Trejas pirmąsias rungtynes V.Ivanausko auklėtiniai pralaimėjo bendru rezultatu 1:10, tačiau naujasis rinktinės strategas, bendraudamas su 15min, dar sykį pakartojo, kad stebuklų ir greitų pokyčių jis nei žadėjo, nei pats tikėjosi. Priešingai – mačuose su Šiaurės Airija, Bulgarija ir Italija jis įžvelgė daugiau teigiamų dalykų nei neigiamų.
„Iš mūsų pusės – iš trenerių ir iš žaidėjų – tie nurodymai bei tikslai, kurie buvo kelti, buvo įvykdyti. Taip, rezultatų nėra, bet, kaip jau minėjau imdamasis šio darbo, laukti jų artimiausiu metu yra labai sunku. Gal bus kažkokie vienadieniai, vienerių, dvejų ar kelerių rungtynių teigiami rezultatai, bet mes žiūrime visai kita kryptimi – į ateitį. Vienkartiniai rezultatai mūsų tikrai nedomina“, – 15min dėstė 55-erių V.Ivanauskas.
„Mus domina, kaip žaidėjai tobulėja, kaip supranta, ko iš jų reikalaujame. Sugrįžę į savo klubus, jie privalo dirbti, investuoti į save, nes čia, rinktinėje, mes jau gauname tokią prekę, kokia ji šiuo metu yra“, – tęsė naujasis nacionalinės komandos vairininkas.
„Rūsčiuoju Ivanu“ per karjerą vadintas puolėjas džiaugėsi rinktinėje įvesta drausme. Tiesa, vadovauti komandai jam teko iš izoliacijos viešbutyje, o vėliau – namuose, sėdint prie ekrano. „Buvo visko. Pirmą sykį taip gyvenime“, – rankose kaitusį telefoną prisiminė strategas.
Pirmųjų rungtynių su Šiaurės Airija išvakarėse V.Ivanauskui, vieninteliam visoje rinktinėje, buvo nustatytas teigiamas COVID-19. Debiutinį kostiumą teko pakabinti atgal į spintą, o rinktinės vairą prie aikštės perduoti asistentams: Tomui Ražanauskui, Andriui Ramonui ir dviem vokiečiams – Thomui Klimmeckui bei Davidui Bergneriui.
„Su sveikata – viskas gerai. Jokių simptomų. Esu dukart pasiskiepijęs. Neįsivaizduoju, kur galėjau užsikrėsti. Gal keliaudamas į Belgiją? Saugojausi, bet, žinote, oro uostai ir taip toliau“, – svarstė V.Ivanauskas.
„Šiuolaikinės technologijos dirbti leido, problemų nebuvo, bet, žinoma, tas darbas nebuvo kokybiškas. Norėjosi būti arčiau komandos, matyti žaidėjų nuotaikas. Per ekraną to nepamatysi. Kita vertus, dar sykį įsitikinau, kad visi asistentai, kurie yra pakviesti į rinktinę, tikrai verti čia būti. Esu labai patenkintas jų darbu“, – pokalbį tęsė rinktinės strategas.
Jis gyrė ir jaunuosius komandos futbolininkus, gavusius šansą pasaulio čempionato atrankoje. Visose komandos rungtynėse žaidė 20-metis Benas Šatkus, vidurio gynėjų grandį sudaręs su vos metais vyresniu Edgaru Utkumi, taip pat 23-ejų Linas Mėgelaitis ir Edgaras Dubickas. Debiuto sulaukė ir 18-metis Artemijus Tutyškinas, 21-erių Karolis Uzėla, 23-ejų Eligijus Jankauskas bei metais vyresnis Dominykas Barauskas.
„Nė vienas žaidėjas manęs nenuvylė. Kai kurie netgi pozityviai nustebino. Šatkus, Utkus ir Mėgelaitis, kurie anksčiau nebuvo tvirti rinktinės žaidėjai, įrodė, kad yra verti čia būti. Gal Dubickui sekėsi kiek sunkiau, bet aš jį puikiai suprantu, puolėjo duona šioje komandoje tikrai labai sunki. Aišku, ir iš savęs reikia daugiau reikalauti bei dirbti“, – jaunųjų rinktinės futbolininkų pasirodymą vertino V.Ivanauskas.
Dar daugiau eksperimentų ir naujų veidų rinktinėje galime išvysti jau spalio mėnesį, kai Lietuvos rinktinė žais dvejas rungtynes namuose – su Bulgarija ir Šveicarija.
