„Man rūpi futbolas, tad man nepatinka tai, ką aš matau FIFA. Ne tik dabar, bet jau ne vienerius pastaruosius metus. Kai į internetinę paiešką įvedi FIFA, pirmieji rezultatai yra neigiami. Tą pirmiausia ir turime keisti – FIFA įvaizdį. Futbolas nusipelnė kur kas geresnės valdžios.
Esu kalbėjęs su begale žmonių įvairiose komandose, federacijos ir valstybėse, ir visi sutinka, kad reikia kažką daryti. Pasaulio futbolo čempionate Brazilijoje susidariau aiškų vaizdą, kokia yra futbolo sirgalių nuomonė apie šią organizaciją. Reikia pasikeitimų FIFA valdžioje, ir aš manau, kad tam atėjo metas“, – kalbėjo L.Figo.
42 metų L.Figo bus ketvirtas kandidatas, neskaitant penktosios kadencijos sieksiančio 78-erių šveicaro S.Blatterio. Be jo, taip pat kandidatuoja Jerome'as Champagne'as, kunigaikštis Ali bin Husseinas, Davidas Ginola ir Michaelas van Praagas.
Futbolo agentas Mino Raiola taip pat žadėjo kelti savo kandidatūrą, tačiau atsiėmė paraišką šią savaitę.
Savo sprendimą kandidatuoti į FIFA prezidentus L.Figo taip pat grindė skandalu dėl FIFA tyrimo.
„Kai šio tyrimo medžiaga nebuvo paviešinta, įvyko lūžis, supratau, kad turiu kažko imtis. Jeigu tu esi atviras ir neturi ko slėpti, kodėl turėtum bijoti, kad tai įrodantis tyrimas bus paviešintas? Tai prastas sprendimas“, – kalbėjo L.Figo.
Lisabonos „Sporting“, „Barcelona“, Madrido „Real“ ir Milano „Inter“ ekipose žaidęs portugalas futbolininko karjerą baigė 2009 metais. 2000 ir 2001 m. jis laimėjo tuomečius geriausio pasaulio futbolininko prizus, 2004 m. FIFA jį įtraukė į geriausių vis dar gyvų futbolininkų šimtuką.
2000 m. iš „Barcelona“ į „Real“ ekipą portugalas persikėlė už tuomet rekordinę sumą istorijoje – 62 mln. eurų.