„Tikiuosi, rytoj taip nebus“, – šypsojosi tinklininkė Ieva Dumbauskaitė pučiant stipriam vėjui penktadienį. 26-rių sportininkė džiaugiasi, kad vėl galės varžytis, o dar ir vietoje, keliančioje gerus prisiminimus.
Karantino metu ji leido laiką pas tėvus Klaipėdoje, kur daug pasirinkimo nebuvo: mynė dviratį, važinėjo riedučiais ir daužė kamuolį lauke.
„Šis sezonas, kaip ir visiems, atrodė didelis balaganas. Mūsų situacija niekuo neišsiskiria. Džiugu, kad vyko Latvijos čempionatas, taip pat ir Lietuvos. Stengėmės ruoštis visu pajėgumu, nesvarbu, kad visos tarptautinės varžybos buvo atšauktos.
Pasirodo, ne visos (šypsosi). Labai džiaugiamės, kad Vilniuje vargais negalais pavyko šitą turnyrą suorganizuoti. O rytoj pirmasis startas, jaudulio nėra, viskas gerai“, – kalbėjo I.Dumbauskaitė prieš šeštadienį startuosiančias kovas, į kurias stos poroje su Gerda Grudzinskaite.
I.Dumbauskaitė, kaip ir organizatoriai, stebėjosi, kad, esant tokiai komplikuotai situacijai, varžovės atvyko ne tik iš Europos šalių, bet net ir iš tolimosios Čilės.
Šis sezonas, kaip ir visiems, atrodė didelis balaganas
„Turbūt pirmą kartą Lietuvoje paplūdimio tinklinio renginyje dalyvaus dvi merginų komandos iš Čilės. Labai keista, kad tokioje situacijoje jos ryžosi atvažiuoti. Taip pat bus italės, šveicarės, latvės, estės. Manau, kad bus stiprus turnyras. Turėsime, ką veikti“, – neabejojo tinklininkė.
I.Dumbauskaitė pasakojo, kad pastaruoju metu treniruočių sąlygos ne itin skyrėsi nuo įprastinių.
„Aš, pavyzdžiui, paskutiniu metu tikrai gerai jaučiuosi per treniruotes. Jei pavyks gerai sužaisti, galime tikrai dėl aukščiausių vietų kovoti, – neabejojo sportininkė. – Tai nėra mano darbas ar kažkoks vargas, man tai yra malonumas. Dėl to, kaip ir anksčiau, taip ir dabar į treniruotes einu su šypsena.“
I.Dumbauskaitė pasakojo palaikanti draugiškus santykius su sportininkėmis iš kitų šalių, tarp jų iš tokių, kuriose karantino sąlygos buvo daug griežtesnės nei Lietuvoje.
„Mačiau, kad ispanės išvis retai galėjo išeiti iš namų net į parduotuvę, bet visi bandė kažką sugalvoti: ar namuose į sieną kamuolį padaužydavo, ar užsisakydavo dviratį, bėgimo takelį. Visi stengėsi parodyti, kad viskas yra gerai ir bando suktis iš situacijos“, – kalbėjo Lietuvos tinklininkė.
Žvelgdama į turnyrą ir laukiančius išbandymus I.Dumbauskaitė tikino, kad niekada nesistengia turėti pernelyg didelių lūkesčių.
„Su treneriu kalbame, kad kartais ne itin svarbu prieš ką žaisi, o svarbu, kaip pats tuo metu sužaisi, koks bus psichologinis nusiteikimas. Aš į kiekvieną turnyrą važiuoju ir stengiuosi galvoti, kad norėčiau jį laimėti, kad galėčiau pasistengti laimėti, bet nekeliu sau perdėtų lūkesčių, nes, kai tai darai, psichologiškai apsikrauni, tai tave sukausto. Mūsų sporte, kaip ir kiekviename kitame, negali būti baimės jausmo, nes tuomet nepriimsi tinkamų sprendimų“, – samprotavo tinklininkė.
Į turnyrą Vilniuje rengėsi atvykti poros iš daugybės šalių, tad I.Dumbauskaitė pasakojo sulaukusi nemažai klausimų apie situaciją mūsų šalyje, dalyvavimo sąlygas ir taikomus apribojimus, o lietuvė stengėsi padėti. Ir ne tik teikdama informaciją.
