Rinktinė Rumunijoje: istorinis mačas, karučiai prieš pat autobusą ir E.Jankausko pokštai apie L.Antalį

Niūrus futbolo miestas

Lietuvos ir Rumunijos sostines skiria daugiau nei 1300 km. Šį atstumą užsakomuoju skrydžiu mūsiškiai įveikė rungtynių išvakarėse, penktadienį.

Iš oro uosto delegacija autobusu tiesiai keliavo į Ploještį – 56 km į Šiaurę nuo Bukarešto nutolusį miestą, istoriniame Valakijos regione.

Kelionę į Klaipėdos dydžio Ploještį trunka apie valandą, bet ir jos puikiai užtenka suprasti, kad išvažiavus už Bukarešto ribų Rumunija vis dar yra jautriai skurdo ir komunistinio režimo pasekmes tebejaučianti šalis.

mesagerdeconstanta.ro nuotr./Ploještis

Gatvės siauros, netvarkingos, apstatytos nudriskusiais ir nebaigtais statyti namais, jose daug į atvykėlius įdėmiai spoksančių ir, atrodytų, nieko neveikiančių vyrų akių.

Lietuvių kelionę autobusu gerokai praskaidrino ir kelis kartus prieš pat autobusą per gatvę nerūpestingai perbėgę provincijos gyventojai su karučiais.

„Iš kur jų čia tiek?“, – stebėjosi Lietuvos rinktinės analitikas Marius Babravičius.

Ploještis – apskrities centras, čia išvystyta naftos, chemijos, mašinų pramonė.

„Futbolas?“ – rumunų kalba šypsodamasis klausia taksi vairuotojas, vežantis Lietuvos žiniasklaidos atstovus link viešbučio ne pirmos jaunystės „Dacia“.

Išgirdęs teigiamą atsakymą, tuoj pat pirštu rodo į ant panelės priklijuotą vietos klubo „Petrolul“ logotipą bei aiškina, kad yra šios komandos sirgalius.

Mariaus Bagdono nuotr./Taksi Rumunijoje

Ploještis – futbolo miestas, nors svarbiausia jo komanda pastaraisiais metais išgyvena ne pačius geriausius laikus.

1924-aisiais metais įkurtas klubas praeityje yra keturis kartus tapęs Rumunijos čempionu, bet 2015-aisiais buvo sukrėstas finansinio drugio, bankrutavo ir net kurį laiką buvo išvis išnykęs iš futbolo žemėlapio.

Bet jau po metų ištikimiausi klubo sirgaliai atkūrė komandą ir pradėjo su ja žygį į viršūnę nuo ketvirtojo ešelono. Padedant stambiai Prancūzijos atliekų perdirbimo kompanijai „Veolia“ praėjusį sezoną klubas jau laimėjo trečią divizioną ir šiemet rungtyniauja antrajame.

Bet net ir neturėdamas komandos tarp keturiolikos stipriausių Rumunijos komandų, miestas vaidina svarbų vaidmenį dabartiniame šalies futbolo gyvenime. Ir šeštadienio UEFA Tautų lygos dvikova tai tik patvirtina.

Pokštas apie žalgirietį

Bukarešte stūkso 55 tūkst. žiūrovų talpinantis Nacionalinis stadionas, tačiau, anot Rumunijos federacijos atstovų, vejos kokybė jame pastaruoju metu apgailėtina, tad nacionalinei rinktinei kur kas geriau žaisti Ploještyje arba Kluže.

Apie aikštės kokybę ir ar ne parankiau lietuviams būtų buvę žaisti sostinėje, rungtynių išvakarėse klausimo sulaukė ir E.Jankauskas. Jam taip pat teko aiškinti, kad jau dvejus metus nebendrauja su Rumunijoje puikiai žaidžiančiu Giedriumi Arlauskiu, nes vartininkas pats pasiprašė būti nekviečiamas į komandą.

