Rinktinės trenerių pirmi kartai: I.Pankratjevo ar J.Kvedaro pėdomis žengs V.Urbonas?

Du kėlinius po pusvalandį trukusi treniruočių pobūdžio dvikova be žiūrovų prieš penktajame Vokietijos futbolo ešelone žaidžiantį Tryro „Eintracht“ klubą (1:0), kurioje naujasis treneris dviem sudėtimis išbandė visus į rinktinę pakviestus žaidėjus.

Taip skurdžiai pasirengęs V.Urbonas debiutuos karštoje kėdėje prieš Liuksemburgo komandą 2020-ųjų metų Europos čempionato atrankoje.

Ar to užteks, pamatysime penktadienį Josy Barthelo stadione, bet istorija rodo, kad toks debiutas – nors ir neįprastas, bet nebus ir pirmas.

Trys atvejai – skirtingos istorijos

Iš dešimties pirmtakų, vadovavusių nacionalinei komandai, prie rinktinės vairo debiutuoti iš karto oficialiuose mačuose teko vos dviem specialistams ir abiejų jų patirtis gerokai skyrėsi.

2013 metais komandos vairą perėmęs Igoris Pankratjevas irgi į pirmą mūšį ėjo neapšilęs kojų, bet spalio 11-ąją išjojo su skydu, o ne ant jo.

Trenerio poste strategas debiutavo pasaulio čempionato atrankos rungtynėmis namuose su latviais. Sauliaus Mikoliūno ir Fiodoro Černycho taiklūs smūgiai lėmė lietuvių pergalę 2:0 ir šis rezultatas leido mūsiškiams galiausiai aplenkti kaimynus turnyro lentelėje.

Misija, tuo metu tekusi I.Pankratjevui, nebuvo lengva. Lietuvos futbolo visuomenė buvo smarkiai nusivylusi vengro Csaba Laszlo postringavimais ir rezultatais, tad pasaulio čempionato atrankos ciklo viduryje vairą perėmęs strategas iš karto ėmėsi kardinalių permainų.

Jis iš karto išdraskė buvusį rinktinės branduolį ir už borto paliko senbuvius Marių Stankevičių, Žydrūną Karčemarską, Edgarą Česnauskį, nesugrąžino į komandą ir pirmtako jau nekviestų Tomo Danilevičiaus bei Deivido Šembero.

Sprendimas, bent jau trumpam, pasiteisino. „Visi puikiai suprato, kad mus tenkino tik pergalė ir revanšas“, – tuo metu kalbėjo pergalingai debiutavęs I.Pankratjevas.

V. Knyzelio/LFF.lt nuotr./Igoris Pankratjevas

Kitam avantiūristui viskas baigėsi žymiai prasčiau. 2000-ųjų metų rudenį Lietuvos futbolo gerbėjai prisimena kaip vieną žvarbiausių laikotarpių.

Stasio Stankaus vadovaujamą ekipą atrankoje į 2002 metų pasaulio čempionatą Kaune net 4:0 sumušė Gruzijos rinktinė ir po šio fiasko LFF nusprendė imtis skubotų permainų. Prie komandos vairo stojo buvęs S.Stankaus asistentas Julius Kvedaras, tačiau būsimas federacijos prezidentas smarkiai nusvilo. Lietuviai po keturių dienų Kaune dar kartą 1:6 kapituliavo prieš Vengriją, o J.Kvedaro karjera prie rinktinės vairo baigėsi vos tik prasidėjusi.

„Pagrindinė tokio fiasko priežastis – neturėjome kur treniruotis. Paskambino Robertas Tautkus ir pasakė, kad reiks važiuot į „Inkaro“ stadioną ir ten ruoštis. Nuvažiuojame, o ten jau vyksta kažkokios treniruotės. Jam pranešu apie tai, o jis mane nukreipia į dabartinį KTU stadioną. Stadiono prižiūrėtojas nacionalinei rinktinei skiria tik pusę aikštės. Neatvyko nei asistentas Julius, nei du girti rinktinės gydytojai.

Maža to, kai kurie iš Rusijos atvykę žaidėjai, kurių pavardžių neminėsiu, buvo tikrai nekokios formos. Atrodė, kad mes atakuojame, o varžovai mums įvarčius muša.

Po pralaimėjimo 0:4 Gruzijai ir matant, kas darosi komandoje viduje, kito sprendimo negalėjo būti. Aš pasitraukiau, bet vairą perėmęs J.Kvedaras „sudegė“ taip pat, nes komanda jau buvo demoralizuota“, – apie vieną juodžiausių šalies futbolui mėnesių 15min yra kalbėjęs S.Stankus.

Alfredo Pliadžio nuotr./Julius Kvedaras ir Vladas Urbonas

Be rimtos repeticijos iš karto į oficialų mūšį ėjo ir prie Lietuvos rinktinės vairo stovėjęs Jose Couceiro.

Jis 2008-ųjų rugsėjį nusivežė savo naują komandą į Rumuniją ir netikėtai Kluže iškovojo vieną įstabiausių pergalių per visą šalies futbolo istoriją.

