Visgi prabėgus porai mėnesių, net ir ne itin giliai į šalies futbolo pirmenybių karuselę įnikę lenkai turėjo išgirsti istorijų, kaip komanda, reziduojanti 750 gyventojų turinčiame kaime, po sunkaus starto sugebėjo atmesti klijuotas etiketes, atimdama taškų iš čempionato lyderių bei po vienuolikos turų įsitaisydama šeštoje turnyro lentelės vietoje.
Tarp Mažosios Lenkijos regione plytinčių kukurūzų laukų stūkso menkutis šalies mastais Necečos kaimas, kuriam atstovauja daug kam negirdėta „Termalica Bruk-Bet“ ekipa. Ši gyvenvietė, kurios koordinačių anksčiau turbūt nebūtų nurodęs dažnas lenkas, 2015–2016 metų Europos futbolo sezone yra išskirtinė – joje yra įsikūręs futbolo klubas, sugebėjęs patekti į pajėgiausią savo valstybės čempionatą, turėdamas mažiausią gyventojų skaičių.
Lenkijos futbolo panteone jau buvo įsitaisę klubai iš kuklių miestelių, tačiau po blykstelėjimo išsišokėliai dažniausiai dėl finansinių problemų pozicijas apleisdavo. Savo ruožtu Necečos klubas sieks nepakartoti panašaus scenarijaus, bet konkretesnes gaires dėl šios ekipos ateities bus galima nustatyti tik po kelių sezonų.
Aukštumose – vyro ir žmonos dueto dėka
2006–2007 metais „Termalica“ rungtyniavo tik šeštoje pagal pajėgumą Lenkijos lygoje, o dabar duoda garo net ir šalies flagmanams. Greičiausiai vienuolikė dar iki šiol būtų žaidusi mėgėjų lygose, o žaidėjai po mačų pasinaudotų proga išgerti po butelį alaus, jei ne iš Necečos kilęs verslininkas Krzysztofas Witkowskis.
Daugiau nei prieš tris dešimtmečius vyras, turėdamas vieną betono maišyklę, pradėjo gaminti trinkeles bei šaligatvio bortelius ir tokiu būdu įkūrė įmonę „Bruk-Bet“, kurios filialai šiuo metu yra kituose Lenkijos miestuose. Bendrovės, savo pavadinimu primenančios lažybų kontorą, simbolis yra dramblys – būtent šis gyvūnas puikuojasi ant komandos emblemos ir jo skulptūromis yra apstatytas Necečos kaimas.
Jeigu galvojate, jog patikėti moteriai klubo valdymą yra blogas ženklas – tai susimąstykite iš naujo. Su savo pareigomis puikiai tvarkosi ne tik Vilniaus „Žalgirio“ vykdančioji direktorė Vilma Venslovaitienė – K.Witkowskio žmona Danuta taip pat įnešė svarų indėlį į dabartinius komandos pasiekimus.
„Termalica“ išsiskyrė solidžiu klubo valdymu, pagal galimybes sukurta puikia infrastruktūra, todėl pasirodydavo naujienų, jog ankstesniais sezonais atsirasdavo finansinių problemų kamuojamų garsių komandų, siekusių gauti „dramblių“ licenciją ir žaisti antrame pagal pajėgumą čempionate.
Panašių „paktų“ Lenkijoje buvo ir anksčiau: sėkmingai rungtyniavusi „Amica“ ekipa iš menko Vronkių miestelio susijungė su Poznanės „Lech“, o kadaise „Manchester City“ iš UEFA taurės eliminavusi Groclino „Dyskobolia“ suteikė licenciją Varšuvos „Polonia“ komandai.
Necečos klubo duetas panašaus pobūdžio pasiūlymus atmetė, tikėdami, kad jog futbolas gali sėkmingai gyvuoti ir menkame kaime bei jo prieigose.
Pergalėmis džiaugiasi laikinuose namuose
„Dramblių“ odisėja pajėgiausiame šalies čempionate prasidėjo taip, kaip daugelis ir tikėjosi – pralaimėjimais išvykose. Debiutantų aikštėje vis dar vyksta atnaujinimo darbai, tad „Termalica“ prie savų sienų žaisti vis dar negali. Iš pradžių buvo pasirodžiusi informacija, jog naujokai varžovus priims Krokuvos „Hutnik“ stadione, tačiau galiausiai klubas priėmė kitą sprendimą ir pataikė tiesiai į dešimtuką.
„Ekstraklasa“ po devyniolikos metų pertraukos sugrįžo į Melecą – miestą, kuriame Necečos ekipa žaidžia namų rungtynes. Savo laikinuosiuose namuose, talpinančiuose beveik septynis tūkstančius žiūrovų, naujokai skina pergales, tokiu būdu stebindami Lenkijos futbolo bendruomenę. Meleco futbolo gerbėjų simpatijas užkariavusi ir namuose dar nepralaimėjusi „Termalica“ per pirmas penkerias rungtynes triumfavo net tris sykius.
