų susirūpinimą ir nerimo nuotaikas, vis dažniau keičia šypsenos, rodančios, kad Europos futbolo karavanas įsibėgėja.
Tų kelių pirmųjų sklandžiai praėjusių dienų užteko, jog prancūzų atmintyje užmaršties dulkėmis pasidengtų prieš čempionatą kankinusios neramios nuotaikos dėl mirtininkų išpuolių ir kalbos, jog pirmenybės gali vykti tuščiose tribūnose. Nuotaikos vis geresnės, šypsenos platesnės, kalbos drąsesnės.
Tų kelių pirmųjų sklandžiai praėjusių dienų užteko, jog prancūzų atmintyje užmaršties dulkėmis pasidengtų prieš čempionatą kankinusios neramios nuotaikos dėl mirtininkų išpuolių.
Šeimininkai turi savų argumentų – puiki logistika, sausakimšos tribūnos visuose iki šiol vykusiuose mačuose, efektyviai veikianti sustiprinta saugumo sistema, kol kas padėjusi išvengti bet kokių teroristinių atakų.
Ir iš tiesų, jeigu sugebėtume užsimerkti prieš kruvinus praėjusių metų pabaigos Paryžiaus įvykius bei gyvulišką Anglijos ir Rusijos degeneratų elgesį Marselyje, atrodytų, jog Prancūzija yra, ko gero, ideali šalis pirmą kartą rengti tokį 24 komandų turnyrą.
Tuo patikėjo ir UEFA, prieš septynerius metus leidusi „Penktajai respublikai“ tapti pirmąja šalimi, kurioje Europos pirmenybės rengiamos trečią kartą. Iki šiol tik Italija ir Belgija stipriausias žemyno komandas priėmė po du kartus, o prancūzams tokia garbė teko jau trečiąsyk!
Tiesa, garbė pelnyta. Europos futbolo istorijoje ši šalis užima ypatingą vietą. Būtent Paryžiuje 1904 metais buvo padėti FIFA pamatai, o pirmuoju šios organizacijos prezidentu išrinktas prancūzas Robert'as Guerinas. Pasaulio čempionatų sumanymas kilo legendinio Jules‘o Rimet galvoje, o Europos pirmenybių idėją dar 1927 metais subrandino jo bendražygis Henri Delaunay. Nieko keisto, kad Prancūzijoje vyko pačios pirmosios pirmenybės, nieko keisto, kad „Galijos gaidžių“ žemė priima čempionatą ir trečią kartą.
Bilietai – ant specialaus popieriaus
Kad tai bus kontrastų kupinas čempionatas, buvo galima nuspėti iš anksto. Jei pavyks išvengti baisiausio, pirmenybes savo tautiečiams padovanojęs jau buvęs UEFA prezidentas Michelis Platini galės didžiuotis. Nors čempionato rengėjai nepraleidžia progos pasidžiaugti jau ir dabar.
Pavyzdžiui, kalbėdami apie bilietus. Jų teigimu, kuriant „Euro 2016“ bilietus, buvo žengtas dar vienas žingsnis į priekį.
Bilietų dizainas šiemet yra vienodas visoms 51-erioms čempionato rungtynėms.
Tradiciškai bilietų prekyba buvo vykdome per UEFA interneto svetainę. Norą stebėti čempionato rungtynes, nepaisant visų išankstinių fobijų, pareiškė per 15 mln. nuo futbolo išprotėjusių sirgalių. Likus 71 dienai iki čempionato pradžios pirmieji laimingieji sužinojo savo pavardes ir gavo spausdintus bilietus.
Bilieto dizaine panaudoti tie patys šventinę atmosferą ir šiuolaikinio futbolo vertybes pabrėžiantys elementai. Vienas nuo kito jie skiriasi tik rungtynes priimančio stadiono piktograma ir žaidžiančių rinktinių pavadinimais.
Pagal UEFA darnaus vystymo strategiją, visi bilietai buvo spausdinami ant Miškų valdymo tarybos patvirtinto popieriaus, taip ne tik stengiantis laikytis draugiškos gamtai politikos, tačiau ir bandant kuo labiau sumažinti padirbinėjimo riziką.
Iš to paties popieriaus pagaminti ir specialūs bilietų vokai, kuriuos žiūrovui irgi gali tekti parodyti, jei to paprašytų tikrinantis personalas.
Perpardavinėtojų beveik nėra
Kiekvienas „Euro 2016“ bilietas turi net kelis apsaugos laipsnius, kurie bilietą daro unikalų: lazerinis graviravimas, lazerinė perforacija, brūkšninis kodas, kelių spalvų didelės raiškos holograminis turnyro talismano Super Victoro atvaizdas. Tiek daug apsaugos detalių turinti technologija bilietų gamybai buvo taikoma pirmą kartą istorijoje.
„Mūsų tikslas yra užtikrinti, jog į stadionus ateis tik tie asmenys, kurie savo rankose laikysis oficialius čempionato bilietus. Sukūrėme juos tokius, kad niekam nekiltų noras padirbinėti“, – kalbėjo „Euro 2016“ organizacinio komiteto vadovas Martinas Kallenas.
Jo teigimu, gavus informacijos apie padirbtus bilietus, bus imtasi visų teisinių priemonių, o pažeidėjams teks atsakyti pagal įstatymus.
Panašu, jog pirmąjį egzaminą čempionato organizacinis komitetas išlaikė. Prieš rungtynes stadionų, kuriuose teko lankyti 15min, prieigose bilietų perpardavinėtojų beveik išvis nėra, o su kortelėmis, skelbiančiomis, jog ieško bilieto į rungtynes, taip pat galima pamatyti tik vieną kitą.
Bilietai – visoms socialinėms grupėms
Oficialiai pigiausi bilietai į grupių rungtynes kainavo nuo 25 eurų. Už tokią kainą ketvirtis milijono bilietų futbolo aistruoliams pasiūlyta į 43 iš 51 čempionato rungtynių.
Brangiausio bilieto kaina į pirmenybių finalo mačą Sen Deni „Stade de France“ siekė 895 eurus.
Palyginimui, bilietų kainos į 2012 metų futbolo čempionato, kuris vyko Lenkijoje bei Ukrainoje, rungtynes svyravo nuo 30 iki 600 eurų.
Anot prancūzų, tokia bilietų kainodara turėtų būti patenkinti visų socialinių grupių futbolo aistruoliai.
Keturiais prestižiniais būsimo čempionato mačais pasirinktos pirmenybių atidarymo rungtynės, abu pusfinaliai ir, žinoma, finalas.
Bilietų kainos geriausioms vietoms atidarymo mače tarp Prancūzijos ir Rumunijos siekė 595 eurus, o pusfinalyje už ketvirtos – elitinės – kategorijos vietas teko mokėti po 495 eurus.
Čempionato organizatorių teigimu, už bilietus į rungtynės surinkta apie 250 mln. eurų. 12 procentų bilietų skirti čempionato rėmėjams.
Bilietų prekyba stadionų kasose čempionato metu nevyksta, o limitas vienam futbolo aistruoliui į mačą – keturi bilietai.