„Pasirinkimas yra toks, koks yra. Šiame lange tik dėl traumų neturėjome kelių futbolininkų. To paties Sauliaus Mikoliūno. Kita vertus, jei 37-erių žaidėjas yra geriausias, tai parodo, kur šiuo metu yra mūsų futbolas. Bet pamąstymų apie sudėtį tikrai yra. Mačiau Mariaus Stankevičiaus rinktinės (iki 21 metų – aut. past.) rungtynes su Ispanija – ten situacija tikrai sunki, bet 19-mečių rinktinėje yra keletas perspektyvių žaidėjų, galinčių papildyti nacionalinę komandą jau artimiausiu metu. Jų rezultatai tikrai džiugina“, – intrigą paliko V.Ivanauskas.
Kalbėdamas apie pralaimėjimus Šiaurės Airijai (1:4), Bulgarijai (0:1) ir Italijai (0:5), lietuvių treneris pabrėžė jėgų trūkumą ir pasiruošimo stoką.
„Per visą šį ciklą turėjome vos pusantros treniruotės. Daugeliui žaidėjų tai buvo netgi ketvirtos rungtynės per 10 dienų. Žaidėjai atvyko vėluodami, nes paskutinę dieną dar žaidė rungtynes savo klube. Net ir Lietuvos pirmenybės vyko sekmadienį“, – pabrėžė V.Ivanauskas.
„Kitais metais, nesvarbu, ar treneris bus Ivanauskas, ar Petrauskas, ar bet kažkas, reikia sudaryti tokį „A lygos“ tvarkaraštį, kuris padėtų Lietuvos rinktinei, o ne kenktų. Suprantu klubų interesus, finansinę situaciją, bet nacionalinė rinktinė yra veidas. Į tai turi būti atsižvelgiama“, – tęsė rinktinės strategas.
„Aš suprantu, kad „Žalgiris“ sprendė savo privačias problemas. Bet visi 4 žaidėjai, kurie buvo pakviesti į rinktinę, visi žaidė „A lygoje“, ir Saulius Mikoliūnas gavo traumą. Tai atsiliepė ne tik rinktinei, tai atsilieps ir pačiam „Žalgiriui“. Jie pakenkė patys sau“, – pridūrė V.Ivanauskas.
Iš vidaus susipažinęs su dabartiniu rinktinės futbolu, buvęs žymus puolėjas, pats ne vienerius metus praleidęs aukščiausioje Vokietijos „Bundesligoje“, vardijo problemas.
„Mūsų futbolui trūksta labai daug. Noro tikrai yra daug, bet patys elementariausi futbolo elementai – pradedant nuo technikos, baigiant fiziniu pasiruošimu yra labai žemo, vidutinio lygio. Žaidėjo fizinis pasiruošimas yra ypač svarbus. Turi dirbti ne tik galva, bet ir kojos, nes be fizinio pasiruošimo šiuolaikinis futbolas neegzistuoja“, – rėžė V.Ivanauskas.
„Ir šitos problemos yra ne tik vyrų futbole. Tas pats ir mūsų jaunimo rinktinėse. 7 mėnesius dirbau su mūsų 19-mečių rinktine, įsigilinau į situaciją. Problemos – akivaizdžios, bet jos – nesprendžiamos. Jeigu mes to nepadarysime, tai ir liksime ten, kur esame. Kiekvienos rungtynės bus kaip loterija. Kartais gal pasiseks, bus kažkoks vienkartinis rezultatas, bet ilgalaikėje perspektyvoje – šansų nematau. Reikia kardinaliai keisti visą jaunimo treniruočių programą“, – bedė pirštu nacionalinės komandos vairininkas.
„Reikia trenerių, kurie domėtųsi, norėtų ką nors pasiekti, kad treniruotės su vaikais jiems nebūtų tik laiko užimtumas. Paruošti žaidėją ir pasiekti kažkokį tikslą yra labai sunkus darbas ir didelės investicijos, bet kito kelio nėra“, – tęsė V.Ivanauskas.
Čia pat pridūręs nesigailįs sprendimo stoti prie rinktinės vairo, kurios žaidimą pats ne vienerius metus garsiai kritikavo.
„Tikrai nesigailiu to, kur atsidūriau. Turiu didelį palaikymą iš Lietuvos futbolo federacijos. Yra su variantai – arba toliau plaukiame pasroviui, arba imamės permainų. Be permainų – nebus rezultatų. Ar tie rezultatai bus pozityvūs, ar negatyvūs – tai jau pamatysime ateityje. Reikia laiko, kantrybės, ypač iš sirgalių ir žurnalistų. Turime laikytis vienos linijos ir ne vieną mėnesį, o ne vienerius metus. Tik tada rezultatai ateis“, – žadėjo V.Ivanauskas.
