„Šiandien viena sunkiausių dienų mano gyvenime. Susiklosčius tam tikroms nepalankioms aplinkybėms, turiu priimti skaudų ir labai sunkų sprendimą – oficialiai pasitraukiu iš Lietuvos futsal rinktinės treneri pareigų. Turėjau kažko atsisakyti. Šis sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas“, – pranešė K.Rudžionis.
Tai treneris padarė socialiniame tinkle facebook. Savo atsisveikinimo specialistas atskleidė ir keletą ypač intriguojančių detalių, jog prieš 4,5 metų, jam tapus treneriu, buvo sulaukęs grasinimų, o kai kurie asmenys netgi buvo atsiuntę kelis „siuntinius“ į jo namus.
Tiesa, po kelių minučių šią vietą savo žinutėje K.Rudžionis ištrynė.
„Kad nebūtų nereikalingų spekuliacijų, užbėgdamas įvykiams už akių pasakau, kad mano pasitraukimas nė trupučiuko nesusijęs su permainomis LFF valdžioje. Tai yra tik mano asmeninis sprendimas, kuris net ir man pačiam yra labai greitas ir labai netikėtas.
Viskam yra pradžia – viskam yra ir pabaiga. Suprantu, kad nemažai kam mano pasitraukimas sudarys rūpesčių. Bet jie laikini ir viskas išsispręs. LFF turės pakankamai laiko paskirti naują trenerį iki oficialių rinktinės rungtynių.
Grįžtant prie rinktinės noriu padėkoti visiems, kurie buvo kartu su manimi. Labiausiai, be abejo, noriu padėkoti visiems žaidėjams. Visiems iki vieno. Jūs aukojote savo laiką, sveikatą, protą, mokslus, šeimas ir t.t. vardan Lietuvos futsalo – vardan pergalių, vardan sirgalių, vedami noro nugalėti.
Tikrai didelis džiaugsmas turėti visą grupę žaidėjų, kurie veržiasi žaisti už Lietuvą. Esate verti didelio „Ačiū“. Aš mokinausi ir augau kartu su jumis: norėjau daugiau, negu galima paimti, klydau, „nusideginau“, keičiausi, priimdavau konstruktyvius pasiūlymus ir kritiką, ieškojau, galvojau, analizavau, svarsčiau, stažavausi ir t.t.
Šitas procesas yra be pabaigos. Kiekvieną dieną kažkas keičiasi ir treneris turi suspėti tai sužiūrėti. Apie save kaip trenerį prisiklausiau irgi visko. Bet aš tokiais atvejais labiausiai mėgstu posakį: “Jei kritikuoji, paimk ir padaryk geriau„.
Noriu padėkoti ir visam personalui – asistentams, gydytojams, masažistams, administratoriams, vadovams ir kitiems. Be jūsų pagalbos neišsiverstų nė viena rinktinė.
Išskirtinis ačiū A.V. (Algirdui Vaitkevičiui – red.past.) ir jis žino už ką. Visiems linkėčiau turėti tokį draugą gyvenime.
Taip pat didelis dėkui ir LFF. Yra taisytinų dalykų, kuriuos jūs gerai žinote, bet bendras vaizdas buvo geras, bendravimas dalykinis ir ateityje bus viskas dar geriau. To ir linkiu.
Ačiū ir sirgaliams. Pasirodo ir Lietuvoje pasiekus pergales gražiu pasiaukojančiu žaidimu, įspūdingais įvarčiais, galima sulaukti didelio palaikymo. Labai tikiuosi, kad tas gerėjantis Lietuvos rinktinės žaidimas išliks ir su nauju treneriu. O linkiu, kad ir dar pagerėtų, nes pergalės, tai ir geros emocijos, ir galingas užtaisas tobulėjimui.
Po kiekvienos rinktinės stovyklos grįždavau namo, kaip „išsunkta citrina“. Bet po paskutinių atrankinių 2017 metų sausį su Andora ir Prancūzija aš pirmą kartą grįžau „maloniai pavargęs“. Dažnai esu sakęs, kad rinktinės treneriu turi būti tik futsalui atsidavęs žmogus. Aš, deja, laiką turėjau dalinti. Tačiau tą laiką, kurį skirdavau, atiduodavau save visu 100 proc.
Naujam treneriui duočiau tik vieną patarimą – visi rinktinės žaidėjai ir potencialūs kandidatai yra aukso vertės. Branginkite juos! O aš visada liksiu Lietuvos futsalo sirgalius“, – jausmingai rašė K.Rudžionis.