Mariaus Stankevičiaus, Sauliaus Mikoliūno ir Mindaugo Kalono įvarčiai ir skaičiai 3:0 aukso raidėmis įrašyti į Lietuvos futbolo istoriją, o toks smagus startas davė neblogą postūmį ir tolimesnėms 2010 metų pasaulio čempionato atrankos kovoms.

„Be abejo, tikėjomės laimėti, nors mūsų šansais ir nedaug kas tikėjo. Uždavinys buvo sunkus, bet įmanomas ir mes tai padarėme“, – po dvikovos savo vyrus gyrė J.Couceiro.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jose Couceiro

Tiesa, akylesni Lietuvos futbolo gerbėjai pasakytų, kad portugalo debiutas įvyko dviem savaitėmis anksčiau Marijampolėje, kai rinktinė žaidė draugiškas rungtynes su Moldova.

Rugpjūčio 20-ąją vykusiame LFF posėdyje buvo nuspręsta, kad J.Couceiro prie komandos vairo pakeis Algimantą Liubinską ir jau tą patį vakarą naujasis treneris stebėjo savo auklėtinių žaidimą. Nors šiai dvikovai komandą ruošė buvę A.Liubinsko asistentai Saulius Širmelis ir Vitalijus Stankevičius, oficialiame rungtynių protokole vyriausiojo trenerio eilutėje jau buvo įrašyta portugalo pavardė.

Bet ir šis karštas debiutas J.Couceiro nusisekė – Lietuva nugalėjo 3:0.

Debiutas nesusiklostė tik kartą

Beje, tie patys S.Stankus ir J.Kvedaras iki šiol yra vieninteliai Lietuvos rinktinės treneriai, kurie oficialiose rungtynėse debiutavo pralaimėjimais.

Kuo baigėsi J.Kvedaro vienadienė avantiūra, jau minėjome, o S.Stankus prie rinktinės vairo debiutavo mėnesiu anksčiau Bukarešte. Dvikovoje su rumunais lietuviai pralaimėjo 0:1, praleidę Ionelio Ganea įvartį tik 89-ąją minutę, bet ant vienos rankos pirštų galima suskaičiuoti akimirkas, kada lietuviams pavyko pereiti aikštės vidurį.

Visiems kitiems aštuoniems strategams pasaulio ar Europos čempionatų atrankas pavykdavo pradėti lygiosiomis arba pergalėmis.

Benjaminas Zelkevičius (1995), Algimantas Liubinskas (1992), Kęstutis Latoža (1998), Raimondas Žutautas (2010), Csaba László (2012) ir Edgaras Jankauskas (2016) oficialiose rungtynėse debiutavo lygiosiomis, jau minėti J.Couceiro ir I.Pankratjevas – pergalėmis.

Skaičiuojant debiutus ne tik oficialiose rungtynėse, į akis krenta faktas, kad vos tik perėmus komandos vairą, startuoti pergale yra gana sudėtingas uždavinys.

Be jau minėtų J.Couceiro ir I.Pankratjevo pergalių, švęsti pergalę, stojus prie komandos vairo, dar pavyko tik Kęstučiui Latožai.

1998-ųjų balandį B.Zelkevičių pakeitęs strategas Baltijos taurės rungtynėse Liepojoje sugebėjo laimėti prieš Latviją 2:1.

B.Zelkevičius, S.Stankus ir C.László debiutavo lygiosiomis, A.Liubinskui, J.Kvedarui, R.Žutautui ir E.Jankauskui – teko patirti pralaimėjimus.

Į kurias gretas po penktadienio atsistos V.Urbonas?

Varžovai eksperimentavo su belgais

Tuo metu, kai Lietuvos rinktinė Tryro mieste žaidė su vietos komanda, mūsiškių būsimi priešininkai irgi turėjo panašią repeticiją.

Apie 30 km nuo sostinės esančiame Biseno miestelyje Liuksemburgo futbolininkai sužaidė draugišką mačą su antrajame Belgijos divizione žaidžiančiu Briuselio „Royale Union Saint-Gilloise“ klubu ir nugalėjo 2:1.

Abu įvarčius rungtynių pradžioje šeimininkams pelnė mėgėjiškame „Pau“ klube rungtyniaujantis Vincentas Thillas. Belgai antrajame kėlinyje sugebėjo rezultatą sušvelninti.

FLF nuotr./Liuksemburgo rinktinė prieš draugiškas rungtynes

„Esu labai patenkintas vaizdu, kurį mačiau aikštėje. Mums ypač reikėjo šios repeticijos. Mane tenkino greitis, agresija, žaidimo intensyvumas ir situacijos, kai norėjome paspausti priešininką. Po pertraukos teko daugiau gintis, bet buvo labai naudinga pakeisti žaidimo ritmą ir pratintis prie varžovų spaudimo“, – mačui su lietuviais jau ruošėsi apie dvikovą su lietuviais jau galvojo Liuksemburgo vyriausiasis treneris Lucas Holtzas.