Lietuvos futbolo rinktinė ketvirtadienio vakarą kovojo Tautų lygos mače su Farerų salų komanda, bet dar daugiau futbolo žvaigždžių tą vakarą susirinko į Vilniaus rotušę, kur vyko Vilniaus „Žalgirio“ jubiliejui skirtas renginys.
Šventė – valandos trukmės, bet per ją galima buvo laiko mašina nukeliauti per kelias „Žalgirio“ eras.
Galima buvo išgirsti 1947 metais įkurto klubo, kai jis dar vadinosi „Dinamo“ ir „Spartakas“, autobuse po pergalių skambėjusią dainą.
Išvysti legendinius žaidėjus ir trenerius, tokius kaip Kęstutis Latoža, Algimantas Liubinskas ir Benjaminas Zelkevičius.
Prisiminti akimirkas, kai klubui žaidžiant TSRS čempionate dabar jau nugriauto „Žalgirio“ stadiono tribūnose kilo trispalvė, o kovinga komanda tapo vienu Nepriklausomybės šauklių.
Rotušėje buvo būrys žaidėjų, kurie išvedė „Žalgirį“ į aukščiausią lygį 1985–1989 metais, kai buvo laimėta bronza TSRS čempionate bei auksas universiadoje: Arminas Narbekovas, Valdas Ivanauskas, Stasys Danisevičius, Alvydas Koncevičius, Stasys Baranauskas, Robertas Tautkus, Vladimiras Buzmakovas, Rimantas Turskis, Virginijus Baltušnikas, Ričardas Zdančius ir kiti pasirodė scenoje, kad būtų pagerbti drauge su kitų kartų „Žalgirio“ žaidėjais.
„Manyčiau, kad tai buvo stipriausia komanda. Jie žaidė stipresniame čempionate, bet sugebėjo išgyventi ir pasiekti tokias pergales, kurios daug pasako apie tos komandos galingumą“, – sakė Edgaras Jankauskas.
Prisiminimų būda daug.
Danijos futbolo sistemos mūsų šalyje mokantis Aurelijus Skarbalius, pats žaidęs „Žalgiryje“ ir jį treniravęs, vaikystėje padavinėdavo kamuolius Vilniaus klubo meistrams.
„Pamenu, kaip mums sakydavo: „Berniukai, jei rungtynėse laimime, – neskubėkite kamuolio paduoti. O jei pralaimime, – tai greitai greitai paduokite. Bet sykį esame gavę pylos, kad blogai padavėme kamuolį, – pirmąją pažintį su „Žalgiriu“ prisiminė A.Skarbalius, žaidęs Vilniuje 1991–1994 metais. – Man pačiam pasisekė, nes visus ketverius metus „Žalgiryje“ vis kažką laimėdavome – čempionų titulą ar taurę. Didžiuojuosi, kad ir kapitonu buvau.
Nepriklausomybės laikais nebuvo lengva, bet kapitono pareiga sudėtingais momentais vesti paskui save, suburti kolektyvą – ne paslaptis, kad ir po sėkmingai pasibaigusių rungtynių išeidavome į miestą su antrosiomis pusėmis – tai svarbu sporte.“
Nors Nepriklausomybės pirmaisiais metais „Žalgiris“ išgyveno turbulencinius laikus, nepatikimus klubo vadovus ir besikeičiančios sudėties nepastovumą, ir tie laikai buvo savotiškai žavūs.
„Buvo geri laikai, buvome jauni ir gražūs, o futbolas buvo kitoks – bent jau Lietuvoje žaisdavome visada ant žolės“, – prisiminė E.Jankauskas, žaidęs „Žalgiryje“ 1991–1996 m. prieš iškeliaujant į užsienį, kur paskui su „Porto“ laimėjo Čempionų lygą ir Europos taurę.
Ir „Žalgiryje“ žaidė tiek legendų, kad juos sunku išvardyti.
„Arminas Narbekovas, Valdas Ivanauskas – labai ryškūs. Edgaras Jankauskas, su kuriuo pačiam teko žaisti. Deividas Šemberas ir „Žalgiryje“, ir rinktinėje“, – jam labiausiai įstrigusius „Žalgirio“ žaidėjus vardino A.Skarbalius.
