BBC korespondentas Šiaurės Korėjos sostinėje Pchenjane Timas Hartley lankėsi vieneriose futbolo rungtynėse šioje šalyje ir aprašo savo įspūdžius. Juos pateikiame ir 15min.lt skaitytojams.
T.Hartley lankėsi 50 tūkstančių vietų Kim Il-Sungo stadione, kuriame vykusiose rungtynėse nebebuvo laisvų vietų. Vis dėlto stadione nebuvo jokių eilių, užtvarų skirtingų ekipų gerbėjams, jokių dešrainių stendų ar rungtynių programėles dalinančių darbuotojų.
Tačiau visas 50 tūkst. vietų stadionas buvo užimtas, kiekvienoje eilėje, kiekvienoje vietoje sėdėjo vyrai su vienodais tamsiais kostiumais ir raudonais kaklaraiščiais. Ant švarko krūtinės kairėje pusėje buvo matyti nedidelė emblema. Ne, tai nebuvo rungtyniaujančios komandos „Pyongyang FC“ emblema – ant jos buvo pavaizduotas Šiaurės Korėjos lyderis.
Dirbtinės dangos aikštė, nutvieksta pavasario ryto saulės, atrodė nepriekaištingai. Rungtynių pradžia – pusė devynių ryto.
Rungtynėms prasidėjus tribūnose buvo tylu – jokių skanduočių, dainų ir vėliavų. Buvo girdėti tik tylus murmesys. Nemažai žmonių tribūnose buvo žaliomis uniformomis vilkintys kareiviai su plačiakraštėmis kepurėmis.
T.Hartley teigia nežinantis, ar jiems buvo liepta eiti į stadioną, tačiau didžioji dalis vadinamųjų sirgalių skaitė laikraščius ir rungtynėmis visiškai nesidomėjo.
Mačas vyko gana padrikai, tačiau svečių ekipa „Amrokgang“ pirmojo kėlinio metu atrodė stipriau, tačiau įvarčių įmušta nebuvo.
Po pertraukos „Pyongyang FC“ perėmė iniciatyvą į savo rankas ir uždirbo vienuolikos metrų baudinį – tačiau jei nebūtum šio epizodo pastebėjęs, iš sirgalių reakcijos to nesuprastum. Reakcijos paprasčiausiai nebuvo.
BBC korespondento bičiuliai pabandė pagerinti atmosferą tribūnose ir ėmė skanduoti: „Vienas nulis teisėjo naudai, vienas nulis teisėjo naudai“. Maždaug tuzinas VIP tribūnose, kur bilieto kaina siekia 30 eurų, sėdinčių vakariečių ėmė juoktis. Vienas kitas ne pabandė prisijungti su skanduote „Pchenjangas oo, oo! Pchenjangas oo, oo!“
Tačiau vietiniai tiesiog nustebę žiūrėjo į triukšmadarius. Šalyje, kurioje turi atsiklausti leidimo kalbėti, toks individualumo ir spontaniškumo demonstravimas nebuvo suprastas kaip priešiškas ar agresyvus. Šiaurės korėjiečiai tiesiog nekreipė dėmesio – manė, kad vakariečiai galbūt keisti.
„Kim Il-Sungo“ stadione „Amrokgang“ ekipa taip pat uždirbo 11 metrų baudinį ir išlygino rezultatą. Reakcijos stadione ir vėl nebuvo: sirgaliai liko tylūs, treneriai ir toliau sėdėjo ant kėdžių, o žaidėjai net nesusimušė rankomis.
 |
| Šiaurės Korėjos futbolininkai. |
Vis dėlto per pertrauką laukė siurprizas – dūdų orkestro pasirodymas. Vienas orkestras grojo prie vienų vartų kitas – prie kitų, tačiau ir šie niekam stadione nerūpėjo.
Publika išsijudino tik pačioje antrojo kėlinio pabaigoje, kai per teisėjo pridėtą laiką (94-ąją min.) „Pyongyang FC“ puikios atakos metu išplėšė pergalę.
Galbūt teisėjui buvo liepta užtikrinti, kad namų komanda didžiojo vado vardo stadione iškovotų pergalę – galbūt ne. Autoriaus teigimu, tai buvo pats keisčiausias jo gyvenime matytas futbolo mačas.
Ar po jo sirgaliai buvo laimingi – to neįmanoma žinoti. Tiek kareiviai, tiek kostiumuotieji vyrai iš stadioną apleido tyliai išsirikiavę tvarkingose eilutėse.
