Prisisekite diržus.
1999-ųjų rugsėjo pradžioje Lietuvos rinktinė atvyko į Farerų salas. Kaip ir 2022-ųjų birželį, tuomet LFF užsakė skrydį komandai, tačiau prieš 23-ejus metus viskas atrodė kiek kitaip.
„Nežinau, ar federacija pataupė, ar ne, bet užsakė mums karinį lėktuvą. Paprastas lėktuvas, kuris pats nenuskrenda iki Farerų. Mums reikėjo leistis Norvegijoje, ten pasipildėme degalų“, – prisiminimais su 15min dalijosi vienas to meto žaidėjų Andrius Skerla, dabar vadovaujantis Kauno rajono „Hegelmann“ komandai.
„Lėktuve sėdėjom kaip desantininkai. Aplink bagažas supakuotas, surištas, kad neskraidytų po lėktuvą“, – šypsojosi A.Skerla.
Ir nors ne itin patogiai, rinktinė tikslą pasiekė. Tik oro uoste sulaukė įdomios reakcijos dėl transporto priemonės.
„Kai nusileidome, kažkoks lėktuvas buvo irgi ką tik nusileidęs. Pilotai ėjo pro šalį ir prie smilkinio pirštą sukiojo. Suprask, kvailiai su tokiu lėktuvu atskridę, išprotėję. Sakė, kad prieš metus ar dvejus buvo toks kalnuose nukritęs. Kiek po to teko aiškintis, ten skrenda reaktyviniai lėktuvai, mūsų buvo paprastas, mažas, lengvas“, – prisiminimais dalinosi treneris.
Rugsėjo 8-ąją laukė ir rungtynės, kurias lietuviams pavyko laimėti 1:0 po Tomo Ramelio įvarčio 51-ąją minutę.
Dabartinis LFF prezidentas Tomas Danilevičius taip pat buvo Fareruose prieš 23 metus, nors jo ten būti neturėjo – žaidėją į rinktinę iškvietė, nes Valdas Ivanauskas patyrė traumą.
Pilotai ėjo pro šalį ir prie smilkinio pirštą sukiojo. Suprask, kvailiai su tokiu lėktuvu atskridę, išprotėję.
„Buvo dar žolė šitame stadione, ne dirbtinė veja ir tik viena tribūna. Oras tragiškas, pučia didžiulis vėjas. Kamuolį vartininkas išmušinėja, o šis grįžta atgal. Jei iki 16 metrų nuspiria, jau gerai“, – pasakojo T.Danilevičius.
Kitą dieną po mačo turėjo būti skrydis atgal, bet leidimo kilti niekas nedavė ilgai. Didžiulis vėjas ir audra stabdė rinktinės išvykimą. Tik keli futbolininkai, kuriems žūtbūt reikėjo parvyti į klubus, skrido „įprastais“ lėktuvais, o štai likusi komanda laukė keletą dienų.
„Važiuojam, važiuojam autobusu neišskridę, Latoža sako vairuotojui: „Stok! Va aikštė, einam treniruotis“. Kažkas kažkiek daiktų turėjo, išėjom, pasitreniravome. Kitą dieną vėl „ne“ mūsų išskridimui pasakė“, – su šypsena prisiminė įvykius LFF prezidentas.
„Porą dienų atsėdėjom ir reikėjo jau galiausiai kažkaip skristi atgal“ – pasakojo A.Skerla.
Jis prisiminė, kad palikimo takas – gana įdomus.
„Tu kyli, o priešais – kalnas, o tada – ir dar vienas. Kildamas turi išlaviruoti tarp tų kalnų. Kiti lėktuvai kyla ir ramiai nuskrenda, nesvarbu jiems, ar vėjai pučia. Na o mes...“ – atsiduso A.Skerla.
Visas oro uosto personalas išėjęs ir žiūri. Toks vaizdas, kad mirtininkus lydi.
