FIFA galia
Turbūt per daug nesuklysime pavadindami FIFA viena galingiausių pasaulio institucijų. Jos galia išsiplečia gerokai už populiariausio žaidimo pasaulyje ribų. Ši organizacija yra tokia galinga, jog ji sugeba atsistoti virš kitų šalių įstatymo. Įsipareigojimas rengti pasaulio čempionatą šaliai kartu reiškia ir įsipareigojimą paklusti FIFA.
Štai 2014-ųjų Pasaulio čempionato metu FIFA savo spaudimu privertė Braziliją priimti įstatymą, leidžiantį stadionuose prekiauti alumi, nors anksčiau dėl saugumo sumetimų prekyba alumi šios šalies stadionuose buvo draudžiama.
Vadinamąjį „Budweiser“ įstatymą, leidžiantį minėtajai kompanijai pasaulio čempionato metu stadionuose pardavinėti alų, pasirašė pati Brazilijos prezidentė Dilma Rousseff. Ir šiuo atveju Brazilija vargu ar turėjo kokį nors kitą pasirinkimą – FIFA tiesiai šviesiai pareiškė, jog jokių derybų dėl „Budweiser” nėra ir nebus. Ir taškas.
Tuo pat metu, kai naudodama spaudimą ši organizacija verčia šalis priimti sau palankius ir pinigus nešančius įstatymus, FIFA dangstosi po nekaltos, ne pelno siekiančios organizacijos šydu.
S. Blatterio purvinasis ratas
Jei FIFA yra viena galingiausių organizacijų pasaulyje, jos prezidentas S. Blatteris – vienas galingiausių žmonių šioje žemėje. Jo sukurta absoliučiai neproporcingos demokratijos sistema iš pagrindų supūdė visą organizaciją ir pasmerkė ją korupcijai bei stagnacijai. Sistema veikia kaip užburtas ratas, kuriam sustabdyti reikia neįprastų pokyčių.
Sistema yra paremta neproporcinga demokratija. FIFA Kongrese lygaus svorio balsus turi visos organizacijos narės, tai būtų Vokietija, Lietuva, Gvinėja Bisau ar Kuko Salos. Iš pažiūros atrodo, jog tai visai įdomi ir teisinga sistema ir jog FIFA vienodai vertina visus savo narius, jie reitinge užima 2-ąją ar 201-ąją vietas.
Tačiau situacija yra daug problematiškesnė. Akivaizdu, jog mažesnėse šalyse visa futbolo galia koncentruojasi siauresniame funkcionierių būryje, o be kita ko, tai dažnai būna šalys, kuriose korupcija klesti ir kitose gyvenimo srityse, o kai visa galia cirkuliuoja vos kelių žmonių, be abejo, tokią federaciją papirkti kyšiais yra daug lengviau.
Esu krikščionis, bet galiu pasakyti, kad balsavimas prieš S.Blatterį yra Dievo niekinimas.
Rusijai ar Katarui nereikėjo sukti galvos, kaip papirkti skaidrias šalis, kaip pavyzdžiui JAV ar Vokietija. Jiems užteko įkišti vieną kitą milijoną į tam tikrą kišenę. O milijonas dolerių Kataro šeichui yra lašas jūroje.
Kita šio užburto rato bėda yra ta, jog FIFA šalių federacijoms per tokius projektus kaip „Goal“ ar „Finansinės pagalbos programa“ skiria iš esmės vienodai pinigų ir nekreipia dėmesio į valstybės populiaciją. Portalas „FiveThirtyEight“ nustatė, jog pagal „Goal“ programą projektams Montserate (populiacija ~5000 žmonių) skyrė 1,8 milijono JAV dolerių, o tuo tarpu Kinijai (populiacija virš 1,3 milijardo) skyrė varganus 3 milijonus. Ir tai nėra kyšiai, tai yra visiškai legali ir teisėta parama, tik bėda ta, kad dažnai tie pinigai nusėda į besivystančių šalių futbolo valdininkų kišenes.
Be abejo, dosniai finansuojamų mažų valstybių federacijos nelieka skolingos S. Blatteriui ir FIFA. Visų pirma jos ir užtikrina sistemos palaikymą, t.y. FIFA kongresuose yra S. Blatterio palaikytojai ir rinkėjai.
Po trečiadienio sulaikymų, S. Blatteris ir FIFA Europoje sulaukė kone visuotinio pasmerkimo. UEFA Prezidentas Michelis Platini netgi ragino visas UEFA nares naujojo FIFA prezidento rinkimuose susiburti ir balsuoti prieš S. Blatterį. Protestą palaiko dauguma UEFA narių, išskyrus, be abejo, Rusiją bei galbūt kelias kitas nares. Atrodo, jog tai tikrai rimtas pareiškimas – prieš dabartinį FIFA šulą susimokė kone visa Europa, galingiausias futbolo žemynas pasaulyje. Tačiau štai į S. Blatterio pusę mūru stojo Nigerijos futbolo federacija.
S.Blatterio pergalė iš esmės reiškia, jog Rusijos kaip 2018-ųjų Pasaulio futbolo čempionato šeimininkės statusas nebus pajudintas.
„Jis tiki besivystančiomis šalimis, ne tik Afrikoje. Būtent todėl besivystantis pasaulis jį ir palaiko“, – jau po sulaikymų teigė Nigerijos futbolo federacijos prezidentas Amaju Pinnickas.