„Vakar vakare šveicarė man parašė žinutę, sako: „Labas, mano partnerė paliko Šveicarijoje akinius nuo saulės, gal galėtum paskolinti?“ Tai viena šveicarė rytoj su mano akiniais žais. Mums tai atrodo suprantama ir normalu“, – bendruomeniškumo paplūdimio tinklinyje pavyzdį įvardino I.Dumbauskaitė.
Pastaruoju metu dėl naujai sutvarkytų paplūdimio tinklinio aikštynų šalia Baltojo tilto kilo nemažai šaršalo – esą smėlis nekokybiškas.
Viena šveicarė rytoj su mano akiniais žais
„Čia (pagrindinėje aikštėje – aut. past.) smėlis pakeistas nuo pirmadienio. Dabar neturime smėliui jokių priekaištų, galiu teigti, kad jis yra idealus, jis nė per klampus, nė per kietas, nėra akmenukų, atitinka visus aukščiausius standartus, – aiškino I.Dumbauskaitė. – Tas smėlis, kuris nėra pakeistas, irgi nėra labai prastas. Reikia paminėti, kad toks smėlis būna varžybose ir Turkijoje, ir Kipre. Normalu, kad yra tų smulkių akmenukų.
Vienintelis dalykas, kuris nėra normalus, tai tas, kad po smėliu ten yra didelių akmenų arba molio gabalų. Tai yra pavojinga sveikatai, bet, kiek žinau, tas smėlis buvo kastas, tvarkytas ir mes ten sportuodavome. Suprantu, kad mėgėjams tai gali būti nemalonu. Mums... Na, gali būti geriau, bet bandome prisitaikyti.“
Kaip prieš turnyro pradžią pasakojo Lietuvos tinklinio federacijos prezidentas Darius Čerka, konkretus dalyvių skaičius paaiškės tik penktadienį vakare, kai visos komandos atvyks į kovų lauką ir pasirodys, kad tikrai yra Vilniuje.
Iš pradžių į turnyrą buvo užsiregistravę 18-kos šalių atstovai, dabar šalia tinklinio aikštyno plevėsuoja aštuonių valstybių vėliavos: Lietuvos, Čilės, Estijos, Prancūzijos, Latvijos, Lenkijos, Estijos ir Šveicarijos.
Tačiau kaip sportininkai iš Čilės nutarė leistis į tokią tolimą kelionę?
„Mes patys labai apsidžiaugėme. Lietuvoje visada buvo komandos iš Europos, o čia iš taip toli – pirmą kartą, – pasakojo D.Čerka. – Kodėl? Tiesiog sportininkai renkasi, kur važiuoti, jie turi reitingą, nuo kurio priklauso, ar jie papuola į turnyrą, ar ne. Tiesiog Čilės sportininkai man pasirodė labai atkaklūs, atskrido ilgą kelią ir mačiau, kad vakar jau treniravosi.“
Motyvai, dėl kurių dalis tinklininkų nusprendė nevykti į Lietuvą – įvairūs.
„Vieni išsigando tų padidintų reikalavimų. Reikia padaryti labai daug per 72 valandas, kad būtų galima atvažiuoti. Žmonės netikėjo, kad tai yra įmanoma. Tu nelipsi į lėktuvą, nežinodamas, ar galėsi dalyvauti turnyre.
Buvo porų, kurios planuoja kitą savaitę dalyvauti Jūrmaloje finaliniame Europos čempionato etape. Mes irgi planavome, kad tos komandos sužais čia ir važiuos į Jūrmalą, tačiau sugriežtėjo sąlygos Lietuvoje. Būtų buvę komandų, kurios sužaistų čia ir tada vyktų ten. Tiesiog komandos išsigando, kad, sužaidusios čia, turės problemų vykti į Latviją – į pagrindines sezono varžybas“, – priežastis aiškino D.Čerka.
Kaip pasakojo federacijos prezidentas, turnyro Vilniuje prizinis fondas – 10 tūkst. eurų, tačiau bendros išlaidos bus didesnės – planuojama išleisti apie 30-40 tūkst.
Ne tik sąlygos Lietuvoje, bet ir tarptautinių tinklinio vadovų įvesti reikalavimai apsunkino gyvenimą organizatoriams. Kaip pasakojo D.Čerka, visiems turnyrą organizuojantiems asmenims buvo privaloma atlikti koronaviruso testą, pasirūpinti žiūrovų atskirtimi nuo sportininkų, turnyro vietą skirstyti į zonas.