„Sėdime vienas prieš kitą, langų nėra, – prisiminė T.Danilevičius. – Per vidurį sudėta manta, užmestas tinklas, viskas pririšta. Tik gale yra keturios vietos, kur yra langeliai. Pradėjome eiti į tą lėktuvą, atsisukam, o ten visas oro uosto personalas išėjęs ir žiūri. Toks vaizdas, kad mirtininkus lydi. Nebuvo malonu.“
Pakilimo procedūra buvo tokia nemaloni, kad A.Skerlos rankose atsirado rožančius.
„Net nesupratau, iš kur pas mane rankose tas rožančius atsirado. Nesu tas, kuris kiekvieną savaitę į bažnyčią eitų, kartais apsilankau. Kai pakilome, pakliuvome į oro duobę, lengvas kritimas tas... Tikriausiai esat ne kartą pajutęs. Nemeluosiu, buvo kritimas. Žinot, kai viskas per pilvą pereina? Bet paskui kažkaip pagavo lėktuvas ir įsisuko. Tikrai buvo vienas nemaloniausių pakilimų mano gyvenime. Prakaitas mušė taip, kad rankos šlapios buvo, visos raudonos nuo rožančiaus. Visi kiti irgi išbalę sėdėjo“, – pasakojo A.Skerla.
Kokia buvo kitų reakcija, jis prisiminti nelabai galėjo.
„Nežinau, aš buvau tokios būsenos, kad... Visi panašiai jautėsi. Gal kažkam tas ir normalu buvo, aš nežinau“, – svarstė šiuo metu trečioje vietoje A lygoje su „Hegelmann“ klubu žengiantis specialistas.
Puikiai visą pakilimą pamena ir T.Danilevičius.
„Pradėjome kilti. Jėzus tu mano... Gūsis – pakylam, dar gūsis – vėl pakylam. Tada momentas – laisvas kritimas. Visi įsikibę, dūsauja. Sėdi Skerla šalia – rožančių laiko. Tyla. Mirtina tyla. Toks vaizdas, kad pilotų kabinos durys nebuvo uždarytos, jos daužosi. Viskas lyg siaubo filme, nes nieko nematai – tik jauti, kad kyli ir krenti, vėl kyli, vėl krenti. Prasidėjo tik tas kritimas ir Leonas Mickus suriko: „****, prisiskraidėm“. Ta frazė iki šiol ausyse skamba.“
„Bet tada toks jausmas, kad bac – atsiplėšėme, pralaviravome tarp tų kalnų ir išskridome galiausiai“, – kaip ir 1999-aisiais, atsiduso T.Danilevičius.
Tik pilotų reakcija buvo iškalbinga ir daug pasakanti.
„Kai pakilome, durys atsidarė ir matom tuos pilotus – prakaitą nuo kaktos valo ir valo. Jei jau jis – karinio lėktuvo pilotas taip – tai čia buvo įdomu. Po to laiko, sakyčiau, skrydžiai pasidarė toks ant ribos dalykas. Nelabai maloniai jaučiausi. Paskui laikas praeina ir lyg viskas gerai, bet ta kelionė giliai įstrigo“, – 15min pasakojo T.Danilevičius.
Ir vis dėlto, kodėl buvo skrendama kariniu lėktuvu?
„Šito negaliu pasakyti, federacija organizuoja keliones. Tais laikais skrydžių visokių būdavo. Ir iš Rusijos visokios kompanijos skraidino. Buvo atsitikimas ir kai iš Italijos negalėjome išskristi, iš Ispanijos taip pat. Nuotykis ten tikrai geras. Sugedusį lėktuvą bandė pilotas pataisyt kažkokiu lyg kūju. Kažkur nuėjo ir pradėjo daužyti, tai pusė keleivių išlipo. Pamatė, kad kažkas kažkur lėktuvą kala, tai ėmė ir išlipo. Paskui lyg ir kitą lėktuvą atsiuntė. Tokių atvejų būdavo“, – su šypsena prisiminė A.Skerla.
T.Danilevičius pasakojo, kad ir dabar kitos rinktinės kartais susiduria su problemomis. Štai Liuksemburgas neseniai taip ir nenutūpė Fareruose – apsisuko ir naktį praleido Norvegijoje, o Izraelio nacionalinė komanda žemę pasiekė tik trečiu bandymu.
