58 sporto šakų federacijoms paskirstyti 7 mln. eurų. Lėšos skirtos aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti.
Daugiausia lėšų strateginių sporto šakų grupėje teko Lietuvos plaukimo federacijai – daugiau nei 702 tūkst. eurų. Lietuvos krepšinio federacijai skirta daugiau nei 639 tūkst. eurų, o Lietuvos lengvosios atletikos federacijai – daugiau nei 563 tūkst. eurų.
Antrajame olimpinių sporto šakų katile savo dalies tikėjosi ir futbolininkai.
Vis dėlto LFF pateko į septynių nelaimingųjų sąrašą, kuriems finansavimas šiemet neskirtas. Be futbolininkų, šiame sąraše atsidūrė beisbolo asociacija, golfo, motorlaivių, žirginio sporto ir universalios kovos federacijos bei vandens slidininkų sąjunga.
„Lietuvos futbolo federacija neatitinka Sporto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyto reikalavimo, t. y. Lietuvos futbolo federacija savo steigimo ar kituose dokumentuose nėra įtvirtinusi savo vienasmenio valdymo organo Generalinio sekretoriaus maksimalaus galimų iš eilės einančių kadencijų skaičiaus tam pačiam asmeniui“, – priimtą sprendimą argumentavo ŠMM.
15min žiniomis, su panašiomis problemomis buvo susidūrę ir nemažai kitų sporto šakų federacijų, tačiau dauguma jų paskubomis pradėjo tvarkytis įstatus ir galiausiai atitiko kriterijus.
Savo pateiktoje paraiškoje iš aukštojo meistriškumo programos LFF tikėjosi gauti 277 700 eurų. Praėjusiais metais futbolo federacijai buvo skirta 66 838 eurai. 15min šaltinių teigimu, panaši suma federaciją būtų pasiekusi ir šiemet, jeigu būtų pavykę sutvarkyti šį teisinį formalumą.
„Mums tai nėra naujiena, nes finansavimas neskirtas ne tik futbolui, bet ir kitų sporto šakų federacijoms. Keletą pastarųjų savaičių bendravome su viceministre Kornelija Tiesnesyte, ji puikiai žinojo mūsų situaciją. LFF įstatus tvirtina konferencija, o jie dar turi būti patvirtinti UEFA ir FIFA. Generalinio sekretoriaus pozicija tiek LFF, tiek FIFA, tiek UEFA yra ne renkama, o skiriama Vykdomojo komiteto. Mes jiems tai aiškinome, jie mus suprato, bet šiandien kriterijai yra tokie, kad finansavimas mums nebuvo skirtas“, – rankomis skėsčiojo E.Stankevičius.
LFF prezidentas Tomas Danilevičius siūlo dėmesį atkreipti į dar vieną techninį niuansą.
„Sporto įstatymas išleistas 2019-ųjų sausio pradžioje, o kriterijų aprašas pateiktas tik balandžio mėnesį. Pateikti visą dokumentaciją turėjome vos pora savaičių. Tą ir padarėme, o tada sulaukėme laiško, jog neatitinkame kriterijų ir finansavimo negausime. Visgi sušaukti konferencijos per tiek laiko jau neturėjome jokių net teorinių galimybių. Kalbėjomės su ministerijos atstovais, suprantame, kad buvo žiūrima principingai ir pagal įstatymo raidę, tačiau vis tiek kelia nuostabą, kaip galima nustatyti samdomų darbuotojų kadencijas“, – 15min kalbėjo T.Danilevičius.
LFF vadovai neslėpė, kad LFF tikisi šią problemą išspręsti teisiniu keliu.
„Ruošiame teisinius dokumentus, kuriuos išsiųsime ir į ministeriją. Viską dar kartą išdėstysime, kaip yra pas mus, kaip UEFA ar FIFA. Paaiškinsime, kodėl taip staiga negalime priimti tokių sprendimų. Federacijos, kurios turi mažiau narių, gali susitvarkyti greičiau ir nėra priklausomos nuo tarptautinių organizacijų“, – aiškino LFF generalinis sekretorius.
Šiemetinė LFF konferencija buvo planuojama balandžio mėnesį, bet dėl išplitusio koronaviruso ją nuspręsta nukelti neapibrėžtam laikotarpiui. Pasibaigus pandemijai, Vykdomasis komitetas planuoja nedelsiant nustatyti ir paskelbti konferencijos datą.
E.Stankevičiaus teigimu, į jos darbotvarkę bus galima įtraukti ir šį punktą apie generalinio sekretoriaus kadencijų skaičių.
„Tikėtina, kad šis sprendimas tuomet ir bus priimtas. Aš pats taip pat nesu prieš, kad kadencijų skaičiaus ribojimas būtų įvestas, nėra taip, kad vengtume to. Galbūt net būtų ir teisinga, tačiau jei pažiūrėsime teisiškai, tai Generalinį sekretorių skiria ir atleidžia Vykdomasis komitetas, jis nėra renkamas konferencijoje. Iš darbo gali būti atleistas bet kada, kai tik pareiškiamas nepasitikėjimas tavimi. Visgi tai turi patvirtinti FIFA ir UEFA. Esame priklausomi nuo jų, šios organizacijos turi paskutinį žodį“, – teigė E.Stankevičius.
Jo teigimu, šis ŠMSM akibrokštas stipriai LFF finansinių pamatų neišjudins. Vasarį LFF pranešė, kad šiemet federacija disponuos 9 mln. eurų biudžetu.
„Galime gyventi ir be to. Valstybė prie futbolo federacijos metinio biudžeto prisideda juokinga dalimi – vos pusantro procento. Maža to, čia kalbame tik apie vieną finansavimo šaltinį, t.y. maždaug trečdalį to pusantro procento. Suma tikrai nežymi, tačiau svarbiausias čia pats principas, parodyti, kad tie kriterijai neatitinka realybės, nes daugumoje federacijų prezidentas yra renkamas, o generalinis sekretorius – tik administracijos darbuotojas, kuris tevykdo Vykdomojo komiteto iškeltus uždavinius. Man tai yra keista, bet pasikartosiu, jog galime pasikeisti savo įstatus – tai ne tragedija“, – kalbėjo E.Stankevičius.
