Ant kortos – kelialapis į Turkiją
Šis turnyras taps pirmuoju oficialiu rinktinės pasirodymu sostinėje. Iki šiol, nuo 2000-ųjų, Europos ar pasaulio čempionatų rungtynės vykdavo Kaune.
Pirmose rungtynėse sausio 27-ąją Lietuva žais su Andora, o po dviejų dienų – su Prancūzija.
Į kitą varžybų etapą, kuris vyks balandžio mėnesį Turkijoje, pateks tik grupės nugalėtojas.
Lietuva šiuo metu kandidatuoja surengti 2020 metų pasaulio salės futbolo čempionato finalinį etapą. Šio turnyro šeimininką sausio mėnesio pradžioje žadėjo išrinkti Tarptautinės futbolo federacijų asociacijos (FIFA) taryba.
Vis dėlto FIFA viršūnėlės galiausiai persigalvojo ir dėl pirmenybių vietos žada apsispręsti gegužę.
Kartu su mūsiškiais priimti stipriausias planetos komandas norėtų Kosta Rikos, Irano, Japonijos ir Naujosios Zelandijos atstovai.
Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidento Edvino Eimonto teigimu, ateinantį savaitgalį Vilniuje vyksiantis atrankos turnyras – puiki proga pasitikrinti sugebėjimus ir parepetuoti, jei iš FIFA koridorių galiausiai papūs palankūs vėjai.
| 01.27 (penktadienis) 19:00 |  Lietuva –  Andora |
| 01.28 (šeštadienis) 16:00 | Andora –  Prancūzija |
| 01.29 (sekmadienis) 17:00 | Lietuva – Prancūzija |
Po ketverių metų pasaulio čempionatą Lietuva norėtų rengti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Statistika neguodžia
O kol LFF funkcionieriai apsišarvavę kantrybe laukia gegužės, Lietuvos salės futbolo rinktinė ruošiasi pirmajam šiais metais išbandymui. Kelią link kitąmet Slovėnijoje vyksiančių žemyno pirmenybių K.Rudžionio vyrai pradeda akistatom su priešininkais, kurių oficialiose varžybose dar nėra pavykę įveikti.
Su Andoros futbolininkais lietuvius burtai yra suvedę 2000-aisiais metais pasaulio čempionato atrankoje. Tuomet Portugalijos mieste Setubalyje vykusiame atrankos grupės turnyre dalyvavo net šešios komandos.
Lietuvos salės futbolininkų debiutas didžiojoje arenoje apkarto. Remigijaus Baltrušaičio auklėtiniai pralaimėjo visas penkias dvikovas, taip pat ir priešpaskutinę vietą grupėje užėmusiai Andorai (2:5).
| Vartininkai | |
| Mindaugas Labuckas | Londono „Baku United“, Anglija |
| Erlandas Duršlikas | Radviliškio „Lokomotyvas“ |
| Aikštės žaidėjai | |
| Pavelas Smolkovas | Vilniaus „Bekentas“ |
| Arsenijus Buinickis | Vilniaus „Bekentas“ |
| Justinas Zagurskas | Vilniaus „Bekentas“ |
| Jurijus Jeremejevas | Radviliškio „Lokomotyvas“ |
| Justas Gulbinas | Radviliškio „Lokomotyvas“ |
| Arūnas Šteinas | Panevėžio „Baltija“ |
| Benas Olencevičius | Kauno „Celsis“ |
| Ramūnas Radavičius | „Vievio žiedas“ |
| Tomas Bučma | Kauno „Celsis“ |
| Lukas Sendžikas | Kauno „Celsis“ |
| Artūras Juchno | Vilniaus „Bekentas“ |
| Paulius Sakalis | Vilniaus „Bekentas“ |
Ne ką geriau mūsiškiams praeityje sekėsi žaisti ir su prancūzais. 2012 metų pasaulio čempionato atrankos rungtynėse, vėl vykusiose Portugalijoje, lietuviai nusileido savo varžovams 2:3.
Penkerių metų istoriją mena ir trys dabartinės rinktinės nariai: Londono „Baku United“ atstovaujantis vartininkas Mindaugas Labuckas bei vilniečiai Jurijus Jeremejevas ir Arsenijus Buinickis. Visus juos tuometinis komandos strategas Daivydas Kalpokas buvo pakvietęs į komandą.