„Laisvas kritimas“ 1999-ųjų rugsėjį buvo lėktuve, bet dabar ir Tautų lygos startui toks apibūdinimas tiktų. Įdomu tai, kad lažybininkai Lietuvos ir Farerų salų dvikovoje favoritais laiko 50-ties tūkstančių valstybę.
„Jie stebi rezultatus, mato abiejų komandų pasiekimus, žino, kad mums ten tikrai nebūna lengva, – dėstė A.Skerla. – Aš įsitikinęs, kad lengva ten nebus. Prieš keletą metų žaidėme, tai negali sakyti, kad ji geresnė komanda, bet tikrai nėra blogesnė.
Abi rinktinės nedžiugina rezultatais. Ir seniau, ir dabar sunku žaisti su Farerų salų komanda, nes lietuviams visuomet keliama užduotis laimėti.
Farerų klimatas yra vertas atskiro pasakojimo. Nuolatinis stiprus vėjas, dažnas lietus ir neįtikėtinos orų permainos pasitinka svečius.“
Bet A.Skerla nemano, kad tai turėtų daryti įtaką šeštadienio susitikimui: „Nereikėtų taip kalbėti. Bet kur, kur vėjuota, lietinga – sudėtinga žaisti. Dabar nėra tas audrų sezonas, šiek tiek kitaip viskas. Dabar Fareruose ir naujas stadionas. Nemanau, kad bus taip blogai su sąlygomis.“
Pats treneris į rinktinę yra išleidęs ir keturis savo auklėtinius – puolėjus Augustiną Klimavičių ir Igną Kružiką, saugą Vilių Armanavičių ir vartininką Igną Plūką.
Abu atakuojantys žaidėjai žengė į aikštę rungtynėse su Liuksemburgu, kurias Lietuvos komanda pralaimėjo 0:2.
Per dvejas rungtynes lietuviai įvarčio dar nėra mušę.
Tiek nuo pirmųjų minučių pirmajame mače žaidęs A.Klimavičius, tiek ir jį keitęs I.Kružikas, neabejoja A.Skerla, jaučia ir jaudulį.
„Tikrai jauduliukas yra. Klimavičius... Jis penkis mėnesius vyrų futbolą žaidžia, prieš tai buvo jaunimo futbole. Natūralu, kad, jei gauni pakvietimą, tai yra didelė galimybė, turi įrodyti, kad kažką sugebi. Bet esmė ne tame. Negaliu sakyti, kad jis gerai ar blogai sužaidė. Puolėjas priklausomas nuo kitų žaidėjų.
Jis niekur neatsirado prie tranzicijų ar skerso perdavimo. Perdavimai buvo atlikti ne į tas vietas, kur turi būti puolėjas. Visi kalba, kad jis blogai sužaidė. Natūralu. Jei jis būtų turėjęs nors vieną galimybę ir jos būtų neišnaudojęs... Jis šiaip kamuolių nepraradinėja, jis užsikabina gerai. Puolėjai daug lietimų neturi. Atliko 10 perdavimų, tiksliai – 9. Praktiškai be kamuolio žaidė“, – analizavo A.Skerla.
„Jis nėra tokio lygio žaidėjas, kuris pasiims kamuolį, apsives tris ir įmuš. Jis ne toks“, – pridūrė A.Klimavičiaus treneris.
Kalbėdamas apie I.Kružiką, A.Skerla pažymėjo, kad A lygoje jis „Hegelmann“ komandoje turi daugiausiai progų, atlieka daugiausiai smūgių, bet realizuoja jas toli gražu ne visada.
„Tai yra bėda, bet jis tuose momentuose atsiranda, tačiau išnaudojimo nėra. Jiems sudėtinga abiem. Visai rinktinei sunku, ji kardinaliai pasikeitusi. Vis tik turi kabintis gavęs tokią galimybę, ne kiekvienas jos sulaukia“, – sakė A.Skerla.