Viena pergalė debiutantams buvo itin saldi: „drambliai“ iškaršė kailį titulą ginančiam čempionui „Lech“ klubui, kuris po vienuolikos turų sensacingai tūno turnyro lentelės dugne.
Principinius varžovus dėl užplūdusio pralaimėjimų potvynio per dantį traukiantys bei žemiau grindjuostės smukdantys Varšuvos „Legia“ gerbėjai taip pat po mačo su „Termalica“ stadioną turėjo palikti nuleistomis galvomis. Nuo netikėtos nesėkmės namuose Lenkijos vicečempionus išgelbėjo tik puikus vartininko žaidimas – debiutantai ilgiau kontroliavo kamuolį ir sukūrė daugiau pavojingų progų. Lenkijos futbolo flagmanas, išsaugojęs lygų rezultatą, šį kartą neapsijuokė.
Pirmą sykį šalies aukščiausioje lygoje rungtyniaujančios vienuolikės treneris Piotras Mandryszas sėkmingai dirba su kuklių galimybių klubais. Stratego treniruojami futbolininkai nėra mušami berniukai ir yra įgavę pasitikėjimą savo jėgomis. Neabejotina, jog keletas jų su „Termalica“ atsisveikins ir karjerą tęs pajėgesnėse ekipose.
Pavyzdys „mažiesiems“ – Prancūzijoje
Įvairių šalių čempionatuose taip pat netrūko klubų, atstovaujančių kuklioms gyvenvietėms. Pavyzdžiui, Čekijoje nė tūkstančio gyventojų neturintį Blšanų kaimą beveik dešimtmetį aukščiausioje šalies lygoje garsino „Chmel“ ekipa, kurioje įspūdingą profesionalo karjerą pradėjo puikiai žinomas vartininkas Petras Čechas.
Savo ruožtu tarp Moravijos regione egzistavusios Drnovicų „Drnovice“ komandos ir į Vilnių tuo metu nepersikėlusios Rūdiškių „Vėtros“ galima nubrėžti įdomią paralelę – abu klubai buvo įsikūrę beveik identiško dydžio miesteliuose ir, po kartą pasidabinę savo šalių čempionatų bronzos medaliais, baigė savo egzistenciją bei buvo atgaivinti entuziastų.
Taip pat Vokietijos pirmenybėse nuo 2008 metų sėkmingai rungtyniauja kiek daugiau nei tris tūkstančius gyventojų turinčio Hofenheimo „TSG Hoffenheim“ klubas, kurio mecenatas – kadaise jaunimo komandoje rungtyniavęs milijardierius Dietmaras Hoppas, turintis 49 proc. klubo akcijų.
Visgi Prancūzijoje, Bretanės regione, yra etalonas, galintis būti pavyzdžiu kitoms panašaus likimo ekipoms. Gengano miestelyje gyvena kiek mažiau nei 7,5 tūkst. žmonių, tačiau vietinis stadionas, talpinantis 18 tūkst. sirgalių, vidutiniškai yra užpildomas penkiais šeštadaliais. Viso to fenomenas – „Guingamp“ klubas.
Prancūzijos mastais itin kuklų 25 mln. eurų biudžetą turinčią komandą valdo 85 vietos verslininkai, kurių nė vienas neturi daugiau 3 proc. akcijų.
„Guingamp“ – tarsi pakilimo takas menkai žinomiems futbolininkams, atvykusiems iš žemesnių lygų arba ne itin garsių klubų. Pavyzdžiui, po sėkmingo 2002–2003 metų sezono su Gengano komanda atsisveikino du ilgamečiai bičiuliai – Florentas Malouda bei Didier Drogba, būtent ir atsiskleidę šioje ekipoje.
Bretanės regiono klubas 2009-ais ir 2014 metais triumfavo Prancūzijos taurėje, o praėjusį sezoną itin garbingai grūmėsi Europos lygoje, kur po atkaklios kovos šešioliktfinalyje nusileido Kijevo „Dinamo“. Vietinių verslininkų solidarumas ir aiški žaidėjų selekcijos strategija leidžia kuklaus miestelio komandai neprapulti viename iš stipriausių Europos čempionatų.
Savo ruožtu „Termalica“ klubo į panašią lentyną įtraukti kol kas dar negalima – Lenkijos futbolo istorija tokių galimybių komandoms dažniausiai būna negailestinga. Norisi tikėti, jog toks komandos valdymo modelis ateityje nesugrius tarsi kortų namelis ir kukliam Necečos kaimui atstovaujanti komanda dar ilgai džiugins savo gerbėjus pergalėmis.
Karolis Tretjakas – „SMScredit.lt A lygos“ atstovas spaudai ir Krepsinis.net žurnalistas. Futbolo atžvilgiu prioritetą teikiu Rytų Europos, Balkanų regiono ir kai kurioms Azijos bei Pietų Amerikos šalims. Mane domina tiek istorinės, tiek dabartinės valstybių futbolo raidos gairės, nacionaliniai čempionatai ir juose vyraujantis ultrizmo aspektas. Taip pat esu neabejingas mažų klubų didiems žygiams ir įdomioms futbolininkų istorijoms.