E.Jankauskas norėjo minėti dar daugiau. „Sigitas Jakubauskas, Arminas Narbekovas, Viačeslavas Sukristovas. Daug žaidėjų, kuriuos norisi paminėti. Darius Maciulevičius buvo labai talentingas, nors gal nenušvito kaip galėjo. Aurelijus Skarbalius – puikus žaidėjas, – minėjo buvęs „Žalgirio“ puolėjas. – Išvardinčiau gal 20 labai aukšto lygio žaidėjų.
Bet aš sugrįžtu į tuos laikus, kai pats buvau vaikas ir matydavau juos kovojančius TSRS čempionate.“
Ne tik futbolininkai būdavo svarbūs klube.
Sudėtingiausias laikotarpis buvo prieš daugiau nei dešimtmetį, kai „Žalgirio“ savininkas Vadimas Kastujevas buvo suimtas Rusijoje, o klubas liko be finansavimo.
„Šis klubas išskirtinis tuo, kad atsidūrus ant išnykimo ribos jį išgelbėjo sirgaliai. Jūs sukūrėte stebuklą Europoje, išsaugoję šį paveldą ateities kartoms, – sakė dabartinio „Žalgirio“ vadovė Vilma Venslovaitienė, atėjusi į „Žalgirį“ tuo sudėtingu metu ir su ištikimiausiais sirgaliais padėjusi jam pakilti iš pelenų. – Tas susitikimas buvo nelengvas, bet mes tai padarėme. Išsaugojome legendinį Žalgirio vardą, o jis yra visų ir visiems laikams.“
Dabartiniai laikai atrodo šviesesni „Žalgiriui“, pirmą kartą iškopusiam į UEFA Konferencijų lygos turnyrą, kuriame Vladimiro Čeburino klubas atrodo konkurencingas žaisdamas su didesnio biudžeto varžovais.
„Futbolas nėra raketų mokslas, jei turi viziją ir strategiją, – „Žalgirio“ prisikėlimą aiškino A.Skarbalius. – Su aiškiais tikslais, finansavimu, tęstinumu, – galima dirbti. „Žalgiris“ ir dirba tęstinai – su tuo pačiu treneriu, žaidėjais. Jie jau anksčiau buvo ruošiami Europos varžyboms. Tęstinumas duoda rezultatų. Net sunkiais momentais svarbu, kad nepagriebtų emocijos – reikalingas konstruktyvus judėjimas pirmyn.
Aišku, gerai, kad atsirado Konferencijų lyga, kurios anksčiau nebuvo.“
Tiesa, dabartiniame „Žalgiryje“ daugiausiai svarbių vaidmenų turi legionieriai, o tai atrodo problema šio klubo legendoms.
„Tai didžiausia problema. Žaidėjus reikia auginti nuo mažų dienų, jie praeina tobulėjimo kelią prasčiau nei žaidėjai, kurie atvažiuoja iš užsienio ir yra geresni. Vadinasi, kažkuriame etape su jais geriau buvo dirbta“, – sakė E.Jankauskas.
„Tai didelė problema visam Lietuvos futbolui jau daug metų, – pritarė ir A.Skarbalius. – Pripažinkime, kad neužauginame pakankamai jaunų futbolininkų. Bet čia kaip tame klausime – kas pirmasis atsirado – kiaušinis ar višta?
Iš vienos pusės, neužauginsime talentų, jei neduosime jiems šanso. Bet suprantu ir „Žalgirį“ – tikslas tapti čempionu, žaisti Europoje, o jei tam tikslui pasiekti nėra gerų lietuvių, sieki su įperkamais užsieniečiais. O kalbant apie lietuvius – mums reikia dar daugiau investuoti laiko ir pinigų į jaunimą.“
Man gaila, kad „Žalgiryje“ yra tik vienas arba du lietuviai, bet aš juos puikiai suprantu. Mums reikia sugalvoti, kaip sukurtume mūsų jaunimui pereinamąjį periodą.“
A lygos tvirtai pirmaujantis „Žalgiris“ keliauja link dešimtojo šalies čempiono titulo per klubo istoriją, o debiutas Konferencijų lygos grupės varžybose leidžia kelti dar didesnius tikslus ateičiai.
Įteikdamas Konferencijų lygos kamuolį Vilniaus vicemerui Valdui Benkunskui, „Žalgirio“ treneris V.Čeburinas linkėjo: „75 metai daug, bet linkiu, kad kitais metais būtų kitoks kamuolys. Gal jau ne Konferencijų lygos, o Europos lygos varžybų.“