Rengti čempionatą pretendavo keturios valstybės: Lietuva, Iranas, Japonija ir Naujoji Zelandija. Lietuva buvo vienintelė Europos, kuri FIFA Taryboje turi daugiausia narių, atstovė, o pastarąjį kartą salės futbolo pasaulio čempionatas Senajame žemyne vyko prieš 22 metus – 1996-aisiais Ispanijoje.
Kandidatūrą organizuoti turnyrą LFF pateikė dar 2016 metais. FIFA sprendimas turėjo paaiškėti dar praėjusiais metais, bet galutinis svarstymas buvo atidėtas iki 2018 metų spalio 26 d.
Anot šiuo metu Lietuvoje besilankančio FIFA salės ir paplūdimio futbolo varžybų organizavimo vadovo Kasra Haghighi, Lietuva buvo puikiai įvertinta rengiant 2013 m. Europos U-19 vaikinų čempionato finalinį etapą ir 2018 m. WU-17 merginų čempionato finalinį etapą.
Šiemet Lietuvai buvo patikėta surengti ir Europos salės futbolo čempionato (UEFA Futsal Euro) preliminarios atrankos varžybas Vilniuje bei Europos moterų futsalo čempionato atrankos varžybas Prienuose, taip pat UEFA salės futbolo Čempionų lygos atranką Jonavoje ir Elitinio etapo turnyrą Alytuje.
„UEFA atstovai liko sužavėti, kaip Lietuva organizuoja turnyrus, todėl mūsų tikslas yra sujungti vyriausybę, federaciją, FIFA ir žiūrovus, kad visi turėtume puikų renginį. Žinoma, kiekviena šalis nori pasirodyti kuo geriau, bet pirmiausia tai yra šventė Lietuvai“, – sakė K.Haghighi.
Anot LFF prezidento Tomo Danilevičiaus, pasaulio pirmenybės bus transliuojamos į maždaug 140 šalių, tad mūsų šaliai ir futbolui tai – puiki galimybė parodyti save.
„Tikiu, kad šis turnyras bus puiki reklama pačiam futsalui, kuris šiandien pas mus yra mėgėjiškas. Tikiu, kad renginio pagalba išpopuliarinsime ne tik futsalą, bet ir didįjį futbolą“ – vylėsi LFF vadovas.
Artimiausiomis dienomis Lietuvoje viešinti FIFA delegacija planuoja aplankyti potencialias turnyro arenas, su LFF vadovais aptars būsimo turnyro struktūrą, projekto planavimą ir kitus organizacinius reikalus.
Finalinio turnyro dalyviai bus suskirstyti į šešias grupes. Geriausios dvi grupės komandos ir keturios geriausios trečias vietas užėmusios ekipos pateks į 16 rinktinių atkrintamąsias varžybas.
Pirminėje lietuvių paraiškoje buvo pateikti trys miestai-organizatoriai, bet šis skaičius dar gali išaugti.
„Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje turnyras vyks tikrai, bet norėtume į šį renginį įtraukti ir daugiau savivaldybių. Kalbėsimės su Alytaus, Panevėžio ir Šiaulių vadovais“, – sumanymus atskleidė LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius.
Nei FIFA atstovas, nei LFF vadovai finansiniais skaičiais kol kas neoperuoja. Anot E.Stankevičiaus turnyro galutinė kaina priklausys ir nuo vyriausybės bei savivaldybių pagalbos.
„Daug kas priklausys nuo vyriausybės indėlio į šį čempionatą ir savivaldybių pagalbos. Pirminis pokalbis su šiomis instancijomis buvo jau anksčiau, bet iš esmės dabar reikės kalbėti iš naujo ir vėl vesti derybas“, – pripažino E.Stankevičius.
Jo pirminiais skaičiavimais valstybės lėšos turėtų sudaryti maždaug 40 proc. būsimo turnyro biudžeto. Likusią dalį turėtų skirti FIFA. Prieš dvejus Kolumbijoje vykęs pasaulio čempionatas kainavo apie apie 13 mln. JAV dolerių.
„Visgi mūsų šalyje infrastruktūra yra kur kas geresnė, tad ir čempionatą suorganizuosime už mažesnę sumą“, – žadėjo E.Stankevičius.
Kai bus nuspręsta, keliuose miestuose bus organizuojamas turnyras, prasidės pirmieji infrastruktūros darbai. Kol kas nė viena čempionatą priimsianti arena neturi parketinės aikštės, kuri yra privaloma tokio lygo varžyboms.
Paklausti, kaip reiks per tokį trumpą laiką spręsti bene opiausią problemą – kuklų Lietuvos rinktinės lygį, LFF funkcionieriai konkretaus atsakymo kol kas neturėjo.
„Reikės peržiūrėti vykdomo futsalo A lygos čempionato formatą ir ieškoti sprendimų, bet konkrečiai apie tai dar nekalbėjome. Ieškosime variantų“, – žadėjo T.Danilevičius.
