1992 metų balandžio 28 dieną pasaulio čempionato atrankos rungtynėse Belfaste lietuviai sužaidė 2:2 su Šiaurės Airijos rinktine. Prabėgus lygiai 20 metų, tos Lietuvos rinktinės nariai vėl sueis į vieną krūvą. Futbolo gerbėjai turės progą išvysti Valdą Ivanauską, Arminą Narbekovą, Stasį Danisevičių, Valdą Urboną, Stasį Baranauską, trenerį Algimantą Liubinską ir kitus. Jie susitiks su „Žalgirio“ veterenais, kurių gretose žada kovoti Rimantas Turskis, Igoris Pankratjevas, Kęstutis Latoža, Vytautas Jančiauskas...
Pasus gamino paskubomis
Istorinių rungtynių dalyviai vakar prisiminė to metu įvykius.
 |
|
„Scanpix“ nuotr./ Algimantas Liubinskas |
„Prieš kelionę į Belfastą užsienio pasai žaidėjams buvo daromi paskutinę akimirką. Pamenu, tuometis policijos komisaras Česlovas Lažys padėjo labai daug. Galima sakyti, atvedė visus darbuotojus daryti pasų naktį. Paskutiniam žaidėjui Robertui Tautkui pasas padarytas jau pusę dviejų nakties, o į Belfastą turėjome išvykti ryte, – pasakojo A.Liubinskas. – Belfaste buvome apgyvendinti saugomoje uždaroje teritorijoje, nes tuo metu ten nuolat kildavo neramumų dėl vidinių nesutarimų tarp protestantų ir katalikų.“
Oficialus debiutas lietuviams prasidėjo nesėkmingai. Jau 16 minutę jie atsiliko nuo varžovų 0:2. Vis dėlto Armino Narbekovo ir Roberto Fridriko įvarčiai leido išplėšti pirmąjį tašką – 2:2.
„Kai atsilikome 0:2, galvojome, kad dabar tai jau bus... Begalinis noras gerai pasirodyti ir sukaustė mus. Tačiau didžiulis žaidėjų pasiaukojimas ir kovingumas padėjo pasiekti lygiąsias“, – tvirtino A.Liubinskas. Po šių rungtynių futbolininkai nusprendė, kad rinktinės vyriausiojo trenerio poste turi būti būtent jis. Nacionalinei rinktinei A.Liubinskas iš viso vadovavo 97 kartus.
Nepakartojamas jausmas
„Buvo nelengva surinkti visus futbolininkus į komandą, tačiau visų noras buvo didžiulis. Belfaste antrame kėlinyje dominavome mes ir nusipelnėme tų lygiųjų, gal net pergalės. Tuomet buvo milžiniškas emocinis pakilimas, taip prasidėjo mūsų futbolo rinktinės kelias“, – sakė V.Ivanauskas.
Jam, kaip ir kitiems žaidėjams, tai buvo pirmosios oficialios rungtynės po valstybine trispalve. Prisimindamas įspūdžius, legendinis futbolininkas teigė: „Jausmas nepakartojamas. Esu žaidęs SSRS rinktinėje, į kurią patekti buvo nepaprastai sunku. Tačiau atstovauti savo šaliai, vilkėti jos aprangą ir klausytis himno buvo kažkas nerealaus.“
„Bet keista, kad šis 20-mečio minėjimas rengiamas be LFF pagalbos, su VAFF iniciatyva. Gal federacija mus pamiršo, o gal nežino, kad yra tokia data“, – stebėjosi V.Ivanauskas.
Prisimins legendą
Šeštadienį 16 val. Saulėtekio stadione vyksiančios rungtynės truks du kėlinius po 30 minučių.
„Nebe jaunuoliai esame, reikia patausoti jėgas“, – šyptelėjo A.Liubinskas.
Lietuvos rinktinės nariai jėgas išmėgins su Vilniaus „Žalgirio“ veteranais, kuriuos buria buvęs žalgirietis R.Turskis.
„Bus nelengva pasidalinti žaidėjais, nes dauguma jų gali žaisti ir už vieną, ir už kitą komandą“, – juokėsi R.Turskis.
Prieš legendų dvikovą tylos minute bus pagerbtas šviesaus atminimo vartininkas Voldemaras Martinkėnas. Jis tragiškai žuvo 2004 m., eidamas 40-uosius gyvenimo metus.
„Gerai pažinojau Voldemarą ir puikiai jį prisimenu. Galiu tvirtai pasakyti, kad tai buvo legendinis vartininkas“, – tvirtino V.Ivanauskas.