Po ketverių metų planetos pirmenybių atrankos burtai mūsiškius ir „Les Bleus“ suvedė dar kartą. 2015 metais Kauno sporto halėje vykusioje dvikovoje Kęstučio Rudžionio auklėtiniai buvo sutriuškinti net 0:6.
Visi tuomet pirmajame penkete žaidę Lietuvos rinktinės nariai (M.Labuckas, Justinas Zagurskas, Pavelas Smolkovas, J.Jeremejevas ir A.Buinickis) ir šį kartą pakviesti į komandą. Be jų, tuometinei rinktinei priklausė ir dar vienas dabartinės komandos žaidėjas – panevėžietis Arūnas Šteinas.
Kartą su prancūzais mūsiškiai jau žaidė ir atrankoje į Senojo žemyno pirmenybes. 2012 metais Maltoje vykusiame grupės turnyre prancūzai įveikė D.Kalpoko treniruojamą ekipą 3:1.
Paguodos įvartį tame mače įmušė ir šį kartą komandoje esantis Justas Gulbinas, o, be jo, rinktinės marškinėlius tuomet taip pat vilkėjo ir Vilniuje savaitgalį pasirodysiantys A.Šteinas, P.Smolkovas, J.Jeremejevas bei A.Buinickis.
Ginklų nesudeda
Nors skaičiai istorijos metraščiuose ir nieko gero nežada, turnyro šeimininkai iš anksto baltomis vėliavomis nemosuoja ir žada mesti iššūkį tiek futbolo nykštukei Andorai, tiek favoritais laikomiems prancūzams.
– Kokiomis nuotaikomis susirinkote į stovyklą? Ar komandoje turite visus futbolininkus, kurių ir norėjote? – 15min pradėjo pokalbį su Lietuvos salės futbolo rinktinės strategu K.Rudžioniu.
– Susirinkome pirmadienį ir jau turėjome tris treniruotes. Šį kartą į stovyklą negalėjo atvykti traumą patyręs Kauno „Vyčiui“ atstovaujantis Rolandas Leščius, tad vietoj jo iškvietėme Justą Gulbiną. Visi kiti kviesti žaidėjai, atvyko ir ruošiasi dvikovoms. Šiuo metu treniruojamės Kaune, į Vilnių kelsimės ketvirtadienį. „Siemens“ arenoje turėsime vieną valandos trukmės treniruotę, kaip ir mūsų būsimi priešininkai.
– Pirmoji varžovė Andora. Koks tai priešininkas?
– Būsiu atviras. Kol kas ruošiamės tik rungtynėms su Andora. Tai bus pirmosios mūsų rungtynės, apie šį varžovą turime šiandien kur kas daugiau informacijos, nes jie žaidė draugiškas rungtynes su Graikija ir Estija.
Prancūzus šeštadienį savo akimis pamatysime gyvai, tad iš to bus galima susidaryti geriausią vaizdą. Tai bus atrankos rungtynės, tad niekas neslapukaus. Pamatysime tikrą būsimų priešininkų pajėgumą ir turėsime parą namų darbams paruošti. Manau, jog šio laiko pasiruošti dvikovai su Prancūzija užteks.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Andora nėra futbolo šalis, tačiau norėtųsi, kad tiek auklėtiniai, tiek žiūrovai šį požiūrį pakeistų.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Andora nėra futbolo šalis, tačiau norėtųsi, kad tiek auklėtiniai, tiek žiūrovai šį požiūrį pakeistų. Mes taip pat nepriklausome elitui, silpnų varžovų Lietuvos salės futbolo rinktinei šiuo metu nėra.
Teko stebėti Andoros rungtynes, tai tikrai gera komanda, turinti ispaną trenerį. Sudėtyje yra nemažai ispaniškų pavardžių, vyrai gerai prilaiko kamuolį, brandžiai rungtyniauja taktiškai, neblogai išnaudoja standartines padėtis. Tai tikrai ne naujokai, diletantai ar mėgėjai. Andoros rinktinė žaidžia šiuolaikinį futbolą, kurį propaguoja geriausi treneriai.
Priešininkas tikrai stiprus ir rungtynės bus nelengvos.
– Bet turbūt geriau, jog pirmąsias rungtynes žaisite su šiuo varžovu, o ne prancūzais, kurie įvardijami turnyro favoritais?
– Prancūzai bus šios atrankos grupės favoritai ir nėra čia ką slėpti. Tai visai kito meistriškumo ir galimybių komanda. Tiek pati šalis, tiek klubai, kuriuose rungtyniauja šios rinktinės žaidėjai, tiek pasirengimo galimybės – Prancūzija mus lenkia visur.
