Su G.Stahliu susitikome antradienio popietę Vilniaus gatvėje. Tai buvo šilta diena, miesto gyvenimas virė, o surasti laisvą staliuką lauke nebuvo paprasta. Jei situacija būtų ideali, trenerio išmaniajame nebūtų rezervuotas bilietas į Geteborgą penktadienį.
Bet iš pirmo žvilgsnio puikiai prasidėjusi G.Stahlio ir „Riterių“ bendrystė baigėsi greitai.
Vilniaus klubas A lygoje startavo gerai: po 12 turų su 21 tašku komanda yra ketvirtoje vietoje, atsilikimas nuo lyderių – tik 6 taškai. Bet po lygiųjų 1:1 su „Sūduva“ G.Stahlis pranešė, kad viskas baigta.
Vėliau – keletas susitikimų su „Riterių“ sporto direktoriumi Tadu Simaičiu, bet perkalbėti 50-mečio nepavyko. Kaip sako pats, net ir galimybių tam jau nebuvo. Kalbėdamas su 15min specialistas buvo atviras – dėl visko kaltas J.Nevoina, peržengęs visas ribas per itin trumpą laiką.
Nuo atsistatydinimo iki išvykimo švedas dar turėjo laiko Vilniuje, kur gyvenimas jam labai patiko. Pasivažinėjimai dviračiu, pasivaikščiojimai ir susitikimai su žmonėmis, kuriuos pats treneris vadina draugais visam gyvenimui.
Ir, žinoma, futbolas.
Net ir palikęs trenerio postą G.Stahlis lankėsi „Riterių“ taurės rungtynėse su „Šiauliais“, kurias galiausiai vilniečiai dramatiškai laimėjo 2:1. Švedas pokalbio metu pasakojo apie puikius santykius su futbolininkais ir tai iliustravo jų veiksmai – po pergalės žaidėjai žygiavo prie tribūnos, kurioje buvo įsitaisęs treneris, spaudė rankas ir džiaugėsi rezultatu.
G.Stalio išvykimas iš pirmo žvilgsnio atrodė lyg įprasta praktika „Riteriams“, kurie trenerius keičia itin dažnai. Portale „Transfermarkt“ pateikiamas sąrašas „Riterių“ strategų yra platus, o jų išdirbamas laikas klube, veikiausiai, neturėtų įkvėpti būsimų komandos vairininkų.
Apie darbo „Riteriuose“ pradžią ir pabaigą, santykius su J.Nevoina ir kitus niuansus – 15min išsamus pokalbis su G.Stahliu.
– Pirmą kartą į Lietuvą atvykote dar praėjusio sezono metu. Koks tada buvo atvykimo tikslas?
– Man atrodo, tai buvo birželio pradžia. Daugiau ar mažiau diskutavome apie vyriausiojo trenerio poziciją. Tuo metu komandą treniravo baltarusis (Sergejus Gurenko – aut. past.). Jie turėjo susitarimą, kad jis turėtų palikti komandą mėnesio pabaigoje.
Susitikome su Tadu, su savininku, bet galiausiai neradome bendro kelio. Tuo metu dar dirbau futbolo akademijos vadovu Farerų salose, „Klaksvik“ klube. Likusią sezono dalį ten ir praleidau, bet supratau, kad esu per toli nuo žaidėjų, o man patinka sukurti ryšius, būti su žmonėmis. Per ilgai sėdėdavau biure ir nesijaučiau savimi.
Su Tadu palaikėme ryšį, apsikeisdavome žinutėmis. Galiausiai pamačiau, kad „Riteriai“ neturi trenerio, bendravimas suintensyvėjo, o galiausiai ir atvykau čia sausio 20-ąją. Prasidėjo derybos, jos pavyko ir sausio pabaigoje pasirašiau sutartį. O visa kita – jau istorija.
– Pradžioje atrodė, kad viskas ėjosi tikrai neblogai, tiesa?
– Taip, sakyčiau, kad 99 proc. reikalų ėjo gera linkme, mačiau didelį progresą. Mėgavausi kiekviena sekunde, praleista su žaidėjais, su trenerių štabu. Mano supratimu, sukūrėme puikią atmosferą. Vienas kitam kėlėme didžiulius reikalavimus, bet sukūrėme tokią aplinką, kurioje nėra tragedijos, jei suklysi, jei kažkas nepavyks.
