Netikėtos lygiosios 1:1 Florencijoje su bulgarais, po trijų dienų neįmuštas Jorginho baudinys bei Yanno Sommerio stebuklai Bazelyje ir „Squadra Azzurra“ padėtis staiga tapo sudėtinga.
R.Mancini vyrai C atrankos grupėje vis dar užimą pirmąją poziciją, tačiau grumtynėse dėl vienintelio tiesioginio kelialapio į planetos pirmenybes padėtis komplikavosi.
Antroje pozicijoje žengiantys šveicarai atsilieka 4 taškai, tačiau yra sužaidę dviem mačais mažiau. Tai reiškia, kad pagal prarastus taškus jau ne Europos čempionai yra šios grupės favoritai. Žinant, kaip sėkmingai Nati renka taškus žaisdama su kur kas silpnesnėmis priešininkėmis, Apeninų futbolo visuomenės veiduose pasirodė pirmosios nerimo grimasos.
Situacija kol kas kontroliuojama, italams tereikia laimėti likusias dvikovas ir bilietas į Katarą bus kišenėje, tačiau didžiausias šalies dienraštis „La Gazzetta dello Sport“ pirmadienio numeryje anonsuodamas dvikovą su Lietuva, atskirą publikaciją skyrė ir atrankos varžybų formato priminimui bei analizei.
Antroji vieta italams reikštų persigrumimą papildomoje kovoje su kita žemyno komanda bei riziką antrą kartą iš eilės likti be pasaulio čempionato. To Calcio metraštyje nėra nutikę.
„Atsiprašau, jog taip netikėtai praradome keturis taškus, tačiau norėtųsi, kad vaikinai nepanikuotų ir išliktų tokie patys susikaupę. Viskas, ką mums reikia padaryti, laimėti likusius mačus. Liko trys rungtynės ir jei laimėsime, žengsime toliau. Dabar reikia ramybės“, – spaudos konferencijoje prieš dvikovą su lietuviais kalbėjo R.Mancini.
Per visą istoriją yra buvę vos trys sykiai, kai Europos čempione tapusi komanda nesugebėjo prasibrauti į po to sekusias planetos pirmenybes, bet reikia pripažinti, kad visos tos trys žemyno auksą nuskynusios komandos tai padarė ypač sensacingai – 1976-aisiais Čekoslovakija, 1992-aisiais Danija ir 2004-aisiais Graikija.
Italijos šiemetinis triumfas buvo kitoks, tad visa šalis ir toliau tiki R.Mancini magija.
„Trenerio rezultatai kalba už save. Šiuo metu rinktinė vargu ar galėtų turėti geresnį trenerį, nors mūsų šalis visuomet išsiskirdavo puikiais specialistais. Žinau, jog kadaise buvot atėmę taškų iš mūsų komandos, bet, atleiskit, šį kartą šansų neturit, nes mums laimėti yra būtina“, – antradienio rytą nedidelėje kavinukėje šalia pagrindinės miesto stoties mintimis dalijosi už baro dirbantis ir puodelį espresso man paruošęs Silvio.
Trečiadienio vakarą į „Mapei“ stadiono aikštę jo tautiečiai žengs pikti. Vien tam, jog anot Silvio, įrodytų, kad yra geriausia visų laikų komanda.
„Azzurri“ ištikimiausius fanus gerokai suerzino kai kurių Italijos dienraščių publikacijos po pastarojo rinktinės mačo Bazelyje. Prieš dvikovą svarbiausias akcentas buvo dedamas į nepralaimėtų rungtynių seriją, kuri jau tęsiasi nuo 2018-ųjų rugsėjo.
Visi vardijo, jog 35 mačų nepralaimėję italai yra paviję rekordines Brazilijos (1993-1996) ir Ispanijos (2007-2009) serijas, bet po lygiųjų atsirado ne vienas žurnalistas, iškapstęs, kad brazilai savoje serijoje turi ir dar vieną – 36-ąjį mačą su rumunais, tiesa, jis nėra oficialus.
Todėl garantuotą antspaudą ant rekordinio įrašo Italija privalo uždėti mače su lietuviais. Kad niekam nekiltų jokių klausimų.
„Benvenuti campioni d'Europa“ (pasveikim Europos čempionus) – toks sakinys švietė švieslentėje, kai Italijos rinktinė žengė į „Mapei“ stadiono aikštę savo paskutinei treniruotei prieš mačą su Lietuva.
„Campioni d'Europa“, – tokiais ir panašiais užrašais nukabinėti visi stadiono koridoriai ir praėjimai. Italija turi kuo didžiuotis. Ir didžiuojasi.
R.Mancini puikiai prisimena pirmąjį tarpusavio susitikimą Vilniuje. Tąkart lietuviams pavyko apsiginti kėlinį, bet antrajame Stefano Sensi ir Ciro Immobile įvarčiais nuskynė pergalę.
Italijos rinktinės treneris nebuvo linkęs stipriai analizuoti Lietuvos rinktinės pasikeitimų po to, kai prie komandos Valdą Urboną pakeitė Valdas Ivanauskas.