Stebėdavomės, kaip jie žaidžia „lauko futbolą salėje“.
Maža to, pastaraisiais metais Prancūzija labai smarkiai tobulėja. Vien jau ką pasako jų draugiškos rungtynės su grandais ispanais, kurias jie pralaimėjo tik 0:2 ir 0:1. Nieko nuostabaus, kad ispanams įvarčio jie neįmušė, nes paprastai žemesnio kalibro komandoms jie net progų neleidžia susikurti, bet iš to, ką pavyko pamatyti, tai tikrai nebuvo žaidimas „į vienus vartus“.
Tiek taktiškai, tiek fiziškai prancūzai labai gerai pasiruošę. Žinoma, tam tikrais momentais ispanų meistriškumas nulėmė pergales, tačiau įmušti per dvejas rungtynes jiems pavyko tik triskart. Tai geriausiai iliustruoja Prancūzijos sugebėjimus ginantis.
– Pažymėjote, jog dabartinė Prancūzijos salės futbolo rinktinė labai sparčiai tobulėja. Kaip šiame kontekste atrodome mes?
– Beveik prieš dešimtmetį mes sėkmingai kovojome prieš daugelį didžiųjų Europos futbolo šalių, kaip Anglija ar Prancūzija, ir stebėdavomės, kaip jie žaidžia „lauko futbolą salėje“. Tačiau viskas iš esmės pasikeitė. Tačiau šių valstybių finansinės ir žmogiškųjų išteklių galimybės yra kur kas didesnės. Per visą šį laiką jos labai patobulėjo, tuo tarpu mes žengiame tik mažais žingsniukais į priekį.
– Vis dėlto praėjusių metų pabaigoje vykęs Baltijos taurės turnyras ir tik paskutinėmis akimirkomis išleista pergalė iš rankų žaidžiant prieš salės futbolo tradicijomis garsėjančios Latvijos rinktinę rodo, jog nuo kaimynų atotrūkis mažėja?
– Sunku vertinti vienareikšmiškai. Galbūt kartais būni pranašesni popieriuje, tačiau viską reikia iš naujo įrodinėti aikštėje. Kai kuriuos trūkumus kartais gali kompensuoti, noru ir kovingumu, kitais būdais. Kalbant apie Latvijos rinktinę, kai kada man susidaro įspūdis, kad klubuose jų žaidėjai demonstruoja geresnį žaidimą nei rinktinėje. Kodėl taip yra, čia jau klausimas ne man.
Stebuklingos burtų lazdelės čia nėra. Jei nori ko nors pasiekti, turi daug dirbti ir salės futbolas nėra išimtis.
Aš gerai pažįstu latvių salės futbolą. Daug esu matęs, dažnai nuvykstu į kaimyninę šalį stebėti šio čempionato rungtynių, analizuoju jų žaidimą. Kai gerai pažįsti priešininką, tuomet ir pasiruošti rungtynėms gali geriau. Apie kiekvieną Latvijos futbolininką turime nemažai informacijos. Kai kada galbūt reikia aukoti komandinę gynybą, bet daugiau dėmesio skirti vienam ar kitam žaidėjui. Tai kartais pasiteisina ir padeda pasiekti geresnį rezultatą. Taip įvyko ir tose rungtynėse (lietuviai pralaimėjo 2:4, nors iki 37 min. pirmavo 2:1 – aut.past.).
Bet kokiu atveju, latviai šiandien dar yra stipresni. Jų futbolininkai turi kur kas aukštesnio lygio rungtynių tiek čempionate, tiek Jeriomenkos taurės varžybose, klubai sugeba patekti ne tik į Europos taurės preliminarius etapus. Gerų varžybų patirties kaimynai turi kur kas daugiau. Kitas dalykas, kad jie treniruojasi po 4–5 kartus per savaitę ir kryptingai.
Stebuklingos burtų lazdelės čia nėra. Jei nori ką nors pasiekti, turi daug dirbti ir salės futbolas nėra išimtis. Treniruodamasis penkis kartus per savaitę gali nuveikti kur kas daugiau nei dirbdamas 2–3 sykius, kaip yra Lietuvoje.
– Šiemet nemažai kalbama apie Lietuvos salės futbolo čempionatą. Teigiama, kad brazilais sustiprėjusi Kauno „Vyčio“ komanda pakėlė ir visų pirmenybių kokybės kartelę, rungtynes stebi kur kas daugiau žiūrovų. Kokia yra jūsų nuomonė?