Iš klaidų mokėmės, žengėme didžiulius žingsnius į priekį. Tas matėsi ir rezultatuose. Atrodo, kad dabar klubo rezultatas yra geriausias nuo 2015-ųjų. Matėme, kad kartu einame į preikį.
– Dabar „Riteriai“ yra ketvirtoje vietoje lygoje. Atrodo, rezultatas nėra blogas. Tad kas tokio įvyko, kad nusprendėte išvykti?
– Nepagarba iš savininko Jano Nevoinos. Tiek man kaip treneriui, tiek ir kaip žmogui. Ir čia atsiranda du keliai: arba tu toliau tai priimsi ir gersi viską į save, arba pastovėsi už save ir savo vertybes. Man priimtinas tik vienas iš šių kelių. Pasitraukiau praėjus 20 minučių po rungtynių su „Sūduva“ (jos baigėsi 1:1 – aut. past.). Pasakiau: „Man šito daugiau nereikia, tai pabaiga.“ Kitą dieną su Tadu turėjome susitikimą, bet kai ta riba yra peržengta – man tai yra viskas.
– Galiu paklausti, kokia ta riba yra?
– Pasakysiu taip: viskas, ko man reikia – pagarba. Neturiu problemų, jei žmogus galvoja, kad esu prastas treneris ar panašiai, nes, kai esi treneris, gauti kritiką yra normalu. Iš žiniasklaidos, sirgalių, klubo vadovų. Viskas gerai. Jokių problemų. Bet kai viskas nusileidžia iki asmeninių reikalų, tuomet linija peržengta.
– Minėjote, kad pranešėte apie išvykimą po 20 minučių...
– Ne visus informavau. Pasakiau tai savininkui.
– Bet kodėl iškart po rungtynių? Ar kažkas konkretaus nutiko?
– Po mačo. Bet įsivaizduokit, jei pilate vandenį į stiklinę, galiausiai jis pradės bėgti per kraštus. Tai buvo paskutinė vinis. Pasakiau sau, kad tai laiko švaistymas. Informavau Tadą, jis tiesiog sprogo pykčiu. Ne ant manęs. Vėliau turėjome du ar tris susitikimus, jis bandė rasti išeitį.
– Ar J.Nevoina buvo tuose susitikimuose?
– Ne. Tik aš ir Tadas. Jis puikus vaikinas.
– O apskritai, ar J.Nevoina bandė su jumis kalbėtis?
– Ne. Bet tai ir nebūtų padėję. Ta mano minėta riba yra skirtinga kiekvienam žmogui, bet manąją jis peržvengė. Todėl tai yra pabaiga. Kelio atgal nėra.
Niekada neišmokysi seno šuns sėdėti.
– Jis tiesiog nemėgo jūsų dėl kažkokių asmeninių savybių?
– Jei atvirai, neturiu tikslo kastis iki smulkiausių detalių, nes man šis etapas yra baigtas. Viską paaiškinau savo žaidėjams, treneriams. Jie žino tiksliai, kas nutiko. Ir visi jie pasakė, kad elgiuosi teisingai išeidamas. „Tiesiog važiuok, tai nepriimtina“, – sakė jie. O ką kalbės ar galvos kiti, man nesvarbu. Man rūpi treneriai ir žaidėjai, su kuriais kartu dirbome.
Klubai, kurie yra sėkmingi, jie turi vientisumą tiek trenerių, tiek žaidėjų korpuse. Normalu, kad 30–40 proc. žaidėjų gali pasikeisti po kiekvieno sezono. Bet keisti trenerius kas kelis mėnesius... Naujas treneris atvyks, jis turi įskiepyti savo stilių, savo taisykles. Juk kitokia taktika neveiks. Nereikia būti protingiausiu pasaulyje, kad tai suprastum.
– Ar jūs turėjote laisvę pasirinkti startinę sudėtį?
– Taip, taip. Aš viską rinkausi. Mudu su Tadu dažnai pasikalbėdavome apie daugelį futbolininkų. Jei būtų kitaip, būčiau išvažiavęs pirmą dieną.
– Po rungtynių su „Šiauliais“ žaidėjai priėjo prie jūsų į tribūną, spaudė ranką, džiaugėsi pergale. Gal tai buvo ne tik jų dėkingumas, bet ir žinutė klubo savininkui?
– Man žmogiškieji santykiai visada yra labai svarbu. Noriu būti geras lyderis, geras treneris. Lyderystė man svarbiausia, žaidėjai žino, kad dėl jų viską padaryčiau. Elgiausi su jais gerai. Taip, reikalavimai buvo aukšti, bet pasiekiami. Bet kalbu ne tik apie save. Visas trenerių štabas darė viską, kad žaidėjams būtų kuo geriau.
