Justas Lasickas pastaraisiais metais buvo vienas iš retų Lietuvos rinktinės šviesulių, nors komanda patyrė nedaug džiaugsmo akimirkų pastaraisiais metais.
Užtat klube 25 metų vilniečio širdis dabar atsigauna.
Po Serbijoje praleistų trejų metų „Voždovac“ klube, krašto gynėjas nuo praėjusių metų gegužės atstovauja Liublianos „Olimpija“ klubui ir lekia per puikų sezoną Slovėnijoje.
„Zmaji“ (Drakonai) slovėnų vadinami Liublianos futbolininkai karaliauja Slovėnijos čempionate ir po 28 turų net 15 taškų lenkia artimiausią persekiotoją „Maribor“.
Bent dalį sėkmės J.Lasickas norėtų perkelti į Lietuvos futbolo rinktinę, kuri penktadienį maču su Serbija pradeda Europos čempionato atrankos grupės varžybas.
J.Lasickui puikiai pažįstama Serbija, o taip pat Vengrija, Juodkalnija ir Bulgarija bus lietuvių varžovėmis grupėje, iš kurios dvi stipriausios komandos iškops į 2024 metų Europos čempionatą Vokietijoje.
– Justai, ko tikitės iš rungtynių su Serbija, ar prieš tokius varžovus galima tikėtis taškų? – kelionės į Belgradą išvakarėse buvo paklaustas J.Lasickas, sustojęs pakalbėti prieš Lietuvos rinktinės vakarinę treniruotę LFF stadione.
– Taškų visada norisi. Visada ir einame kovoti dėl jų. Naujas atrankos ciklas, nauja pradžia, visi dar neturi taškų, tad eisime ir bandysime. Stengsimės atidirbti tam tikrus principus per šias kelias dienas, o viską pamatysime aikštėje,
– Kaip priėmėte į rinktinę grįžusį trenerį Edgarą Jankauską?
– Ne pirmą kartą su juo tenka dirbti ir man, ir nemažai kitų žaidėjų. Tikrai pamename su geromis emocijomis, ypač pirmąsias kelias rungtynes, o taip pat ir kitas. Tikimės gero impulso ir geros pradžios ir šįkart. Tikiuosi, kad pavyks tai padaryti.
– Kaip žaidėjai sutiko naujieną, kad Edgaras Jankauskas grįžo į rinktinę?
– Negaliu už visus kalbėti, bet man asmeniškai tai pakankamai geras dalykas. Treneris ir anksčiau parodė, kad turi savo žaidimo stilių, savo filosofiją. Manau, kad bus įdomu su juo dirbti, manau, kad visi patobulėsime ir daug išmoksime – vis dėlto tai neeilinė asmenybė Lietuvos futbole. Manau, kad visi džiugiai sutiko šią naujieną.
– Kaip Serbijos rinktinės specialistas, kaip apibūdintumėte varžovus?
– Gera rinktinė, nieko naujo nepasakysiu. Gal šiek tiek nuvylė pasaulio čempionate jų rezultatai – Serbijoje vyrauja tokia nuomonė.
Suprasti akimirksniu
- Katare serbai 0:2 nusileido Brazilijai, 3:3 sužaidė su Kamerūnu ir pralaimėję lemiamą kovą 2:3 Šveicarijai liko paskutiniai grupėje.
Bet praėjusį atrankos etapą jie baigė aukščiau už Portugaliją, buvo pirmi savo grupėje – tai daug pasako.
Žinome, kaip jie žaidžia, beveik visada su penkiais gynėjais, tarp jų su aukštai kylančiais krašto žaidėjais. Žinome, kas mūsų laukia – galbūt sirgalių nebus labai daug, bet sunki atmosfera, didelis stadionas, jų taip vadinamas „Marakana“.
Suprasti akimirksniu
- Belgrado Rajko Mitičiaus stadionas anksčiau buvo vadinamas „Crvena zvezda“ stadionu, o dar dažniau serbų vadinamas Marakana.
- Jame telpa 53 tūkst. žiūrovų, o aikštės matmenys yra 110 m ilgio ir 73 m pločio.
Ten ne kartą yra tekę žaisti, tai vienas išskirtinių stadionų pasaulyje dėl savo dydžio, dėl savo aikštės matmenų – kaip man Serbijoje sakė, Belgrado „Marakana“ ir Barselonos „Camp Nou“ yra vieni didžiausių pagal savo matmenis, tad ir tai bus svarbu.
– Nebijote provokacijų, žinant, kaip mes palaikome Ukrainą, o dalis serbų – agresorę Rusiją?
– Jei nuoširdžiai, tai nebijome, manau, kad nebus provokacijų tuo atžvilgiu.
Taip, man ir pačiam buvo skaudu girdėti palaikymus Rusijai iš kai kurių Serbijos žmonių, bet labai abejoju, ar rinktinės rungtynėse gali būti provokacijų.
– Ar Serbijos rinktinė yra kažkur pažeidžiama?
– Sunku pasakyti, tik dabar pradėjome analizuoti. Galbūt centro gynėjai, tačiau šiaip į bet kurią poziciją duriant pirštu rasime elitinio lygio žaidėjus iš geriausių Europos komandų. Tad išskirti silpnas vietas gali atrodyti kvailoka.
– Kokiu rezultatu pats būtumėte patenkintas atrankos grupės varžybų pabaigoje lapkričio mėnesį?
– Norisi pergalių. Nemeluosiu pasakydamas, kad kartais rinktinėje būna slogi atmosfera dėl rezultatų, jų nori ir žiniasklaida, ir mes patys. Norisi taškų, neužtenka vien neblogai sužaisti, o rezultatas lieka neigiamas. Tad norisi tikėti, kad pavyks iškovoti pergalių. Jau esame įveikę bulgarus, tad kodėl gi ne? Juodkalnija stipri, kuri gi rinktinė mums nėra stipri, bet eisime ir tikime, kad tai yra grupė, kurioje galima kovoti dėl taškų ir pergalių.
– Ar Serbiją matote kaip grupės favoritę?
– Serbija ir Vengrija. Akivaizdu, kad jos turėtų kovoti dėl pirmos vietos, bet mano akimis Serbija vis dėlto yra grupės favoritė.
– Kaip pačiam klostosi sezonas Liublianoje?
– Sakyčiau, kad puikiai. Gal norėtųsi daugiau žaisti, bet esu pakankamai svarbi komandos dalis, o komanda išskirtinė – „Olimpija“ pastarąjį kartą Slovėnijos čempione buvo 2018 metais, o šiemet taip dominuojame, kad turime šansą per artimiausius turus užsitikrinti titulą.
Kaip žaidėjui ir man visada norisi kovoti dėl titulų, o mes turime galimybę laimėti ir taurę. Tad labai malonu būti tokios komandos dalimi, stengiuosi kasdien kuo daugiau pasiimti naudos iš trenerio (Liublianos klubą treniruoja ispanas Albertas Riera) – nežinau, kokia man sėkmė nukrito, kad tokio lygio ir meistriškumo treneris mums vadovauja. Esu labai laimingas, kaip viskas klostosi.