„Esu krikščionis, bet galiu pasakyti, kad balsavimas prieš S.Blatterį yra Dievo niekinimas. Tai yra konspiracija. Žmonės visada bando atsikratyti S.Blatteriu. Tačiau Afrika balsuos už S.Blatterį ir jis laimės“ – dar griežtesnį toną pasirinko Gvinėjos Bisau futbolo federacijos prezidentas. Ir jis buvo teisus sakydamas, jog S.Blatteris laimės. Kol egzistuoja dabartinė sistema, kitaip būti ir negali.
S.Blatterio pergalė iš esmės reiškia, jog Rusijos kaip 2018-ųjų Pasaulio futbolo čempionato šeimininkės statusas nebus pajudintas. Galima viltis nebent tuo, jog tebėra maža tikimybė, kad įvyks perbalsavimas dėl Kataro. Tam reikia, jog FIFA nariai bei, ne mažiau svarbu, rėmėjai spaustų FIFA.
Nupirkti čempionatai
Tuos, kurie gūdų 2010-ųjų gruodžio vakarą stebėjo ceremoniją, kurioje FIFA skelbė 2018-ųjų ir 2022-ųjų pasaulio čempionatų šeimininkus, kone sutartinai ištiko lengvas šokas. Rusija ir Kataras atrodė bene patys blogiausi pasirinkimai, kai 2018-aisiais buvo galima rinktis iš Anglijos, Belgijos/Nyderlandų ar Ispanijos/Portugalijos pasiūlymų. Stiprias paraiškas 2022-iesiems pateikė JAV ir Australija.
Daugybė futbolo sirgalių, žinodami FIFA reputaciją, neabejojo – balsavimas buvo nupirktas. Ir jie buvo teisūs, nes kitaip būti tiesiog negalėjo. Tiesiog neįmanoma, jog įtakingi šalių federacijų atstovai galiausiai prieitų prie kolektyvinės išvados, jog Kataras yra tinkama vieta pasaulio futbolo čempionatui.
Tiesiog neįmanoma, jog įtakingi šalių federacijų atstovai galiausiai prieitų prie kolektyvinės išvados, jog Kataras yra tinkama vieta pasaulio futbolo čempionatui.
Tai yra šalis, kurioje vasarą fiziškai neįmanoma žaisti futbolo dėl 50 laipsnių karščio lauke. Tai yra šalis, kurioje egzistuoja vergovė – apgauti darbininkai į stadionų statybas atvyksta tikėdamiesi didžiulių atlyginimų ir gero gyvenimo, kol iš jų nebūna atimami pasai, o pasakiškų pinigų pažadai begėdiškai sulaužomi bei tenka dirbti su žmogiškumu prasilenkiančiomis sąlygomis. Laimingi tie darbininkai, kurie statydami pasaulio čempionato objektus Katare liko gyvi.
Tuo tarpu Rusijai čempionato reikia propagandiniams tikslams. Paradoksas tas, jog juo labiau renginys ar organizacija nuo savęs kratosi politikos, juo geresnė dirva propagandai jis tampa. Rusijoje oro sąlygos vasarą futbolui yra tinkamos, tačiau šiai šaliai negalima leisti rengti pasaulio čempionato vien dėl žmogaus teisių pažeidimų bei ten įsišaknijusio autoritarinio režimo.
Bet koks masyvus, neva apolitiškas renginys, ar tai būtų olimpinės žaidynės, pasaulio čempionatas ar netgi „Eurovizija“, autoritarinėms valstybėms yra pati geriausia proga nusukti dėmesį nuo visų šalyje esančių problemų bei parodyti save iš „gerosios pusės“. Dėl to jos ir siekia bet kokia kaina tokius čempionatus rengti.
Ką reiškia FIFA funkcionierių areštai?
Trečiadienio sulaikymai ko gero neatneš jokių esminių pokyčių FIFA valdyme. Viešas UEFA šalių nepasitenkinimas neatnešė nieko, kadangi S. Blatteris eilinį kartą buvo perrinktas FIFA prezidentu.
Turbūt pagrindinė šių sulaikymų pasekmė yra sutaršytas FIFA įvaizdis. Iki šiol visi kaltinimai korupcija, pinigų plovimu ir kita nusikalstama veika daugiausiai cirkuliuodavo žiniasklaidoje, tačiau įtarimus korupcija S. Blatteris ir jo komanda atremdavo simuliuodami įvairiausius tyrimus, kurie galiausiai prieidavo prie reikiamos išvados – jokios korupcijos FIFA nėra, o Kataras ir Rusija teisėtai laimėjo teisę rengti pasaulio čempionatus.
„Coca-Cola“ tapo pirmąja kompanija, išreiškusia susirūpinimą dabartine situacija bei liepusia FIFA „išsivalyti“
Didžiausia FIFA baimė yra ta, jog sugadintas organizacijos įvaizdis kai kurias kompanijas privers nutraukti rėmimo sutartis. „Coca-Cola“ tapo pirmąja kompanija, išreiškusia susirūpinimą dabartine situacija bei liepusia FIFA „išsivalyti“. „Adidas“ bei „Visa“ taip pat pagrasino – jeigu neatliksite tam tikrų pakeitimų, mes peržiūrėsime savo sutartį su jumis.
Minėtosios kompanijos patenka į šešių didžiausių FIFA rėmėjų sąrašą. Šis šešetas kartu sudėjus 2011-14 metais kasmet į FIFA sąskaitą atnešdavo apie 180 milijonų JAV dolerių.
FIFA gali aiškinti kiek nori apie savo ne pelno siekiančios organizacijos statusą, tačiau ne visi žmonės yra kvailiai ir tiki šia pasaka. Akivaizdu, jog būtent šios kompanijos dabar turi didžiausią galimybę suduoti skaudų smūgį užburtąjam ir kruvinąjam S. Blatterio ratui, kurį jis įsuko per 17 savo vadovavimo FIFA metų.