Tai ne raketų mokslas, kad nesuprastum, jog... Pavyzdžiui, mes sėdime čia, ar ne? Jei aš į tave investuoju 500 tūkst. eurų ir elgiuosi su tavimi blogai, tu nedirbsi 15–16 valandų per parą. Tai akivaizdu. Buvau geras su žaidėjais. Esu įsitikinęs, kad visi jie apie mane atsilieptų teigiamai. Jiems tai buvo sunkios dienos.
Po velnių, buvo žaidėjų, kurie išgirdę apie mano išėjimą verkė. Niekada to nesu patyręs. Tai lyg įrodymas, kad darėme viską teisingai. Gal tai buvo žinutė, gal ne, nežinau. Bet su jais dirbti buvo garbė.
– Kuriuos turėtus žaidėjus išskirtumėte?
– Tai taip sunku... Ten tiek daug talentingų žaidėjų! Artūras (Dolžnikovas – aut. past.), Gytis (Paulauskas) – jų praėjęs sezonas buvo prastas, bet dabar jie spindi, muša įvarčius. (Aleksandras) Levšinas – puikus futbolininkas, galintis dengti keletą pozicijų be jokių problemų. Galėčiau vardinti ir varinti.
Turėjome daug gerų pokalbių su trenerių štabu, dar vakar (praėjusį pirmadienį – aut. past.) kalbėjomės su Edgaru Jankausku ir priėjome prie tokios išvados: žaidėjai spindi ne dėl to, kad mes padarėme kažką neįtikėtino kaip treneriai, bet dėl to, kad mes jais pasitikėjome, palaikėme juos, kai sekėsi prasčiau. Raktas į viską yra komunikacija, bendravimas.
Psichologiniai vaiduokliai futbolininką užpuola labai greitai, ypač jei keli sau aukščiausius reikalavimus. Dvejus metus studijavau sporto psichologiją, žaidžiau aukščiausiame lygyje Švedijoje, Norvegijoje. Edgaras Jankauskas turėjo nuostabią karjerą. Tad mes esame ten buvę, mes žinome tas situacijas. Manau, žaidėjai tai jautė.
– Su Edgaru santykiai, kaip suprantu, buvo geri, gal matote jį kaip kitą komandos trenerį?
– Neturiu supratimo. Visas trenerių štabas dirbo tiesiog nuostabiai, nebuvo jokio bandymo save išaukštinti. Sudėdavome visų penkių žmonių žinias ant stalo ir bandydavome rasti geriausias išeitis. Nebuvo taip, kad štai aš esu vyriausiasis treneris ir manęs visi turės klausytis. Yra Edgaras, kuris žino dalykų, kurių nežinau aš, Vaidas, Malina, Marius taip pat. Viską sudėdavome į vieną krepšį ir bandydavome pateikti tai žaidėjams. Man tai buvo geriausi trys mėnesiai, dirbau su geriausiais kolegomis savo karjeroje.
– Ar šis klubas turi ateitį?
– Ne, jei jis ir toliau tęs tai, ką daro dabar.
Aš tikiu, aš noriu, kad žaidėjams sektųsi. Noriu, kad tie keturi asmenys trenerių štabe tęstų savo darbus, kad liktų Tadas. Nes mes pradėjome kelionę. Bet jei žvelgsiu iš dabartinės pozicijos, turi būti tęstinumas. Jei nori rezultatų, po velnių, reikia trenerio, kuris išdirbtų bent metus. Reikia laiko kol sukuri kažką, kas duoda rezultato. Kitu atveju tavo statomas namas yra nugriaunamas ir tu jį vėl statai nuo pamatų.
Įsivaizduokite, kaskart ateina naujas žmogus, o futbolininkas galvoja: kokį jis nori mane matyti? Kaip jis nori, kad žaisčiau? Žaidėjų galvose prasideda sumaištis. Po šių trijų mėnesių žaidėjai jau žinojo, ko iš jų noriu, ko tikiuosi prieš, po ir per treniruotę, rungtynių metu. Mes susidėliojome viską puikiai, žaidėjai buvo itin ištikimi man ir kitiems štabo nariams.
– Kiek liūdnas, palaužtas jaučiatės, kad statėte tą namą, jį pastatėte, dabar lyg ir laikas užsiimti detalėmis, bet viskas dingsta...
