Šefildo atgarsiai
1928-aisiais Derio grafystėje įkurta komanda išsiskiria tuo, jog yra vienintelis Šiaurės Airijos klubas, kuris rungtyniauja kaimyninės Airijos aukščiausiame divizione.
Skirtingos religinės bendruomenės antrą pagal dydį Šiaurės Airijos miestą vadina skirtingai: protestantai – Londonderiu, katalikai – Deriu.
Iš pradžių klubo aprangos labai priminė tas, kuriomis šiais laikais rungtyniauja Birmingemo „Aston Villa“ ekipa – žydrai vyšniniai marškinėliai ir baltos kelnaitės, tačiau 1934-aisiais kaimyniniame Donegale gyvenęs žaidžiantysis treneris Billy Gillespie nusprendė šį spalvų derinį pakeisti.
„Derry City“ perėjo prie „Shieffield United“ aprangų – būtent šiame klube 1913–1932 metais žaidė pats B.Gillespie, padėjęs Šefildo komandai 1925-aisiais laimėti FA taurę.
Iki šiol „Derry City“ du sykius (1989 ir 1997) yra tapęs Airijos čempionu, o pirmasis įrašas iki šiol airiškajame futbole lieka istorinis – 1989-aisiais „Derry City“ laimėto treblą – šalies čempionatą, taurę ir lygos taurę. Šis pasiekimas iki šiol lieka nepakartotas, o įdomiausia tai, kad visus svarbiausius sezono trofėjus „raudonai balti“ sugebėjo susižerti praėjus vos dviem metams po to, kai pakilo į stipriausią divizioną.
Skausmingas išsiskyrimas
Pirmosios didesnės sėkmės klubas sulaukė 1965-aisiais, kai pirmą ir vienintelį kartą laimėjo Šiaurės Airijos čempionatą. Po metų Europos taurės (dabar Čempionų lyga) turnyre „Derry City“ bendru rezultatu 8:6 pranoko norvegų Oslo „Lyn“ ir tapo pirmuoju istorijoje bent vieną Europos taurių turnyro etapą įveikusiu airių klubu.
Vis dėlto jau kitas etapas ir akistata su garsiuoju Briuselio „Anderlecht“ baigėsi skandalu. Pirmą mačą belgai laimėjo 9:0, o antrasis Deryje neįvyko, nes Airijos futbolo federacija įskundė klubą, jog „Derry City“ namų aikštė neatitinka standartų.
Nacionalinėmis idėjomis garsėjančią komandą visuomet palaikė gausi katalikų bendruomenė, o Belfaste įsikūrusioje federacijoje dominavo protestantai. Po šio federacijos kirčio „Derry City“ ir IFA santykiai stipriai pašlijo.
Septintojo dešimtmečio pabaigoje Šiaurės Airijoje plieskiantis vis didesniems religiniams nesutarimams tarp protestantų daugumos ir katalikų mažumos „Derry City“ padėtis tapo išvis nepavydėtina.
Galiausiai viskas baigėsi tuo, jog 1972-aisiais klubas buvo išmestas iš lygos ir kurį laiką išvis buvo priverstas žaisti tik šeštadienį rytais vykusiame mėgėjų vietiniame čempionate.
Atlyginimai vokeliuose
Šis keistas laikotarpis truko net trylika metų, kol galiausiai 1985-aisiais prieglobstį klubas rado reorganizuotojo kaimyninės Airijos futbolo lygoje. Norint žaisti kitos šalies čempionate „Derry City“ vadovams reikėjo gauti IFA ir FIFA leidimus, tačiau galiausiai išimtis buvo padaryta.
Turi komanda savo istorijos metraštyje ir juodą dėmę. 2009-ųjų lapkritį klubas buvo pašalintas iš „Premier“ diviziono po to, kai paaiškėjo, kad „Derry City“ vadovai vedė juodąją buhalteriją ir su futbolininkais buvo sudarę ir dar vienus neoficialius kontraktus.
Tvirtas užnugaris
Jeigu ne koronavirusas, netenka abejoti, kad nuo savaitės pradžios Vilniaus senamiestyje būtų šurmuliavęs gausus būrys svečių iš Šiaurės Airijos.
„Derry City“ airiškame futbolo kontekste išsiskiria tuo, jog turi bene gausiausią ištikimiausių aistruolių bazę. Kai 1985-aisiais metais klubas buvo priimtas į Airijos pirmenybes, Derio ekipos rungtynes „Brandywell“ namų stadione dažnai stebėdavo per 10 tūkst. aistruolių.
Kai 2006-aisiais klubą tuometiniame UEFA taurės turnyre suvedė su garsiuoju „Paris Saint Germain“, Paryžiuje 3 tūkst. airių surengė nepakartojamą pasirodymą.
Airiškame futbolo akvariume „Derry City“ išsiskiria šilta ir bendruomeniška dvasia, o sirgaliai bėgant metams vaidino vis stipresnį vaidmenį.
Kai 2001-aisiais į skolų priremtą klubą pradėjo žvilgčioti mirtis, būtent miestelėnai susitelkė ir išgelbėjo klubą nuo išnykimo. Nuo to laiko klubas neturi savininko ir yra valdomas vietos sirgalių.
| Sezonas | Etapas | Varžovas | Namuose | Išvykoje |
|---|---|---|---|---|
| 2015–16 | 1 |  „HB Tórshavn“ | 3:0 | 4:1 |
| 2 |  Limasolio „Apollon“ | 0:0 | 0:4 | |
| 2016–17 | 1 |  „Nõmme Kalju“ | 2:1 | 1:4 |
| 2017–18 | 1 |  „St Johnstone“ | 1:0 | 2:1 |
| 2 |  „IFK Norrköping“ | 2:1 | 1:2 | |
| 3 |  Tetovo „Škëndija“ | 2:1 | 0:3 | |
| 2018–19 | PR |  „Cefn Druids“ | 1:0 | 1:1 |
| 1 |  Pavlodaro „Irtyš“ | 0:0 | 1:0 | |
| 2 |  Belgrado „Partizan“ | 1:1 | 0:1 | |
| 2019–20 | 1 | „KÍ Klaksvík“ | 1:1 | 0:0 |
| 2020–21 | 1 |  „Derry City“ | ? | ? |
Patirties bagažas – airių pusėje
Praėjusį sezoną „Derry City“ Airijos čempionate užėmė ketvirtąją vietą, šiemet po devynių turų žengiama laipteliu žemiau.
Prieš pat išvyką į Vilnių klubas pratęsė sutartį su antrus metus komandai vadovaujančiu Declanu Devine'u dar dvylikai mėnesių.
„Visada jaučiau klubo ir sirgalių užnugarį. Jaučiu, kad galime žengti žingsnį į priekį jau šiemet“, – teigė 46-erių strategas, kuris praeityje būdamas vartininkas pats trumpai yra vilkėjęs „Derry City“ marškinėlius.
Europos taurių turnyruose airiai šiemet žaidžia jau 17-ąjį kartą. Toliausiai komandai pavyko nužygiuoti jau minėtą 2006–2007 metų sezoną, kai UEFA taurėje buvo eliminuoti „IFK Goteborg“ ir „Gretna“ klubai, bet po tuo atsimušta į PSG barjerą. Tiesa, su prancūzais airiai irgi kovojo garbingai, namuose sužaidę nulinėmis lygiosiomis ir tik svečiuose pralaimėję 0:2.