Puikios nuotaikos nestokojęs strategas vietos žiniasklaidos atstovus irgi spėjo nustebinti netikėtu klausimu. Rumunams paklausus, ar rezultatyviausias A lygos futbolininkas Liviu Antalis būtų kviečiamas į Lietuvos rinktinę, jei būtų tokia galimybė, strategas nedvejodamas atšovė klausimu: „O jūs žinote, kad jis vedė lietuvaitę?“.

Vietos žurnalistas gerokai sutriko ir trūktelėjo pečiais, kol šią nejaukią tylą greitai nutraukė pats treneris: „Aš dar negirdėjau, kad taip būtų nutikę, tad ir pakviesti į Lietuvos rinktinę jo negaliu.“

LFF nuotr./Edgaras Jankauskas ir Vykintas Slivka

Stadionas – miesto pažiba

Ploješčio gatvės tokios pat niūros, kaip ir dabartinis vietos „Petrolul“ paveikslas.

Simboliška, tačiau visiškai šalia komandos stadiono gatvių sankryžoje įsikūrusios ir dvi karstų parduotuvės, tarsi primenančios visai neseniai klubą ištikusią klinikinę mirtį.

2011-aisiais duris atvėręs UEFA ketvirtos kategorijos gražuolis stadionas akivaizdžiai iškrenta iš pilkų betoninių daugiabučių nusėto miesto paveikslo.

Jis pavadintas legendinio vietos futbolininko ir trenerio Ilie Oanos vardu ir šeštadienį priims jau penktąsias Rumunijos rinktinės rungtynes.

Wikipedia nuotr./Ploješčio Ilie Oanos stadionas

Kenčia už sostinės nusižengimus

Čia rumunai yra žaidę su Farerų salomis (Euro 2016 etranka), Kazachstanu (2018 metų pasaulio čempionato atranka) bei Suomija (draugiškos rungtynės).

Ploještyje vyko ir pirmoji UEFA Tautų lygos dvikova su Juodkalnija, tačiau, kaip ir tuo metu, taip ir šį šeštadienį vietos sirgaliai pasidžiaugti futbolo atmosfera negalės.

UEFA kirto negailėdama už nesiliaujančius vietos fanų rasistinius išpuolius ir panašaus pobūdžio plakatus Tautų lygos rungtynėse.

Nulinėmis lygiosiomis pasibaigusiame rumunų mače su serbais rasistiniai sirgalių įžeidinėjimai buvo nukreipti prieš Rumunijos kaimynę Vengriją.

„Scanpix“ nuotr./Neramumai Rumunijos ir Serbijos rungtynėse

Maža to, socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip rungtynių metu rumunų fanai skanduoja šūkius, palaikančius Serbijos teritorines pretenzijas į Kosovą.

Lyg to dar būtų maža, spalio 25-ąją Bukarešte vykusiose rungtynėse fanai įsiveržė į aikštę, tribūnose buvo deginami pirotechnikos užtaisai.

„Per tokį trumpą laiką mums jau antrąsias rungtynes teks žaisti be palaikymo. Kertame šaką, ant kurios patys sėdime, kenkiame ne kam nors kitam, o tik patys sau. Mums sirgalių palaikymas yra labai svarbus, tad noriu paprašyti jų elgtis atsakingiau“, – dvikovos su lietuviais išvakarėse pavojaus varpais skalambijo Rumunijos rinktinės strategas Cosmina Contra.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Cosminas Contra

Maža to, skaudžios finansinės rykštės už šiuos incidentus sulaukė ir Rumunijos futbolo federacija. Už rasistinius išpuolius UEFA jai skyrė 50 tūkst. eurų baudą, o dar 23 tūkst. teks sumokėti už fanų išbėgimą į aikštę ir pirotechnikos deginimą.

Prie tuščių tribūnų Lietuvos rinktinė oficialių rungtynių dar niekada nėra žaidusi.

Iki šiol mažiausiai žiūrovų mūsiškių žaidimą stebėjo atrankoje į 2016-ųjų metų Europos čempionatą.

Tuomet Saravalėje į dvikovą su San Marinu oficialiai susirinko 986 aistruoliai.

Šio ciklo antirekordas – 1515 fanų Tautų lygos rungtynėse namuose su Juodkalnija.