Mūsų lygis tikrai kyla, tačiau kiti tobulėja dar greičiau.
– Pasikartosiu, manau, jog mūsų lygis tikrai kyla, tačiau kiti tobulėja dar greičiau. Be abejo, brazilų atvykimas įpūtė naujų vėjų. Kitų komandų nusiteikimas žaidžiant su šiuo priešininku yra kur kas rimtesnis. Elementarus pastarųjų savaičių pavyzdys. Radviliškio „Lokomotyvas“ žaidėjai žaisdami šešiese namuose sugebėjo iškovoti lygiąsias, bet sekmadienį pralaimėjo Kauno „Inkarui“, kuris neturi nei brazilų, nei panašaus pajėgumo sudėties.
Mano nuomone, tai yra sveikintinas dalykas. Dabar lietuviams belieka persiorientuoti, kad šimtu procentų kovotų ne tik su „Vyčiu“, bet ir su kitomis komandomis. Jei taip įvyks, mūsų lygis kils kur kas sparčiau.
– Pirmą kartą salės futbolo rinktinė kovos „Siemens“ arenoje. Rungtynės tokioje didelėje arenoje mūsų rinktinei – pranašumas ar psichologinė našta?
– Laikausi nuomonės, kad salės futbole namų aikštės pranašumas yra labai nežymi smulkmena. Sirgaliai paprastai nei padeda, nei kuria priešišką atmosferą. Žinoma, užvesti futbolininkus kažkiek gali, tačiau visiems sąlygos yra vienodos – tenka žaisti vienodų (20x40m) matmenų aikštėje, su dviem vartais. Nei žolė čia lygesnė, nei aikštė platesnė, nei kamuolys rieda greičiau (šypsosi).
– O kalbant apie dangą?
– Kalbant apie dangą yra tam tikrų niuansų. Tiek mums, tiek visam pasauliui yra kur kas maloniau rungtyniauti ant parketo. Rungtyniaujant ant „Taraflex“ sintetinės dangos kyla nesklandumų visoms komandoms: kamuolys ritasi šiek tiek lėčiau, tenka kur kas labiau saugotis, sukibimas yra visai kitoks. Tačiau visas salės futbolo pasaulis šį žaidimą žaidžia tiek ant tokios, tiek ant tokios dangos, tad skųstis tikrai negalime. Žinoma, šis klausimas aktualus. Norėtume žaisti ant parketo, tačiau yra kaip yra.
– Prieš kiekvieną atrankos turnyrą viešumoje vis pasirodo būgštavimų, kad Kęstutis Rudžionis į rinktinę kviečia ne visus stipriausius žaidėjus. Pagal kokius kriterijus sudarote rinktinės žaidėjų sąrašą ir ar visi pajėgiausi žaidėjai šį kartą pakviesti į komandą?
– Visą laiką kviečiu tik pačius stipriausius, tačiau ar jie gali atvykti į rinktinę – kitas klausimas. Suprantame, jog neturime nė vieno profesionalo, kuris valgytų iš to duoną. Kalbų visuomet gali būti visokiausių. Kiekvienas žaidėjas ar specialistas mato vienaip, ar kitaip.
Teko girdėti, kad esu siejamas su „Vyčio“ komanda, tačiau šiandien stovykloje nėra nė vieno šio klubo žaidėjo.
Teko girdėti, kad esu siejamas su „Vyčio“ komanda, tačiau šiandien stovykloje nėra nė vieno šio klubo žaidėjo. Dabar turime daugiausiai žaidėjų iš Vilniaus „Bekento“. Ar tai reiškia, kad jau esu „Bekento“ žmogus? (juokiasi).
Taip galvojant, galima prisigalvoti įvairiausių sąmokslo teorijų. Turime ir taip labai mažą žaidėjų pasirinkimą, tad jeigu aš dar prisigalvočiau kažkokių papildomų kriterijų ir pradėčiau kažką „atsijoti“... Tai nei logiškai, nei normalu, nei protu suvokiama. Galbūt palikime tuos svaičiojimus kažkam kitam.
– Tai reiškia, kad iš visų norimų žaidėjų šiuo metu komandoje neturite tik traumuoto R.Leščiaus?
– Taip. Na žinoma mums labai būtų pravertęs ir Tomas Salamanavičius, tačiau Jonavos „Lietava“ jau pradėjo ruoštis A lygos sezonui ir nesutiko žaidėjo išleisti.