– Prieš atvykdamas čia aš pasidariau savo analizę. Laikau save gana protingu žmogumi. Žinojau, kad tai bus problematiška. Tai supratau. Pamenu, prieš išvykdamas iš Švedijos, kalbėjausi su žmona ir vaikais, pasakiau, kad grįšiu maždaug po 3–5 mėnesių. Ir matote – buvau teisus! Liūdna, nes tikrai mėgavausi darbu čia. Iš šios pusės, skristi namo penktadienį bus sunku, tačiau kai nutinka tokie dalykai... Man yra tik viena kryptis – išeiti.
Ypač dabartiniais laikais, tu matai Ukrainą, kitus pasaulio įvykius, tad jei tu nepastovėsi už save... Kas tu tada esi, žmogau? Kas pastovės už tave ir tavo vertybes, jei ne tu pats? Bandžiau tai paaiškinti ir žaidėjams.
– Toks vaizdas, kad visi, išskyrus J.Nevoiną, yra nusiminę dėl jūsų išvykimo. Kaip manote, kokia turėtų būti atmosfera klube dabar?
– Galiu tik spėlioti. Dėl žaidėjų ir trenerių tikiuosi, kad viskas išeis į gerą. Ar galvoju, kad kažkas keisis – ne.
– Nes žmonės nesikeičia?
– Mes turime posakį Švedijoje, gal jūs turite kažką panašaus čia: niekada neišmokysi seno šuns sėdėti.
– Pafantazuokime. Jei būtumėte likęs „Riteriuose“ iki sezono pabaigos, kur ši komanda galėjo būti?
– Europinė pozicija. 100 proc. Mes tik pradėjome šią kelionę. Esu visiškai tikras. Kuri pozicija? Čia jau spėliojimas, bet vieta Europoje būtų. Ir aš tikiuosi, kad taip ir nutiks.
– Ar seksite „Riterių“ sezoną ir toliau?
– Žinoma. Čia aš palieku savo draugus.
– Kalbant apie Lietuvos lygą, jau tikriausiai susidarėte įspūdį apie ją. Tad koks tai čempionatas?
– Yra tikrai labai gerų žaidėjų, X faktorių. Nežinau, kas nutiks su „Jonava“, bet, atmetus šią komandą, su visomis turi kautis dėl taškų. Matėte „Žalgirį“ prieš „Bangą“? Gargždai turėjo žaidėju mažiau ir pralaimėjo tik per pridėtą laiką. Yra labai sunkių rungtynių. Matėte „Šiaulius“? Mes prieš juos pralaimėjome, o tai komanda, pakilusi iš žemesnės lygos. Jie žaidžia gerą, optimistinį futbolą, kuris man patinka. Dabar jau nėra taip, kad „Žalgiris“ ir „Sūduva“ bėga į priekį nuo sezono pradžios, dabar lyga yra įdomi. Lentelė gali labai smarkiai keistis, o man tai patinka.
J.Nevoina: pykčio nebuvo, treneris pametė viziją
15min susisiekė ir su kritikos bangą gavusiu „Riterių“ savininku J.Nevoina. Paklaustas, kodėl G.Stahlis pasitraukė, klubo vadovas nedaugžodžiavo.
„Žmogus parašė prašymą, mes jį patenkinome“, – sakė J.Nevoina.
„Riterių“ savininkas teigė, kad treneris su juo pačiu nekalbėjo, tik po rungtynių su „Sūduva“ gavo informaciją per sporto direktorių T.Simaitį.
„Niekada jis man nesakė, kad kažkokie negražūs dalykai vyksta. Jei vadovas nori klausti, domėtis... Ar čia gali būti gražūs ar negražūs dalykai?“ – klausė J.Nevoina.
„Riterių“ vadovas pasakojo nesuprantantis, kokiu tikslu į viešumą G.Stahlis kelia šio išsiskyrimo priežastis.
„Turbūt ir jis matė, kad dalyvavimas su žaidėjais nėra geras dalykas. Aš tą sužinojau tik antradienį“, – sakė J.Nevoina. Tiesa, vertėtų paminėti, kad G.Stahlio ir futbolininkų pasisėdėjimas įvyko švedui jau palikus trenerio psotą.
Taip pat J.Nevoina kalbėjo, kad stratego prieš sezoną nubraižyta vizija ėmė kisti: „Jei žmogus sako išsiskiria vizijos... Mūsų klubo vizija nepasikeitė. Tai va, tokie dalykai.“
