Artūro Jeršovo dosjė:
Pozicija: Puolėjas/saugas
Ūgis: 180 cm
Svoris: 75 kg
Gimimo data: 1986 07 10
Dukros: Adrija (3 m. ) ir Arijana (6 mėn).
Mėgstamiausias patiekalas: Kiniška vištiena saldžiarūgščiame padaže
Batų dydis: 44
Karjera:
„Vilnius“ 2004-2006
„Interas“ 2007
„Kaunas“ 2008
„Šilutė“ 2008-2009
„Žalgiris“ nuo 2010
2010 metų sezone su 11 įvarčių A lygoje Artūras Jeršovas tapo rezultatyviausiu „Žalgyrio“ komandoje.
- Artūrai, papasakok šiek tiek apie save, kodėl pasirinkai būtent futbolo sporto šaką?
- Į futbolo treniruotes atvėdė tėtis. Pats tėtis buvo lengvaatletis, tačiau jo meilė futbolui visada buvo ir todėl mane, tuomet dešimtmetį, atvedė į Vilniaus futbolo mokyklą. Pirmas mano treneris buvo Gintas Buzas. Taip ir prasidėjo futbolo karjera. Dar prieš pradedant lankyti futbolą gal pusmetį ėjau į baseino treniruotes, tačiau išmokus plaukti nebebuvo ką ten daugiau veikti, tad toliau sekė tik futbolas.
- Baigus Vilniaus futbolo mokyklą, koks buvo pirmas žingsnis profesionalaus futbolo link?
- Pirmas klubas buvo FC „Vilnius“. Tuomet man buvo 18 metų ir kai baigėme futbolo mokyklą vedini trenerio Buzo beveik visi kartu perėjome į FC „Vilniaus“ klubo antrąją komandą. Vėliau pavyko prasimušti į pirmają vienuolikę. Pasirašiau pirmają ilgalaikę penkerių metų sutartį. Deja, visi žinote FC „Vilniaus“ likimą. Po to buvau išnuomotas į Visagino „Intero“ komandą. Ten rungtyniavau metus. Po Visagino sekė FBK „Kauno“ klubas, deja nesėkmingai susiklostė sezono pradžia, kuomet gavau traumą ir negalėjau rungtyniauti. Tad sezono viduryje teko pereiti į „Šilutės“ komandą. Ten rungtyniavau pusantrų metų, na o tada 2010 metais perėjau į Vilniaus „Žalgirio“ ekipą, kur rungtyniavau iki šiol.
- Papasakok kaip atsidūrei „Šiauliuose“, ar ilgai svarstei komandos pasiūlymą prisijungti?
Artūras Jeršovas |
- Visą praeitą sezoną rungtyniavau gerdamas vaistus ir po sezono nusprendžiau darytis operaciją. Sezonui prasidėjus dar nebuvau pilnai atsistatęs, o „Žalgiriui“ reikėjo žaidžiančių žmonių, nes komandos tikslai keliami labai aukšti. Natūralu, kad ekipa ieško kaip sustiprinti savo gretas. Tad man besigydant traumą poziciją aikštėje užėmė kiti žaidėjai. Kai jau pradėjau po truputį sportuoti treneriams išreiškiau norą rungtyniauti, tačiau dėl itin didelės konkurencijos ir aukštų komandos tikslų klubas nusprendė nebeeksperimentuoti ir pasikliauti nuo sezono starto rungtyniaujančia sudėtimi. Gražiai išsiskyrėme ir pradėjau naujo klubo paieškas. „Šiaulių“ klubas pats su manimi susisiekė, skambino treneris Gediminas Jarmalavičius, pasiūlė prisijungti prie komandos. Aš pasiūlymo ilgai nesvarsčiau. Dar iš esmės reabilituojantis po traumos dauguma klubų nerizikuotų imti žaidėjo, tad esu labai dėkingas „Šiauliams“, kad manimi tiki. O aš savo ruožtu stengsiuosi atsidėkoti aikštelėje.
- Minėjai apie traumą, gal gali plačiau papasakoti, kas buvo atsitikę?
- Po skausmingo praeito sezono dariausi klubo sąnario operaciją. Konkrečiai buvo daromas sąnario valymas. Ir po tokios operacijos reabilitacija trunka labai ilgai, gal užsienyje būtų viskas greičiau. Nežinojome kiek laiko tai gali užtrukti. Visi daktarai skirtingos nuomonės, sako būna 3 mėnesiai, būna 6 ar net 9. Dabar jau praėjo 8 mėnesiai ir jau jaučiuosi tikrai gerai. Dabar su komandos fizinio rengimo treneriu Andriumi Norkumi atstatinėjam mano fizines kondicijas, kad galėčiau pilnavertiškai prisijungti prie bendrų komandos treniruočių. Aš jau norėčiau nors ir rytoj bėgti rungtyniauti, tačiau treneriai šiek tiek mane pristabdo motyvuodami, kad tiek pralaukus, galima ir dar palaukti ir būti 100% garantuotam.
- Kaip vertini pačią „Šiaulių“ komandą, trenerius, kolektyvą?
- Viskas labai teigiamai, priėmė mane labai gerai. Yra keletas ir iš seniau pažystamų veidų, su kitais jau irgi daugmaž spėjau susipažinti. Visi šaunuoliai, rūbinėje labai gera nuotaika, gera atmosfera. Tai esu girdėjęs ir anksčiau, tačiau dabar viską tenka patirti pačiam. Ir „Žalgryje“ yra buvusių „Šiauliečių“, iš jų taip pat tik geri atsiliepimai. Kol kas esu viskuo patenkintas, liko tik išbėgti į aikštę ir įrodyti sau ir kitiems, kad galiu rungtyniauti ir būti naudingas.
- Su kuo geriausiai sutari iš komandos?
-Turbūt su Mindaugu Malinausku. Mes kartu rungtyniavome ir „Šilutėje“ ir „Kaune“, tad esame šiek tiek geriau pažystami. Taip pat Igoris Kozlovas linksmas „bachūras“ – juokiasi. Su visais pakalbam, šauni komanda.
- Koks tavo laisvalaikis? Ar jau spėjai susipažinti su miestu?
- Taip, susipažįstant su miestu labai pagelbėjo komandos draugai. Aprodė visas vieteles, kavines. Dabar atvažiavo mano šeima, tai daugiau laiko praleidžiu su namiškiais. Klubas išskyrė butą pietiniame rajone. Ten labai patiko mano šeimynai, yra kur pasivaikščioti, kas yra svarbu turint mažų vaikų. Visos sąlygos kol kas labai geros, ir labai laukiu savo debiuto aikštelėjė.