„Rytais – svarmenų kilnojimus, raumenų stiprinimas, masažas, teipai; vakarais – bandymas bėgioti. Nors gydytojai ir davė leidimą, tačiau prašė nepersistengti. Neskubėti su krūviais patarė ir treneris Valdas Urbonas. Nelengva, bet stengiuosi klausyti tiek trenerio, tiek gydytojų“, – šypsodamasis pasakojo L.Kochanauskas, neužmiršęs padėkoti Alytaus sporto klubui „Margiris“ ir jo vadovui Rolandui Matoniui bei kineziterapeutei Dalei Pilvelytei.
„Niekada nepamiršiu žmonių, kurie padėjo atsistoti ant kojų. Nebėgau šešis mėnesius ir dvi savaites – tai ilgas laiko tarpas. Tad kai gydytojai pasakė – pabandyk, jausmas buvo nekoks. Atrodė, kad pamiršau, kaip reikia bėgti.
Tačiau įsivažiuoju. Jaučiuosi vis geriau ir geriau. Darbas nuo ankstaus ryto iki vakaro duoda vaisių, o man norinčiam kuo greičiau sugrįžti, tai yra svarbiausias dalykas.
Labai pasiilgau komandos, tik nežinau, ar ji pasiilgo manęs (šypsosi). Pavyzdžiui, Justinas Januševskis sakė, kad kol visiškai nepasveiksiu – negrįžčiau, tad dabar baisu jam rodytis“, – juokavo L.Kochanauskas.
Pagal gydytojų prognozes, futbolininkas kontaktinį žaidimą galės propaguoti jau artimiausiu metu, o į aikštę grįš – sezonui prasidėjus.