Šiaurės Korėjos rinktinė
Šiaurės Korėjos nacionalinė rinktinė vartoja oficialų šalies pavadinimą – Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika.
Didžiausias rinktinės laimėjimas – pergalė prieš Italiją 2:0 1966-ųjų pasaulio futbolo čempionate ir pasiektas ketvirtfinalis. Jame korėjiečiai įmušė tris įvarčius portugalams, tačiau šie atsibudo ir atsakė penkiais. Komanda taip pat pateko į 2010-ųjų pasaulio čempionatą Pietų Afrikos Respublikoje.
Tačiau rinktinė šiuo metu stringa ir pastarąsias rungtynes su Kuba baigė be įvarčių, be to, neprasimušė į 2014-ųjų pasaulio čempionatą Brazilijoje.
Moterų rinktinei sekasi kur kas geriau – jos 2001 ir 2003 metais tapo Azijos čempionėmis, o 1993 ir 1997 metais buvo užėmusios antrąsias vietas.
Moterų rinktinė FIFA reitinge užima 9-ąją, o vyrų – 115-ąją vietą.
 |
| Šiaurės Korėjos treneris Kim-Jong Hunas. |
Šiaurės Korėja 2010-ųjų pasaulio čempionate – žaidėjai buvo kankinti?
2010 pasaulio futbolo pirmenybėse PAR Šiaurės Korėjos rinktinė pasirodė nekaip – pralaimėjo visas tris dvikovas ir per jas praleido net 12 įvarčių. Patiems futbolininkams pavyko pasižymėti tik kartą – įvartį į Brazilijos vartus įmušė gynėjas Ji Yun Namas.
Su brazilais korėjiečiai sužaidė garbingai – 1:2. Tačiau vėliau Portugalijai nusileido net 0:7, o Dramblio Kaulo Krantui – 0:3.
Šiame čempionate kalbėta, kad Šiaurės Korėjos atstovai palaikyti jų komandą samdė aktorius iš Kinijos.
Tuometis komandos treneris Kim-Jong Hunas vienoj spaudos konferencijoje žurnalistams pasakojo, kad iš Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Ilo sulaukia „reguliarių taktinių patarimų rungtynių metu per slaptą ir kitiems nematomą telefoną“.
Sklandė gandai ir apie žaidėjų kankinimą bei išsiuntimą į priverstinio darbo stovyklas, o FIFA netgi buvo pradėjusi tyrimą. Tačiau anot Pietų Korėjos žurnalistų, žaidėjai atsipirko lengvai – šešių valandų viešu pažeminimu. Jame dalyvavo šalies sporto ministras ir dar beveik 400 įvairių politikų, studentų ir partijos atstovų, kurie šešias valandas žemino ir tardė žaidėjus ir trenerį dėl jų netinkamo pasirodymo čempionate.
Vėliau futbolininkams liepta atsiriboti ir viešai kritikuoti trenerį Kim-Jong Huną. Pastarasis, anot Korėjos žiniasklaidos, buvo apšauktas valstybės išdavimu, pašalintas iš partijos ir nusiųstas dirbti statybininku.
Kažin kas būtų atsitikę, jeigu šiame pasaulio čempionate šiauriečiai būtų patekę į vieną grupę su Pietų Korėja ir pralaimėję jiems?
 |
| Šiaurės Korėjos sirgaliai Pchenjane vykusiame mače su Japonijos rinktine. |
Rungtynės su Japonija
Įdomus atvejis buvo ir 2011-aisiais vykęs pasaulio futbolo čempionato atrankos mačas Pchenjane su Japonijos ekipa.
Nors abi šalys jau ilgą laiką nepalaiko jokių diplomatinių santykių, tačiau Šiaurės Korėja padarė išimtį ir leido į šalį atvykti 200 japonų: 150 sirgalių, dviem dešimtims žurnalistų ir diplomatų.
Sirgaliai į stadioną negalėjo neštis nešiojamųjų kompiuterių, mobiliųjų telefonų, kamerų su artinančiais objektyvais, žinoma, jokių būgnų, vuvuzelų ir Japonijos vėliavų.
Kelionė į Šiaurės Korėją per Kinijos sostinę Pekiną japonams kainavo apie 3700 dolerių, tačiau kelialapiai buvo kaipmat išpirkti – nepaisant to, kad komandą išvykoje teko palaikyti tyliai.
