R.Karpavičiaus viešas kreipimasis:
„Įvertinęs esamą situaciją ir parodytą futbolo bendruomenės palaikymą, deja, turiu pasakyti, kad šiandien net ir būdamas federacijos prezidentu, negalėčiau vykdyti visų savo įsipareigojimų ir programos reformuojant LFF.
Kad ir kiek svarbus būtų LFF prezidentas, jis vis tiek yra priklausomas nuo LFF Vykdomojo komiteto. Kaip jau anksčiau esu minėjęs, komiteto atsinaujinimas yra vienas svarbiausių federacijos uždavinių.
LFF prezidento postas nėra svarbiausias tikslas – svarbiausia yra futbolo ateitis, todėl pasilieku teisę su „Futbolo sąjūdžiu“ toliau vykdyti visuomeninę kontrolę. Manau, kad šiuo metu tokia mano misija bus naudingesnė ir suprantamesnė. Būtent dėl šių priežasčių rytojaus LFF konferencijoje pasakysiu, kad rinkimuose nekandidatuoju.
Manau, kad LFF prezidento rinkimuose rinkėjų balsai pasidalintų tarp manęs ir kito kandidato maždaug apylygiai. Esu įsitikinęs, kad šiandien LFF viduje aštri konfrontacija bei futbolo bendruomenės susiskaldymas nereikalingi, nes tai gali būti nenaudinga reformoms.
Manau, kad prezidentu bus išrinktas Е.Eimontas. Jam bus suteikta erdvė parodyti, ką gali. Taip pat pažiūrėsime, ar jam pakaks sugebėjimų tam, kad įvykdytų tai, ką žada, ar pavyks atsikratyti egzistuojančių įtakų. Žinoma, linkime jam sėkmės, pirmiausia sudaryti komandą, kuri atstatytų prarastą pasitikėjimą Lietuvos futbolu.
Mano nuomone, šiandien reikalinga nedelsiant keisti LFF įstatus, nes tik tai leistų į organizacijos valdymą įvesti naujus žmones, įsteigti visuomeninį priežiūros komitetą.
Visi susipriešinimai gali turėti neigiamų pasekmių federacijai ir galimu laikinu suspendavimu FIFA ir UEFA. Tai būtų labai nenaudinga Lietuvos futbolui bendrąja prasme.
Pasikartosiu, nepaisant visko, neišsigandau. Lieku su futbolu, bet šiandien sąžiningai sakau, jog didesnę savo veiklos prasmę matau likti su „Futbolo Sąjūdžiu“.
Dėkoju visiems mane palaikiusiems. Ypač klaipėdiečiams“.