„Lietuvos komandos braižas išliko panašus – manau, kad jie ir toliau žais kietą fizišką futbolą ir pramušti tokią gynybą nebus lengva“, – pažymėjo R.Mancini.
Prieš tą mačą italai buvo praradęs vieną ryškiausių savo žvaigždžių Marco Verratti. Prieš lietuvius „Paris Saint Germain“ saugas neišbėgs ir trečiadienį.
Po mačo Šveicarijoje M.Verratti ir „Roma“ saugas Lorenzo Pellegrini sugrįžo patyrę lengvas traumas, tad R.Mancini nusprendė nerizikuoti ir pirmadienį leido abiems žaidėjams palikti rinktinės stovyklą.
Užtat šansas veikiausiai bus suteiktas dviem jauniems vietos futbolininkams. „La Gazzetta dello Sport“ dvikovą su lietuviais netgi šmaikščiai įvardijo kaip Raspadori-Scamacca derbį. 21-erių Giacomo Raspadori yra sužaidęs ketverias rungtynes už Italijos rinktinę, metais vyresnis Gianluca Scamacca – nacionalinės komandos debiutantas.
Abu jie, kaip ir Europos čempionas Domenico Berardi, atstovauja pastaraisiais metais Italijoje stebinančiam „Sassuolo“ klubui, o šis savo namų rungtynes žaidžia Emilijos Redžo mieste.
Spaudos konferencijoje Mancio tautiečių vadinamas R.Mancini neslėpė, jog rungtynėse su Lietuva bus priverstas galvoti ir apie tolimesnius mačus bei ieškoti gylio komandos sudėtyje.
Po sekmadienio mačo strategas tiesiai šviesiai pasakė, kad geriausiu Europos futbolininku neseniai išrinktas Jorginho yra pavargęs. Tą patį strategas pakartojo ir antradienio vakarą, užsiminęs, kad labai tikėtina, jog aikštės viduryje šį kartą išvysime lietuvius Vilniuje jau nuskriaudusį S.Sensi.
Kalbėdamas apie sudėtį, R.Mancini paliko daug mįslių, bet atskleidė vieną – Gianluigi Donnarumma bus pagrindinis komandos vartininkas.
„Šį kartą sudėtyje klaustukų yra ypač daug ir nuspėti R.Mancini sprendimus, ypač žaidžiant su silpnesnėmis komandomis bus sunku. Akivaizdu, kad treneris stengsis kai kuriuos žaidėjus pataupyti, nes atlaikyti tris mačus per tokį trumpą laiką yra labai sudėtinga. Manau, kad vidurio gynėjų liniją sudarys Alessandro Bastoni ir Francesco Acerbi, o kairiajame krašte žais kažkuris Federico - Chiesa arba Bernadeschi. Tai – pačios neaiškiausios pozicijos“, – 15min sakė italų RAI televizijai mačą komentuosiantis Alberto Rimedio.
Italija neabejoja, kad trečiadienį itališka trispalvė vėl suplevėsuos pergalingai. Beje, žaidžiant nacionalinei komandai komercinis „Mapei“ pavadinimas pakeičiamas į „Città del Tricolore“ (Trispalvės stadionas). Taip jis vadinamas neatsitiktinai – 1797 metais būtent Emilijos Redže pirmą kartą suplevėsavo dabartinės Italijos vėliava.
Italijos rinktinė per visą nuo 1910-ųjų trunkančią istoriją 171 tūkst. gyventojų turinčiame Emilijos-Romanijos provincijos centre žais trečias rungtynes ir visas jas laimėjo bei nepraleido nė vieno įvarčio: 2017-aisiais buvo įveiktas Izraelis (1:0), 2020-aisiais – Lenkija (2:0), o 1995-aisiais – ta pati Lietuva (4:0). Tiesa, pastarasis mačas vyko dar senajame „Stadio Giglio“, o vakaro žvaigžde tapo tris įvarčius įmušęs Gianfranco Zola.
Iš viso lietuviai su italais žaidė septynis sykius ir du kartus sugebėjo iškovoti lygiąsias, o vienintelį įvartį į keturis kartus pasaulio čempionų vartus įmušė dabartinis LFF prezidentas Tomas Danilevičius.
Metai | Vieta | Rezultatas |
---|---|---|
1995 (EČ '96) | Vilniaus „Žalgirio“ stadionas | 0:1 |
1995 (EČ '96) | Emilijos Redžo „Stadio Giglio“ | 0:4 |
2001 (PČ '02) | Triesto „Stadio Nereo Rocco“ | 0:4 |
2001 (PČ '02) | Kauno S.Dariaus ir S.Girėno | 0:0 |
2006 (EČ '08) | Neapolio „San Paolo“ | 1:1 |
2007 (EČ '08) | Kauno S.Dariaus ir S.Girėno | 0:2 |
2021 (PČ '22) | Vilniaus LFF stadionas | 0:2 |