| Euro 2016 | A grupė | Prancūzija – Rumunija | Birželio 10 d. 22 val. |
Sieks istorinio įrašo
Didžiausių Prancūzijos dienraščių nuomonė prieš čempionatą buvo vienareikšmiška. Šalis vėl turi komandą, kuri gali pakartoti 1984 ir 2000 metų triumfą. Tiesa, vienas dalykas prancūzams kelia nerimą. Iki šiol spėliojama, kas galėtų tapti tuo komandos vedliu, kuriais ankstesnėse čempioniškose komandose buvo Michelis Platini ir Zinedine‘as Zidane‘as.
Tokios ryškios žvaigždės „Les Bleus“ šį kartą neturi, tad vis daugiau prancūzų yra įsitikinę, jog svarbiausia figūra šį kartą rinktinėje gali būti ne aikštėje, o šalia jos.
2000-aisiais metais D.Deschamps’as buvo Prancūzijos rinktinės kapitonas ir Roterdame virš savo galvos iškėlė svarbiausią žemyno trofėjų. Dabar jis stovi prie komandos vairo ir tėvynėje vaikysis dar vieną istorinį pasiekimą.
Jei Prancūzijos rinktinei pavyktų triumfuoti liepos 10-ąją, D.Deschamps‘as taptų vos antruoju žmogumi planetoje, kuriam Europos pirmenybes pavyko laimėti ir būnant žaidėju, ir treneriu. Iki šiol vienintelis toks yra Vokietijos rinktinės buvęs gynėjas ir treneris Berti Vogtsas.
Kaltinimai rasizmu
D.Deschamps‘as – vienintelis žmogus dabartinėje Prancūzijos rinktinėje, kuris tikrai žino, kaip reikia laimėti pačias svarbiausias rungtynes. Dabar jo užduotis – to paties išmokyti ir naują bei gerokai traumų išretintą komandą.
Ryškios žvaigždės „Les Bleus“ šį kartą neturi, tad vis daugiau prancūzų yra įsitikinę, jog svarbiausia figūra šį kartą rinktinėje gali būti ne aikštėje, o šalia jos.
Talento dabartinei prancūzų ekipai netrūksta, bet ar sugebės šią psichologinę įtampą jauni šeimininkų rinktinės žaidėjai atlaikyti – esminis klausimas.
Psichologinis presas prieš čempionatą spaudė ir paties D.Deschamps‘o pečius, tačiau treneris į jokias spekuliacijas nesivėlė, laikėsi stojiškai ir oriai.
Netgi kai Prancūzijos dienraščiai pratrūko antraštėmis apie buvusio D.Deschamps‘o komandos draugo Erico Cantonos pareiškimus, jog renkantis 23 rinktinės futbolininkus, strategas atsižvelgė į jų rasę, 47-erių vyras atsitvėrė tylos siena ir tik per savo teisininką išplatino trumpą žinutę, jog tai yra netiesa.
Katė perbėgo seniai
E.Cantona ir D.Deschamps‘as kartu Prancūzijos rinktinėje sužaidė 34 mačus. Būtent Didier iš Erico perėmė komandos kapitono raištį paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir nuvedė prancūzus prie 1998-ųjų pasaulio ir 2000-ųjų Europos čempionų titulų.
Trintis tarp šių garsių prancūzų buvo juntama visada, tad kai E.Cantona viename interviu pareiškė, jog nesupranta motyvų, kodėl į komandą nebuvo pakviesti afrikietiškų šaknų turintys Karimas Benzema ir Hatemas Ben Arfa, bulvarinė Prancūzijos žiniasklaida kaipmat pasigavo šią žinią.
Prieš keletą metų kontroversiškais pareiškimais garsėjantis E.Cantona buvo ne ką mažiau skandalingai pareiškęs, kad vienintelė D.Deschamps‘o užduotis Prancūzijos rinktinėje buvo perduoti kamuolį geresniems ir talentingesniems žaidėjams.
Pats E.Cantona karjerą nacionalinėje komandoje taip pat baigė skandalingai. Kai vienų Anglijos čempionato rungtynių metu kung fu smūgiu nokautavo vieną repliką jam mestelėjusį aistruolį, į rinktinę daugiau nebuvo kviečiamas.
Istoriją prisiminė „Charlie Hebdo“
Į šį bręstantį skandalą buvo priverstas įsikišti ir Prancūzijos futbolo federacijos vadovas Noelis Le Graetas. Jis tokius kaltinimus treneriui pavadino absurdiškais.
D.Deschamps'as per savo atstovą pareiškė, jog „nesiruošia komentuoti šmeižiančių ir jo reputaciją žeminančių teiginių, kurie akivaizdžiai gali padaryti žalą vidiniam komandos mikroklimatui“.
Reputacija D.Deschamps‘ui visuomet buvo svarbi, todėl kai treneris paliko už borto į prievartavimo skandalą su buvusiu komandos draugu Mathieu Valbuena įsivėlusį alžyrietiško kraujo turintį K.Benzemą, daugelis futbolo gerbėjų kilstelėjo antakius, bet pernelyg netriukšmavo.
Bene didesnę nuostabą sukėlė tunisiečio šeimoje užaugusio H.Ben Arfa neįtraukimas į komandą. Puikiai šį sezoną „Nice“ klube sužaidęs ir antrąją jaunystę išgyvenęs snaiperis buvo paliktas be Europos pirmenybių, nors „Les Bleus“ puolimo linija akivaizdžiai prašėsi pastiprinimo.
Ši istorija taip ir būtų buvus nuėjus užmarštin, jei prieš pat pirmenybių pradžią dar neužgijusio šašo nebūtų pradėjęs krapštyti satyrinis Prancūzijos savaitraštis „Charlie Hebdo“. Piešinius, karikatūras, anekdotus ir polemikas spausdinantis leidinys nors ir nebuvo labai kritiškas trenerio atžvilgiu, bet skyrė jam savo žurnalo viršelį.
Antirasistiniu save pozicionuojantis leidinys nepraleido progos pirmenybių išvakarėse pakalbėti apie „Benzemafobiją“ ir pakalbėti apie tai, jog K.Benzema pirmenybes per televizorių stebės dėl rasisto trenerio sprendimo.
Visoje šioje istorijoje nebylų žodį tarė ir pats D.Deschamps‘as. Kai paaiškėjo, kad dėl traumos komandai tikrai negalės padėti gynėjas Raphaelis Varane‘as, strategas į rinktinę paskubomis iškvietė marokietiškų šaknų turintį Adilą Rami.
